„NordBalt“ bus pirmoji elektros infrastruktūra, sujungianti Baltijos šalis su Skandinavija. Pradėjus jai veikti, Latvija elektrą iš Švedijos galės importuoti per Lietuvą. Šiuo metu jungtį baigia statyti Lietuvos ir Švedijos elektros perdavimo sistemos operatoriai „Litgrid“ ir „Svenska Kraftnät“. Planuojama, kad elektros energija kabeliu ims tekėti šių metų gruodį.
„Nuo elektros rinkos gyvavimo pradžios Lietuvoje ir Latvijoje retas būdavo atvejis, kai elektros kainos šiose šalyse skyrėsi – mūsų elektros kainų dinamika yra vienodai priklausoma nuo tų pačių aplinkybių. Elektros jungtis su Švedija atveria abiem valstybėms kelią į perteklinę Skandinavijos rinką. Iki šiol Lietuva ir Latvija mokėjo daugiausiai už elektrą iš visų Šiaurės šalių, o nuo kitų metų galime pagrįstai tikėtis, kad didmeninė elektros kaina artės prie šiaurietiškų kainų vidurkio“, – sakė energetikos ministras R. Masiulis.
2014 metais Lietuvos ir Latvijos vidutinė elektros kaina rinkoje siekė 50 eurų už megavatvalandę ir buvo 41 proc. didesnė nei vidutinė kaina „Nord Pool Spot“ sistemoje.
R. Masiulio teigimu, daugiau energijos tiekimo šaltinių alternatyvų reiškia ir didesnį Baltijos šalių energetinį saugumą. Kartu su baigiama „LitPol Link“ ir jau veikiančiomis dviem Estijos ir Suomijos jungtimis, „NordBalt“ jungtis Baltijos šalių galimybes prekiauti elektra padidins dvigubai, o galimybė importuoti energiją viršys metinį Baltijos šalių elektros vartojimą.
„Elektros jungtis su Švedija „NordBalt“ sustiprina Baltijos šalių integraciją į Šiaurės šalių elektros rinką. Didesnė ir patikimesnė elektros energijos pasiūla Baltijos šalyse yra ne tik Lietuvos, Latvijos ir Estijos, bet visos Europos laimėjimas. „NordBalt“ yra įkvepiantis sklandaus bendradarbiavimo pavyzdys, kuris, tikime, peraugs į bendrus interesus ir tampresnių tarpusavio ryšių kūrimą ateityje“, – sakė Daivis Virbickas, „NordBalt“ projektą įgyvendinančio Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas.
