elektra

Padidėjus sąskaitoms už elektrą, dauguma imasi įvairiausių būdų kaip sutaupyti pinigų. Tačiau retas pagalvoja, kad keli, iš pirmo žvilgsnio nekalti, įpročiai virtuvėje gali tyliai eikvoti elektrą ir kainuoti didelius pinigus. Sužinokite, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, kad sumažėtų sąnaudos. Energijos taupymo ekspertų teigimu, virtuvė yra svarbiausia vieta, kuri gali padėti sumažinti energijos suvartojimą paprasčiausiai pakeitus viryklės, orkaitės ir kitų elektrą naudojančių prietaisų naudojimą.

Šiandieną TV3 Žinios jums pateikia svarbiausias naujienas iš Lietuvos ir pasaulio. Išbrangusi elektra ir dujos smogia ir maldos namams. Žiemą gresia kelias dešimtis tūkstančių siekiančios sąskaitos. Dar trys šalies teisėjai palieka savo pareigas. Dėl per mažo atlyginimo ir didelio darbo krūvio. Nors Rusijos pajėgos Ukrainoje nepasiekia teritorinių laimėjimų, toliau su žeme lygina miestus. O už Olafo Sholzo paramą Ukrainai – propagandistų įsiūtis.

Europoje sparčiai brangstant energijai, Prancūzijos finansų ministras šeštadienį pažadėjo kontroliuoti elektros energijos kainas vartotojams. Siekdama paremti namų ūkius, vyriausybė nustatė energijos kainų apribojimą, kuris galios iki metų pabaigos, ir Bruno Le Maire‘as pareiškė, jog kitąmet numatomas elektros kainos didėjimas bus „valdomas“. „4 proc.

Drastiškai išaugus elektros kainoms, sostinės gatvėse, viešose erdvėse temdomas ar net išjungiamas apšvietimas. Savivaldybės įmonės „Vilniaus apšvietimas“ vadovas Andrius Deimantas sako, kad šiuo metu jau trumpinamas apšvietimo laikas, jo intensyvumas sumažintas 20 procentų. „Žmonių akis kol kas to nemato, nes skambučių negauname.

Verslininkai skundžiasi, kad išaugusios sąskaitos už elektrą žlugdo jų verslą. Anot jų, jeigu kainos nenustos ir toliau augti gresia bankrotas. Tuo metu elektros tiekėjai tikina, kad reikia pasirinkti tinkamą planą, jeigu elektros kaina bus fiksuota, sąskaitos bus mažesnės, dabar jos išaugo tiems, kurie nusprendė kainą susieti su birža. Socialiniame tinkle savo verslą Raseiniuose turinti Aušra pasidalino kvapą gniaužiančia sąskaita už elektrą.

Elektros kaina Lietuvoje šią savaitę mažėjo 1,4 proc., dujos brango 21 proc., o degalų kainos išliko panašios – mažiausios Baltijos šalyse, penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Vidutinė elektros kaina Lietuvoje rugpjūčio 19-25 dienomis buvo 503 eurai už megavatvalandę (MWh), Latvijoje – 502 eurai, arba 1,38 proc. mažesnė nei praėjusią savaitę, o Estijoje per savaitę atpigo 22 proc. iki 367 eurų.  Elektros gamyba Lietuvoje padidėjo 9,7 proc.

„Perlas“ klientai delsia pasirinkti nepriklausomą tiekėją. Likus vos dviems dienoms iki termino pabaigos, per tris savaites to dar nepadarė 110 tūkstančių perlo klientų. Valdžia ragina paskubėti ir gąsdina, kad elektra toliau brangs. „Perlas energija“ savo klientams jau žada mokėti kompensacijas, jei kito tiekėjo elektra bus brangesnė. Elektros rinkos liberalizaciją kritikuojančių socialdemokratų diskusijoje jau liejasi keiksmažodžiai – emocijų namuose netyčia nebesuvaldė Rasa Budbergytė.

