ekonomika

Nors dėl naujausių ekonomikos augimo rodiklių ir pokyčių Estijos nekilnojamojo turto sektoriuje dabar veikiau kalbama apie pakilimą, o ne apie krizę, 2020 metų duomenys rodo, kad sunkumų tais metais patyrė pusė Estijos namų ūkių, o beveik trečdalio namų ūkių ekonominė padėtis per pastaruosius penkerius metus pablogėjo, pareiškė Estijos statistikos tarnybos vyresnysis analitikas.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai pirmadienį sutarė dėl sektorinių sankcijų Baltarusijos ekonomikai, pranešė diplomatai, Bendrijai didinant spaudimą Minsko režimui už priverstinį oro bendrovės „Ryanair“ keleivinio lainerio nutupdymą praėjusį mėnesį.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmadienį dalyvaus Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje, kur bus tariamasi dėl sektorinių sankcijų Baltarusijai. Svarstoma naujas sankcijas nukreipti į pagrindinius Baltarusijos ekonomikos sektorius, įskaitant kalio trąšų eksportą, tabako sektorių, naftos ir naftos chemijos produktus.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiais metais augs 4,4 procento. Balandį prognozuotas 3,2 proc. augimas. TVF teigia, kad šalies ūkio padėtis šiuo metu yra palanki stipriam augimui, jis paspartės šių metų antrąją pusę.  Nors trumpuoju laikotarpiu reikšmingų rizikų Lietuvos ekonomikai nekyla, vidutiniu laikotarpiu paspartėjęs jos augimas gali kelti disbalansų susidarymo grėsmę, teigiama Lietuvos banko (LB) pranešime.

Pirmadienį apžvelgęs šalies ūkio padėtį centrinio banko vadovas Gediminas Šimkus prognozuoja, kad šiais metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugs 5,1 proc. Taip pat didės ir atlyginimai, ir kainos. Lietuvos ekonomika pagal bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklį grįžo į priešpandeminį lygį, o finansų sistema sėkmingai atlaikė ligšiolinius pandemijos iššūkius. Geri metų pradžios ekonominiai rodikliai leidžia didinti BVP prognozę – šiemet tikimasi 5,1 proc. augimo.

Gyventojų vartojimo apimtys nuosekliai augo nuo šių metų pradžios, balandį jos pradėjo šuoliuoti, o vasarą ši suspausta spyruoklė turėtų atsitiesti visu smarkumu, nes santaupų prikaupta nemažai. Tačiau tikrai nemažai daliai gyventojų vis dar kyla klausimas – ar jau metas sau leisti daugiau. Juk pandemija į visus mūsų ankstesnius įpročius privertė pažvelgti su nauju atsargumo filtru, rašoma pranešime.

Maisto žaliavų kainos pakilo į aukščiausią lygį per 10 metų, sako ekonomistas Nerijus Mačiulis. Anot specialisto, daugelis pramoninių ir maisto žaliavų paklausos šuolių priklauso nuo Kinijos, o tai prisideda ir prie kainų augimo visame pasaulyje. Apie ekonominę situaciją N. Mačiulį TV3 Žinių „Dienos komentare“ kalbino žurnalistas Vladimiras Laučius. Karantinas jau į pabaigą, bet daug kas brangsta, daug kas gąsdina, kad viskas brangs dar labiau.

Nekilnojamojo turto ir privataus kapitalo fondų valdymo įmonės „Lords LB Asset Management“ fondo valdomai bendrovei „Terseta“ priklausančiose buvusio Vilniaus centrinio pašto patalpose įsikurs ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas. „Terseta“ laimėjo ISM skelbtą patalpų nuomos pirkimą. Į buvusias Vilniaus centrinio pašto patalpas universitetas įsikels nuo 2022 metų rugsėjo mėnesio, teigiama ISM pranešime.

Seimui leidžiantis į svarstymus, ar įpareigoti šalies bankus įrengti daugiau pinigų išgryninimo įrenginių, Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus grynųjų pinigų prieinamumo problemą siūlo spręsti ne verčiant bankus daugiau įrengti bankomatų, o labiau plečiant kitų vietų, kur galima išsigryninti pinigus, tinklą.  Pasak jo, taip būtų sukuriama daugiau darbo vietų, regionuose skatinama finansinių paslaugų plėtrą.

