„Negi tiesime alternatyvius dujotiekius?“ – priminė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius R. Vilpišauksas kai kurių energetikų bendruomenės narių skepticizmą, kitiems prabilus apie konkurenciją energetikos sektoriuje – konkrečiai apie alternatyvius energijos tiekėjus. Pridūręs, kad dabar požiūris jau kitoks, negu buvo prieš kelioliką metų, R. Vilpišauskas apgailestavo, jog per šį laikotarpį nė vienas projektas Lietuvoje taip ir nebuvo įgyvendintas.
„Nė vienas projektas per 14 metų nebuvo pabaigtas. Kodėl?“ – klausė R. Vilpišauskas, aiškindamas, kad pakeisti padėtį ES energetikos sektoriuje vienu metu ir sudėtinga, ir paprasta.
„Tai būdinga visoms ES šalims“, – sakė R. Vilpišauskas, pabrėždamas, kad energetikos sektoriuje kuriant ES bendrąją rinką nuo vienos šalies priklauso labai nedaug – reikia, kad to siektų visos šalys. Tačiau neretai sutarti nepavyksta dėl to, kad kiekviena iš jų, pasak R. Vilpišausko, siekia, kad būtų pasirinktas jai naudingiausias modelis.
„Kiekviena šalis vadovaujasi labai aiškia logika – perkelkime į bendrą ES erdvę taisykles, kurios galioja mūsų šalyje, kad mums nereiktų beveik nieko keisti, ir mūsų prisitaikymo kaštai būtų kuo mažesni“, – aiškino R. Vilpišauskas, pabrėždamas, kad tai ir skirtingos energetinės sistemos yra pagrindinės priežastys, dėl kurių bendrosios ES rinkos kūrimas vyksta labai komplikuotai, lėtai ir sudėtingai. Tai, kad kompromisą rasti sunku, jo teigimu, liudija ir faktas, kad yra jau trečias energetikos pakeltas. R. Vilpišauskas teigia abejojantis, ar 2014 metais ES bendroji energetikos rinka bus sukurta ir elektra bei dujos tekės laisvai. Todėl, anot jo, Lietuvai reikia vystyti savo alternatyvius projektus.
Pasak R. Vilpišausko, mūsų šaliai įgyvendinti energetinius projektus trukdo politikos cikliškumas. Tai, pasak jo, stabdo ir investicijų atėjimą.
„Labai norėtųsi, kad rinkiminiai ciklai kuo mažiau veiktų tokius projektus, kurie nėra ideologinių diskusijų objektas“, – sakė R. Vilpišakas, svarstydamas, kodėl taip sunkiai vyksta bendrosios energijos rinkos kūrimas ES ir Lietuvoje.
Politologo teigimu, Lietuvos elektros jungčių projektai su Lenkija, Švedija ir kai kurie kiti projektai jau įsibėgėję tiek, kad galima tikėtis, jog jie bus baigti laiku. Tačiau pasak jo, Lietuvoje pradėjusi veikti elektros birža praktinės apčiuopiamos naudos duos tik tuomet, kai pradės veikti jungtis su Švedija. „Šiuo metu rinka neveikia, bet manau, kad einama teisinga kryptimi“, – teigė R. Vilpišauskas. Jis teigė, kad daugiausia neaiškumo pastaruoju metu kelia Visagino atominės elektrinės projekto perspektyvos bei dujų junties su Lenkija projektas.
„Iki kitų Seimo rinkimų yra šansų turėti įgyvendintus kelis energetinius projektus“, – konferencijoje teigė R. Vilpišauskas. Bet jo teigimu, šilumos kainos ir kiti su energetika susiję aspektai dar ilgai išliks vienos aktualiausių „rinkiminių temų“.
Vilniuje vykstančioje tarptautinėje konferencijoje, kurioje diskutuojama apie ES vidaus rinkos kūrimą, dalyvauja Lietuvos ir ES bei EK pareigūnai, atsakingi už energetikos sektoriaus plėtrą ir integravimą į bendrąją ES rinką, įmonių, įgyvendinančių mūsų šalyje energetinius projektus, atstovai, ekonomikos ir politikos ekspertai.