Mažiau nei 24 centus už elektros kilovatvalandę šiuo metu moka 40–75 proc. nepriklausomų elektros tiekėjų klientų, sako bendrovių atstovai. Bendrovė „Ignitis“ teigia, kad mažiau nei 24 centus moka iki 47 proc. jos klientų, sutartis pasirašiusių nuo rinkos liberalizavimo pradžios.  „47 proc. klientų fiksuotos kainos yra žemesnės negu riba, iki kurios taikoma valstybės kompensacija (24 centai), tad jiems nereikia taikyti kompensacijos. 83 proc.

Valstybės valdomos „Ignitis grupės“ elektros ir gamtinių dujų skirstymo bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) penktadienio duomenimis, 40 proc. (apie 70 tūkst.) nepriklausomos elektros tiekėjos „Perlas Energija“ klientų jau pasirinko kitą naują nepriklausomą tiekėją, 60 proc. (106 tūkst.) – dar ne. „Išskiriant pirmąjį ir antrąjį etapus, į laikiną garantinį tiekimą šiai dienai patektų apie 50 tūkst. „Perlas Energija“ klientų“, – pranešime teigė ESO atstovas Paulius Kalmantas.

Pirmoji didelė išaugusių dujų kainų auka – veiklą stabdo didžiausia Lietuvos trąšų gamintoja „Achema“. Į prastovas nuo rugsėjo išeis per tūkstantį darbuotojų, direktorius neslepia, kad penki procentai jų bus atleisti. O kas laukia kitų Lietuvos įmonių? Ar Lietuvoje pasipils verslininkų bankrotai? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius ir ekonomistas Marius Dubnikovas.

Lietuvos energetikos instituto ekspertas Juozas Augutis sako, kad šalies gyventojai prie didelių elektros kainų turėtų priprasti, nes valstybė neturi galimybių greitai jų sumažinti. Be kita ko, jis įspėja, kad panašus šokas gali supurtyti ir centralizuotą šildymo rinką.

Didžioji Britanija penktadienį paskelbė apie elektros ir dujų sąskaitų viršutinės ribos padidinimą net 80 proc., stiprėjant pragyvenimo išlaidų krizei artėjant žiemos sezonui. Rinkos reguliuotoja „Ofgem“ pranešė, kad energijos kainų viršutinė riba, pagal kurią nustatomos kainos vartotojams, nesudariusiems fiksuotų susitarimų su tiekėjais, spalio mėnesį padidės vidutiniškai iki 3 549 svarų (4 197 JAV dolerių) per metus. Dabartinės „lubos“ siekia 1 971 svarą.

Lietuvos elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“ siūlo rinkos reguliuotojui priimti sprendimą grąžinti vartotojams šiemet bendrovės sukauptas perkrovų pajamas.

Visuomeninio elektros tiekimo kaina nuo sausio didės, įspėja energetikos viceministrė.  Ingos Žilienės teigimu, vertinant šios dienos biržos duomenis, garantinio elektros tiekimo kaina gali siekti apie 74-76 centus už kilovatvalandę ir be valstybės subsidijos, greičiausiai, nebus mažesnis negu 50 centų už kilovatvalandę.

Iššūkių dėl augančių elektros kainų patiria ne tik gyventojai, bet ir verslas. Įmonės skaičiuoja, kad elektros sąskaitos išaugo iki 4 kartų ir sako, kad, jeigu kainos nenukris, kels prekių ir paslaugų kainas vartotojams. Kad taip nenutiktų, jos prašo valdžios pagalbos ir kompensacijų. Verslui pritaria ir ekonomistas. Anot jo, jeigu įmonės nesulauks valdžios pagalbos, gyventojams teks brangiau mokėti už jų prekes ir paslaugas.

Lietuviams už elektrą mokant vis didesnes sumas, o verslams kainoms kylant net į absurdišką lygį, 130 milijonų eurų papildomų pajamų įkrito į tinklus valdančios valstybinės įmonės „Litgrid“ kišenę. Iš elektros krizės papildomai pelnosi ir Švedijos bei Lenkijos elektros tinklų bendrovės. Beveik 500 km ilgio elektros kabelis, sujungęs Lietuvos ir Švedijos elektros sistemas, pradėjo veikti prieš septynerius metus.