Visos gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos šiemet gegužę, palyginti su tuo pačiu metu pernai, didėjo 11,9 proc., o neįskaitant rafinuotų naftos produktų – 3,9 proc., skelbia Statistikos departamentas.  Lietuvos rinkoje kainos per metus padidėjo 11 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – 4,2 procento. Ne Lietuvos rinkoje kainos didėjo 12,5 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – 3,7 procento. Per mėnesį – gegužę, palyginti su balandžiu – kainos padidėjo 1,1 proc.

Seimas pradėjo pirmąjį patikslinto šių metų valstybės biudžeto projekto svarstymą. Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mykolas Majauskas sako, kad verslui bus skiriama mažiau paramos, bet jis bus skatinamas dirbti.

Prezidentui Gitanui Nausėdai antradienį Seime perskaičius savo antrąjį metinį pranešimą, banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigiamai vertina šalies vadovo poziciją dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimo, raginimą neatidėlioti mokesčių reformos bei požiūrį į konkuravimą pigia darbo jėga.  „Džiugina tam tikras pokytis prezidento požiūryje į neapmokestinamąjį pajamų dydį.

Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos tarnyba („Rosselchoznadzor“) ketina uždrausti importą kai kurių valstybių augalininkystės produkcijos, turinčios Lietuvos, Latvijos ir Slovakijos sertifikatus. „Rosselchoznadzor“ pranešė, kad jai kelia susirūpinimą pastaruoju metu pagausėję pažeidimai, susiję su Italijos, Kenijos ir Nyderlandų augalininkės produkcijos, turinčios Lietuvos, Slovakijos ir Latvijos sertifikatus, tiekimu į Rusiją.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba antradienį svarstys minimalios mėnesio algos (MMA) didinimą.  Profesinės sąjungos teigia, jog MMA nuo 2022-ųjų galėtų kilti 108 eurais iki 750 eurų, tuo metu darbdaviai bendros pozicijos kol kas neturi. Anot jų atstovo, MMA gali augti, tačiau svarbu atsižvelgti į labiausiai nukentėjusį verslą ir jaunimo nedarbą.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujančiai Trišalei tarybai pradedant kitų metų minimalios mėnesio (MMA) svarstymus, profsąjungos siūlo ją didinti 108 eurais iki 750 eurų, tuo metu darbdaviai bendros pozicijos kol kas neturi. Anot jų atstovo, MMA gali augti, tačiau svarbu atsižvelgti į labiausiai nukentėjusį verslą ir jaunimo nedarbą.

Vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, augo 11 proc., praneša elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Elektra šalyje brangsta jau trys savaitės iš eilės.  Gegužės 31 – birželio 7 dienomis „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje elektra kainavo 66,8 euro už megavatvalandę (MWh). Tokios aukštos vidutinės savaitės kainos Lietuvoje pastarąjį kartą fiksuotos vasarį, kai buvo pasiekta 69,5 euro už MWh riba.

Į Lietuvą pirmadienį atplaukė naujas didelis suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) krovinys iš JAV – 11-as toks krovinys šiais dujų metais.  Terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ komentavo BNS, kad 138 tūkst. kub. metrų SGD gabenantis dujovežis „Arctic Discoverer“ atvyksta iš JAV Corpus Christi uoste esančio SGD eksporto terminalo. Laivas pirmadienio rytą prisišvartavo prie Klaipėdos terminalo laivo-saugyklos „Independence“, rodo portalai marinetraffic.com, vesselfinder.com ir myshiptracking.

Nuo karantino nukentėjusiam verslui iki pirmadienio patvirtinta 148,1 mln. eurų paramos. Subsidijoms iki birželio 7 dienos skirta 109,1 mln. eurų, lengvatinėms paskoloms – 31,3 mln., turgavietės mokesčio kompensacijoms – 2,1 mln. eurų, o savarankiška veikla besiverčiantiems asmenims – 5,6 mln. eurų subsidijų, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Daugiausiai subsidijų (28,5 proc.) skirta prekybos sektoriaus bendrovėms, kurioms paskirstyta 30,6 mln. eurų. Antroje vietoje (27,6 proc.