Vokietija ir toliau eksportuos elektros energiją į kaimyninę Prancūziją, nors savus gyventojus ragina rengtis kompensuoti energijos stygių žiemą taupant elektrą namuose, trečiadienį pranešė pareigūnai. Prancūzijoje pastaraisiais mėnesiais dėl įvairių problemų augo atominėse elektrinėse pagamintos elektros kainos, todėl kaimyninių šalių energetikos bendrovės ėmė pardavinėti elektros perteklių Prancūzijai.

Kylant elektros energijos kainoms, Seimas planuoja įsigyti nutolusias saulės elektrines. Kaip Seimo valdybos posėdyje ketvirtadienį sakė kanceliarijos atstovas Marius Žiūkas, elektros kainos parlamentui pradės augti gruodį, pasibaigus palankiai sutarčiai. „Šiuo metu Seimo kanceliarija turi labai dėkingą sudarytą sutartį, kaina yra užfiksuota 7 centai už kilovatvalandę. Ta sutartis galioja iki gruodžio 1-os.

Europa susiduria su staigiu sąskaitų už elektros energiją augimu, kurį lėmė stulbinančios dujų kainos, nes karas Ukrainoje vyksta paraleliai su energetiniu karu, kurį Rusija pradėjo gerokai anksčiau nei įsiveržė į Ukrainą. Lietuva taip pat patyrė elektros kainų šoką, o artėjantis ruduo verčia itin stipriai nerimauti dėl ateities.

Valstybė turėtų iš nepriklausomos elektros tiekėjos „Perlas Energija“ išsireikalauti lėšas, kurias išleis pasirūpinti šios įmonės klientais, kai bendrovė nutarė stabdyti savo veiklą, sako prezidento vyriausioji patarėja.

Gyventojams kyla nemažai klausimų dėl nepriklausomų elektros tiekėjų ir jų atsiųstų sąskaitų. Štai vilnietė apmokėjo sąskaitą, tačiau jos mokėjimas dingo ir ji turi vėl mokėti. Elektros tiekėjai aiškina, kad įsivėlė klaida ir tikina, kad situaciją išspręs, moteriai du kartus apmokėti sąskaitos nereikės. Anot jų, taip gali nutikti, jei už elektrą buvo mokėta dvi dienas iš eilės, nes elektros tiekėjas per tokį trumpą laiką gali nespėti atnaujinti duomenų sistemoje ir tinkamai jų deklaruoti.

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad dėl daugybės ekonomikos augimą slopinančių veiksnių šių metų pabaigoje ir kitais metais ne viena pasaulio valstybė atsidurs recesijoje – smuks ekonomika.  Trečiadienį vykusioje „Swedbank“ konferencijoje vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis neslėpė, kad matysime gerokai lėtesnį pasaulio ekonomikos augimą. Jo teigimu, 2022 m. išskirtinis daugelio šalių bruožas – energijos krizė.

Premjerei Ingridai Šimonytei paskelbus apie planus paskutinį, trečiąjį mažmeninės elektros rinkos liberalizavimo etapą atidėti 3-4 metams, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad tai nėra optimalus sprendimas, tačiau klausimą reikės svarstyti.  Pasak jos, dėl atidėjimo Seime laukia rimta diskusija. „Diskusija kils dėl atidėjimo, šiuos pasvarstymus jau reagavo ir kitos įmonės, kiti rinkos dalyviai, ne tokie „sėkmės džentelmenai“ kaip „Perlas Energija“, bet rimtos kompanijos.

Gyventojai skundžiasi išaugusiomis elektros kainomis. Anot jų, prieš pasirašant sutartis tiekėjai žadėjo mažas kainas, tačiau dabar jos siekia kone 200 eurų. Nepadeda net valstybės skiriama kompensacija. Tuo metu specialistai aiškina, kad už elektrą brangiau moka tie gyventojai, kurie pasirašydami nefiksavo kainų. Portalui tv3.lt vilnietė Aurelija pasakojo, kad pasirašė sutartį su „Igničiu“. Tačiau gavusi pirmą sąskaitą moteris buvo šokiruota.