Prieš metus mažai kas tikėjosi, kad pandemijos poveikis NT sektoriui bus toks švelnus. Šiandien butų ir biurų statybos vyksta visu pajėgumu, prekybos centrų projektų taip pat niekas nestabdo, ir kai kam toks veržlumas gali atrodyti neracionalus. Tačiau iš tiesų plėtra NT sektoriuje atspindi palankią šalies ekonomikos būklę.

Daugiau negu pusę Lietuvos gyventojų domina galimybė kurti savo verslą arba, be pagrindinio darbo, verstis papildoma veikla, praneša „Seb“ bankas. Įmonės iniciatyva atlikto tyrimo duomenimis, 54 proc. visuomenės dažnai arba kartais galvoja, kad galėtų pradėti tokią veiklą, skelbiama banko pranešime žiniasklaidai. Papildoma veikla, be pagrindinio darbo, jau verčiasi 13 proc. apklaustųjų. Nuosavą verslą turintys nurodo 6 proc. šalies gyventojų.

Europos Sąjunga ir Lietuva yra pasirengusios ir turi visas galimybes įgyvendinti ambicingus ekonomikos žalinimo, kovos su klimato kaita, švaresnės ir sveikesnės aplinkos kūrimo tikslus, po šeštadienį vykusio „Žalios Lietuvos“ deklaracijos pasirašymo teigė prezidentas Gitanas Nausėda. „Šiandien mes čia sukūrėme valdančią koaliciją. Šios koalicijos tikslas yra sukurti žaliąją Lietuvą, kurią mes galėtume išdidžiai ir oriai palikti savo vaikams ir anūkams.

Prasidėjus pandemijai, norėdami pasiruošti artėjančiai „apokalipsei“, visi skubėjo į parduotuves nusipirkti pačių būtiniausių ir svarbiausių produktų. Tada pati paklausiausia prekė, dėl nesuprantamų priežasčių, buvo tualetinis popierius. Tai buvo tikrai kvaila situacija, nes visa tai privedė prie dirbtinio prekių trūkumo, kurį sukėlė ne pandemija, o panikos pirkimas ir produktų kaupimas. Na, visuomet siekdami tobulėti, mes, žmonės, tikriausiai pasimokėme iš savo klaidų, ar ne? Ne.

Nuo š. m. birželio 1 d. įsigalioja dar lankstesnės sąlygos besinaudojantiesiems Galimybių pasu. Ekonomikos ir inovacijų ministerija pateikia svarbiausius pasikeitimus. Ilgesnis PGR testo galiojimas PGR tyrimas galios triskart ilgiau – 72 valandas, skaičiuojant nuo ėminio paėmimo momento. Antigeno testas, kaip ir dabar, galios 24 valandas, skaičiuojant nuo ėminio paėmimo momento.

Lietuvos ekonomika šiemet augs sparčiausiai Baltijos valstybėse, o kitąmet regiono lydere taps Latvija, prognozuoja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Atnaujintos EBPO pasaulio ekonominės prognozės skelbia, jog Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2021 metais padidės 3,7 proc., o 2022-aisiais – 4 proc., Latvijos – atitinkamai 3,2 proc. ir 5,6 proc., Estijos – 2,9 proc. ir 5 procentais.

Rinkose augant žaliavų kainoms, elektra nuo liepos daugumai vartotojų turėtų brangti vidutiniškai apie 8 proc., o dujos namų ūkiams – 26-50 proc. Jei Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pirmadienį patvirtins naujus tarifus gyventojams, bendrovės „Ignitis“ populiariausias „standartinis“ vienos laiko zonos tarifas didėtų 7,8 proc. (1,1 cento) iki 15,2 cento už kilovatvalandę (su PVM), dviejų laiko zonų – 9,9 proc. (1,6 cento) iki 17,7 cento (dienos) ir 6 proc.