Premjerė Šimonytė žmonių kompensacijoms už iki neregėto dydžio išaugusias žmonių sąskaitas už elektrą ir dujas žada iki milijardo eurų. Tiesa, ar to užteks ir kiek žmonių nebegalės išsimokėti ir su kompensacijomis, dar nežinia. Premjerė sako, kad ir kad dar 3–4 metams bus atidėtas nepriklausomo tiekėjo pasirinkimas mažiausiai elektros suvartojantiems lietuviams, o ministro Kreivio atsakomybės dėl chaoso elektros rinkoje neįžvelgia.

Premjerei Ingridai Šimonytei paskelbus apie planus paskutinį, trečiąjį mažmeninės elektros rinkos liberalizavimo etapą atidėti 3-4 metams, valstiečiai siūlo gyventojams leisti nepriklausomą tiekėją pasirinkti po 1,5 metų – iki 2024-ųjų.  Iki to laiko visiems dar nepasirinkusiems tiekėjo vartotojams – tiek trečiojo, tiek kitų etapų – būtų užtikrintas visuomeninis elektros tiekimas, o ne šešių mėnesių garantinis tiekimas.

Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ antradienį elektros biržai „Nord Pool“ pateikė siūlymus, kaip spręsti algoritmo problemą, dėl kurios Baltijos regione formuojasi rekordiškai aukštos kainos.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad kylant energijos kainoms turi būti apsaugoti pažeidžiamiausi gyventojai.  „Būtina įvertinti siūlomus veiksmus tiek karo, tiek energetikos išteklių kainų kontekste. Turime užtikrinti, kad nedidėtų energetinis skurdas, o priimami sprendimai apsaugotų pažeidžiamiausius gyventojus“, – pranešime teigė šalies vadovas. antradienį susitikęs su už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingu Europos Komisijos nariu Virginijumi Sinkevičiumi.

Sunkumų dėl augančių elektros kainų patiria vis daugiau tiekėjų. Praeitą savaitę bendrovė „Energija Perlas“ paskelbė, kad stabdo veiklą, nes išaugus kainoms nebegali vykdyti savo įsipareigojimų. Šiandien, rugpjūčio 23 d. bendrovės „Ignitis grupė“ vadovas pranešė, kad įmonė irgi susiduria su sunkumais, jos skola jau siekia 1,2 mlrd. eurų. Tačiau ramina klientus ir tikina, kad sutarčių įsipareigojimus vykdys, pokyčių nenumato.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad valstybė pasirūpins veiklą stabdančios nepriklausomos elektros tiekėjos „Perlas Energija“ klientais, o dėl tokios situacijos ji teigia nematanti energetikos ministro Dainiaus Kreivio atsakomybės. „Perlo Energijos“ klientais iki metų pabaigos bus pasirūpinta, nepaisant to, kaip kam atrodo vieni ar kiti mano pasisakymai, bet Vyriausybė savo atsakomybę jaučia ir savo darbą padarys“, – antradienį interviu LRT radijui sakė premjerė.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad elektros ir dujų kainų kompensavimui kitų metų biudžete gali prireikti 0,5–1 mlrd. eurų. Jo projektą šiuo metu rengia Vyriausybė. „Be jokios abejonės, Vyriausybė apribos tą kainų kilimą, kaip padarė nuo liepos 1 dienos. Dabar yra rengiamas biudžeto projektas ateinančių metų ir, priklausomai nuo skirtingų prielaidų, tam kompensavimui gali reikėti nuo 0,5 iki 1 mlrd. eurų“, – interviu LRT radijui antradienį sakė premjerė.

Elektros tiekėjai tikina, kad labiausiai sutaupys gyventojai pasirinkę planą su fiksuota kaina. Jie mokės beveik 30 eurų mažiau nei pasirinkę nefiksuotą. Taip pat sutarčių nepasirašiusius gyventojus, jie skubina tai kuo greičiau padaryti. Nes kuo ilgiau gyventojai lauks, tuo brangiau už elektrą teks mokėti.

Elektros kaina Lietuvoje siekia naujus rekordus. Praėjusią savaitę ji pabrango dar beveik ketvirtadaliu. O pasimetę žmonės plūsta pas elektros tiekėjus aiškintis, ką toliau daryti ir kodėl auga sąskaitos. Didžiules elektros kainas sunkiai bepakeliantis verslas perspėja apie užsidarymus ir bankrotus. Tiesa, energetikos ministras Dainius Kreivys tiesiog bėga į kitą gatvės pusę išgirdęs klausimus apie kosmines elektros kainas, pagalbą verslui ir gyventojams.

Daugeliui šiais laikais į sąskaitą ateinantys pinigai beveik iš karto ir dingsta, nes brangsta bakalėjos ir degalų kainos, nuomotojai didina nuomą, o sąskaitos nuolat auga.

Praėjusį ketvirtadienį nepriklausomas elektros tiekėjas „Perlas energija“ paskelbė, kad stabdo savo veiklą. Ji elektrą klientams tieks iki rugpjūčio 31 d., naują tiekėją klientai turi pasirinkti iki rugpjūčio 28 d.  Bendrovė veiks tol, kol išparduos turtą, išmokės kompensacijas klientams, atsiskaitys su kreditoriais ir partneriais.

Nenustebkite, jei artėjant rudeniui vakarais ir rytais akyse bus tamsiau. Ne tik dienos trumpėja – pritems ir Vilniaus gatvių žibintai. Taupydama elektrą sostinės valdžia mažins apšvietimo srautą, žibintus įjungs keliomis minutėmis vėliau, o išjungs – anksčiau. Dalis miestiečių baiminasi, kad gatvėse taps nesaugu. Savivaldybė aiškina, kad žmonės esą apšvietimo skirtumo nė nepajus.

Praėjusią savaitę elektros kaina Baltijos šalyse ir visame „Nord Pool“ regione pasiekė naujus rekordus, teigia energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“. Anot jos, Lietuvoje kaina augo 22 proc. iki 514,7 euro už megavatvalandę (MWh), Latvijoje – 22 proc. iki 512,5 euro, o Estijoje – 19 proc. iki 422,6 euro. „Nord Pool“ biržos kaina praėjusią savaitę didėjo 32 proc. iki 236,3 euro.

Nepriklausomai elektros tiekimo bendrovei „Ignitis“ nutraukiant neterminuotas sutartis su dalimi verslo klientų, kitos dvi didžiausios elektros tiekėjos – „Elektrum Lietuva“ ir „Enefit“ – pastaruoju metu to nedaro.  „Ignitis“ praėjusią savaitę kai kuriuos klientus informavo, jog sutartys keičiamos fiksuotai dedamajai nebepadengiant su elektros kaina tiesiogiai susijusių elektros balansavimo išlaidų, o jiems nesutinkant dėl keičiamų sąlygų jie sutartis gali  nutraukti.

Dujomis kūrenama 2008 metais pastatyta Panevėžio termofikacinei elektrinė svarsto, kaip būtų galima elektrą gaminti kūrenant ne brangias dujas, o pigesnį skystą kurą ar biokurą, praneša portalas sekunde.lt. Tam jau paruošta galimybių studija. Įmonės atstovai teigia, kad iš to laimėtų ir panevėžiečiai – elektros gamybos procese išsiskirianti šiluma galėtų būti panaudojama centralizuotai tiekiamam šildymui ir karštam vandeniui ruošti.

Absurdiškos elektros kainos varo verslą į neviltį ir verčia griebtis kraštutinių priemonių. Vienos gamyklos jau dabar dirba tik tomis valandomis, kai elektros kaina biržoje yra pati žemiausia, kitos priverstos netgi trumpinti darbo valandas. Lietuvos pramonininkai ir ekonomistai pateIkia liūdnas prognozes: esą kai kurios bendrovės, nesulaukusios valstybės pagalbos, bus priverstos atleisti dalį darbuotojų, o kitos – išvis užsidarys.

Ketvirtadienį nepriklausomos elektros tiekėjas „Perlas energija“ paskelbė, kad stabdo savo veiklą. Tai sukėlė tam tikro nerimo kitų įmonių klientams. Tačiau „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga sako, kad jų klientai gali būti ramūs, nes įmonė matė ir išgyveno jau ne vieną krizę. Ketvirtadienį „Ignitis“ taip pat paneigė Algirdo Butkevičiaus teiginius, kad įmonė esą patyrė apie 500 milijonų eurų nuostolių.