Nuo kitų metų sausio į kompensaciją už smurtinius nusikaltimus galės pretenduoti daugiau žmonių, praneša Teisingumo ministerija.  Seimas pritarė ministerijos siūlymui, kad asmenys kompensaciją gautų ir tuomet, kai žala dėl sunkių ir labai sunkių smurtinių nusikaltimų buvo padaryta nuo 2000 metų rugsėjo 26 dienos iki 2005 metų liepos 1 dienos, o galutinis sprendimas byloje priimtas po pastarosios datos.  Iki šiol tokie asmenys žalos kompensavimo negalėjo gauti.

Kitą savaitę, birželio 3 d., pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, per Lietuvoje veikiančius bankus nebegalės būti vykdomi mokėjimo pervedimai 9 Baltarusijos įmonėms, kurios balandį buvo įtrauktos į JAV sankcijų sąrašą, rašoma pranešime spaudai. Klientus, kurie turėjo su jomis sutartinių santykių, bankai informavo iš anksto. Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, pokyčiai galėjo būti aktualūs apie 70 šalyje veikiančių įmonių.

Vyriausybei uždraudus į Lietuvą ir iš jos skrendantiems lėktuvams skristi per Baltarusijos oro erdvę, krovinius tarp Vilniaus ir Minsko gabenusi Lietuvos bendrovė „Transaviabaltika“ sako, kad dėl šio draudimo įmonės pajamos per metus gali smukti 50 proc., be to, beveik visus darbuotojus teko išleisti į prastovas.  Vienintelis „Transaviabaltikos“ savininkas Vytautas Tamošiūnas teigia, jog būtent skrydžiai į Baltarusiją įmonei per mėnesį atnešdavo apie 120 tūkst.

Šių metų balandžio mėnesį naujoji JAV Iždo sekretorė, Janet Yellen, pasiūlė pasaulio ekonomikos lyderėms pagaliau susitarti dėl minimaliojo įmonių pelno mokesčio tam, kad įmonės nebebūtų perkeliamos į pigesnių mokesčių šalis, vadinamuosius mokestinius „rojus“.  Pasak J. Yellen, „tai visų pirma reiškia, kad vyriausybės turės stabilias mokesčių sistemas, kurios užtikrins deramą viešųjų paslaugų finansavimą ir geresnį reagavimą į krizes.

Didžioji dalis, 53 proc., Lietuvos gyventojų sutinka, kad visose prekybos ar paslaugų vietose Lietuvoje turėtų būti suteikta galimybė atsiskaityti negrynaisiais pinigais, rašoma pranešime spaudai. Tokį šalies visuomenės požiūrį atskleidžiančio tyrimo duomenys buvo pristatyti konferencijoje „Kaip stiprinti skaidrumo imunitetą?“. Konferenciją atidariusi Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė pažymėjo, kad nėra trečiojo asmens pavadinimu „Valstybė“, kuri turi savo išteklius ir gali juos dalinti.

Pirmasis ir kol kas vienintelis Lietuvos „vienaragis“, didžiausia Europoje internetinė naudotų drabužių bei aksesuarų prekybos platforma „Vinted“ žengia į Kanados rinką. Tai bus 14-oji bendrovės rinka Europoje ir pasaulyje. Anot „Vinted“ vadovo Thomaso Platengos, Kanada bendrovei yra tinkanti rinka, nes kanadiečių motyvacija pirkti ir parduoti naudotus drabužius yra panaši į tendencijas Europos rinkose.

Europos Komisija (EK) patvirtino 6,8 mln. eurų vertės Lietuvos paramos kiaulienos ir paukštienos sektoriams, nukentėjusiems nuo koronaviruso protrūkio, schemą. Ji patvirtinta pagal laikinąją valstybės pagalbos sistemą, Taip siekiama užtikrinti pakankamą likvidumą pagalbos gavėjams, kurių apyvarta nuo 2020 metų spalio iki šių metų birželio sumažėjo bent 30 proc., palyginti su tuo pačiu metu pernai, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.

Europos Komisija (EK) Lietuvai išmokėjo dar 355 mln. eurų padengti padidėjusias valstybės išlaidas, skirtas per pandemiją išsaugoti darbo vietas. Lėšos išmokėtos pagal praėjusiais metais patvirtintą SURE programą, skirtą Europos Sąjungos (ES) šalims atsigauti po koronaviruso pandemijos. Iš viso EK pagal septintąją SURE programos išmokų dalį skyrė 14,1 mlrd. eurų 12-ai ES valstybių narių, teigiama EK atstovybės Lietuvoje pranešime.