Elektros energijos kainoms mušant rekordus, aukščiausios Lietuvos valdžios institucijos taip pat ieško būdų, kaip taupyti, kad sąskaitos už elektrą būtų mažesnės. Juose išjungiami kondicionieriai, mažinamas apšvietimas, daugiau dirbama nuotoliu, dieną atsisakyta fontano ir planuojama įsigyti saulės elektrinę.

Elektros kainoms kylant iki kartais net absurdiškų aukštumų ir vykstant chaotiškam liberalizavimui, vis daugiau žmonių svarsto, ar Lietuva gali prikelti senąją atominę elektrinę ir ar gali pasistatyti naują? Anot ministro Dainiaus Kreivio, mūsų ateitis – naujos kartos, nedideli branduoliniai reaktoriai. Ekspertai jam pritaria, bet sako, kol jie taps prienami, teks laukti bent dešimtmetį.

Elektros kaina Lietuvoje šią savaitę padidėjo 38 proc., dujos brango 16 proc., o degalų kainos toliau mažėjo ir išliko mažiausios Baltijos šalyse, penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Vidutinė elektros kaina Lietuvoje rugpjūčio 12-18 dienomis buvo 510 eurų už megavatvalandę (MWh), Latvijoje – 509 eurai, 37,5 proc. didesnė, Estijoje – 470 eurų, arba 68 proc. daugiau. Vokietijoje vidutinė kaina per savaitę padidėjo 40 proc. iki 454 eurų.

Viešojoje erdvėje pasirodžius pranešimams, kad „Ignitis“ nutraukė sutartis su dalimi verslo klientų sunerimo ir privatūs įmonės klientai. Gyventojai baiminasi, kad ir jų elektros tiekimo sutartys bus nutrauktos. Bendrovės atstovė aiškino, kad sutarčių sąlygos numatė, kad jos gali būti keičiamos. Todėl jos ir buvo nutrauktos. Tačiau nuramino visus privačius klientus – jų sutartys nebus keičiamos.

Nepriklausomai elektros tiekėjai „Perlas Energija“ ketvirtadienį pranešus apie nuo rugsėjo stabdomą veiklą, kito tiekėjo nepasirinkę jos klientai laikinai, iki šių metų pabaigos, turėtų mokėti 24 centus už kilovatvalandę. Jiems rugsėjį pagal šiuo metu galiojantį įstatymą bus užtikrinamas garantinis tiekimas, kurio tarifai priklauso nuo biržos kainų, o vėliau – spalio-gruodžio mėnesiais, iki spalio 1-osios priėmus įstatymo pataisas, jie būtų perkelti į visuomeninį tiekimą.

Trečiadienį Kauno picerija „Mamma pizza“ pranešė, kad siekiant išvengti nuostolių dėl rekordinių elektros kainų nusprendė nedirbti vieną valandą. Tačiau dviejų picerijų durų užvėrimas nepadėjo sutaupyti nė kiek, netgi pridarė daugiau nuostolių. „Tamsieji laikai atėjo ir į mūsų kiemą… Su nusivylimu pranešame, kad 18-19 val. nedirbsime. Reaguojame į rekordinę elektros kainą – biržoje kilovatvalandė kainuos 4 Eur. Tokių kainų nėra buvę per visą istoriją.

Įmonė „Perlas Energija“ informavo visus klientus, kad nuo šių metų rugpjūčio 31 dienos nutraukia savo, kaip nepriklausomo elektros energijos tiekėjo, veiklą. Gyventojams energijos tiekimas nenutrūks, prireikus tai užtikrins bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Ką daryti šio tiekėjo klientams priklauso nuo to į kurį liberalizavimo etapą pateko, o sprendimui priimti ESO suteikia daugiau laiko ir stiprina pajėgas, kurios galės konsultuoti gyventojus, rašoma praneša spaudai.

Elektros birža „Nord Pool“ ketvirtadienį paragino rinkos dalyvius teikti daugiau kasvalandinių paraiškų vietoje siūlymų tiekti elektrą keletui valandų už tą pačią kainą (vadinamųjų „blokų“). Anot biržos, tai leistų užtikrinti, jog siūlymai nebus paradoksaliai atmesti, ir taip būtų sumažinta biržoje prekiaujamos elektros kaina.