Paskutiniu Europos diktatoriumi dažnai vadinamas ir kaimyninės šalies prezidento posto nuo 1994 m. nepaliekantis Aliaksandras Lukašenka mėgsta pasigirti įvairiais ekonomikos pasiekimais. Tačiau skaičiai rodo, kad nors Lietuva gerokai mažesnė, mūsų ūkis yra pažengęs kur kas toliau. Tuo yra įsitikinęs „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas, pasidalijęs įrašu asmeninėje paskyroje socialiniame tinkle.

Lietuvos ir Baltarusijos ekonominių santykių įšaldymas didelio poveikio Lietuvos ekonomikai neturėtų, o labiausiai paveiktų  transporto sektorių, teigia Lietuvos bankas (LB). Valstybės institucijos sako esančios pasiruošusios įgyvendinti politinius Europos Sąjungos (ES) ar Lietuvos sprendimus dėl naujų sankcijų Baltarusijai, atsakant į jos elgesį priverstinai Minske nutupdant iš Atėnų į Vilnių skridusį keleivinį lėktuvą.

Pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas per metus pakilo visose trijose Baltijos valstybėse. Solidžiausiai kainas kilstelėjo Lietuvos, kukliausiai – Latvijos gamintojai. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, praėjusį mėnesį, palyginti pernai balandžiu, Lietuvos pramonės produkcijos gamintojai kainas padidino 10,7 proc., Latvijos – 5,1 proc., Estijos – 6,8 procento. Per mėnesį (balandį, palyginti su kovu) parduota Lietuvos pramonės produkcija brango 0,4 proc.

Rodos, dar vakar kalbėjome apie sunkią ekonominę krizę, o šiandien jau baiminamės ekonomikos perkaitimo. Tačiau šis nerimas gali būti perdėtas − augančios pramoninės metalo, maisto žaliavų ir transporto išlaidos yra laikino pobūdžio ir nerodo, kad artėja neišvengiama ilgalaikė infliacijos banga. Be to, daugeliui Europos valstybių tikrai nepakenktų spartesnis atlyginimų augimas ir ekonominės temperatūros kilimas.

Seimui teikiamas prezidento Gitano Nausėdos siūlymas 50 eurų – iki 450 eurų didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD).   Valstybės biudžetui tai kainuotų 40-80 mln. eurų per metus. Jei Gyventojų pajamų mokesčio pataisa įsigaliotų nuo liepos, kaip siūlo prezidentas, naujas NPD būtų retrospektyviai taikomas visoms metų pajamoms.  Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra išreiškusi abejonę, ar tokį siūlymą Seimas galėtų svarstyti su jau Seimui pateiktu tikslinti šių metu biudžetu.

Pramonės lūkesčiai antrajam šių metų ketvirčiui yra pozityvūs, prognozuojamas augimas, tačiau iššūkių kelia sparčiai augančios žaliavų kainos, rodo Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) sudarytas Lietuvos gamintojų lūkesčių indeksas.  Pasak jo, gamybos apimtys balandį-birželį didės visose pramonės šakose, ypač elektronikos, plastikų ir chemijos pramonėje.

Vyriausybei trečiadienį ketinant svarstyti leidimą atidaryti prekybos centrus ir savaitgaliais bei ilginti kavinių ir barų darbo laiką, verslo atstovai sako, kad toks sprendimas išlygintų lankytojų srautus ir padidintų saugumą.

Nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui iki pirmadienio jau patvirtinta 122,7 mln. eurų paramos. Subsidijoms skirta 86 mln. eurų, lengvatinėms paskoloms – 29,4 mln. eurų, turgavietės mokesčio kompensacijoms – 2,01 mln. eurų, o savarankiška veikla besiverčiantiems asmenims skirta 5,25 mln. eurų subsidijų, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.  Daugiausiai subsidijų (31 proc.) skirta prekybos sektoriaus įmonėms, kurioms paskirstyta 26,7 mln. eurų. Antroje vietoje (26 proc.

Lietuvoje veiklą pirmadienį pradeda  Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras. Suvienydamas viešojo ir privačiojo sektorių atstovus, centras panaudos sukauptas žinias kovai su pinigų plovimu visiškai nauju lygmeniu.  Centrui vadovaus ilgametę patirtį turintis teisininkas ir sertifikuotas pinigų plovimo prevencijos ekspertas Eimantas Vytuvis, pranešė Lietuvos bankas ir Finansų ministerija.

Kaip mes gyvensime artimiausią pusmetį kalbant apie šalies ekonomiką, po to, kai didžioji dalis visuomenės bus paskiepyta, apie tai kalbėjo premjerė Ingrida Šimonytė.  Premjerė pasisakė TV3 žinių „Dienos komentare“, kur ją kalbino žurnalistas Vladimiras Laučius.

Lietuviai per pandemiją pinigus leido ne tik namams, butams ar elektronikai, bet prisipirko ir nuosavų laivų. Kai kurie tautiečiai ypač prabangiems kateriams nepagailėjo ir pusės milijono eurų. Tiesa, norintiems įsigyti naują laivą net tenka gerokai palūkėti – dėl paklausos prie prabangių laivų susidarė eilės metams ar net keliems. Lietuvoje pagamintas prabangus kateris iškeliaus į Norvegiją. Svetainė su valgomuoju stalu, virtuvė su dujine virykle ir net gi orkaite.

Vyriausybė biudžeto deficitui finansuoti ir kitoms reikmėms šiemet iš viso ketina pasiskolinti 5,7 mlrd. eurų – apie 0,4 mlrd. eurų daugiau nei buvo planuojama priimant 2021 metų biudžetą (5,3 mlrd. eurų).  „Euroobligacijos šiemet turėtų sudaryti 2,75 mlrd. eurų, vidaus rinkoje planuojama pasiskolinti 2,1 mlrd. eurų, paskolos iš tarptautinių finansinių institucijų – 0,869 mlrd. eurų“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Vyriausybė penktadienį pritarė 2,2 mlrd. eurų vertės ekonomikos gaivinimo nacionaliniam planui „Naujos kartos Lietuva“ ir teikia jį Europos Komisijai.  Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad dar galimos plano korekcijos, bet jos jau būtų labiau techninės nei keičiančios turinį.  „Baigėsi derybos su socialiniais ekonominiais partneriais, įvyko tam tikri pokyčiai.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad tikslinant valstybės biudžetą bandoma pasiruošti popandeminiam laikotarpiui, kuris, jei vakcinavimas klostysis sėkmingai, galėtų prasidėti jau šiemet. „Esminė žinutė, kurią norime formuoti šiame biudžete, tai būtent papildomos lėšos pandemijos pasekmių neutralizavimui ir pasirengimui naujam laikotarpiui po pandemijos, kuris lauks atsižvelgiant į dabartines tendencijas. Matome, kad vakcinavimo tempai yra geri.

Šių metų valstybės biudžeto pajamas Vyriausybė siūlo didinti 572,254 mln. eurų (5,1 proc.), o išlaidas – 731,69 mln. eurų (4,6 proc.). Finansų ministrė Gintarė Skaistė Vyriausybės posėdyje sakė, kad kova su pandemija turi savo kainą, todėl šių metų valdžios sektoriaus deficitas turėtų siekti 8,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), arba 1,4 punkto daugiau nei patvirtintame biudžete. Anot ministrės, valstybės skola, praėjusių metų pabaigoje sudariusi 47,3 proc.

Gegužės pabaigoje „Sodra“ ims viešai skelbti vidutinį atlygį šalies įmonėse pagal lytį. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio mūsų šalyje prieš pandemiją vidutiniškai sudarė 14 proc., o pandemijos metu galėjo dar labiau išaugti, jeigu žiūrėtume į skirtingus verslo sektorius. Kaip tai vertinti ir kokių veiksmų galima imtis sprendžiant šią problemą?  Apsibrėžkime – kas yra atlyginimų atotrūkis  Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkiu (angl.