ekonomika

Nutrūkusi užsienio prekyba su Baltarusija ir žemynine Kinija Lietuvos ekonomiką paveiktų palyginti nežymiai, teigia Lietuvos bankas (LB), remdamasis savo specialistų skaičiavimais ir Statistikos departamento duomenimis.  „Nutraukus prekybą su ES, Baltarusija prarastų šį užsienio valiutos šaltinį, kas dar labiau padidintų Baltarusijos rublio devalvacijos riziką, todėl mažai tikėtina, kad prekyba su ES bus visiškai nutraukiama.

Jau daugiau kaip 500 įmonių aptarnauja tik galimybių pasą turinčius klientus, pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovė.  „Rugpjūčio 16 dienai jau ryte turėjome deklaravusių veiklų 73. Šiam laikui, 11 val.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskelbė kvietimą teikti paraiškas ES paramai gauti pagal priemonę „E. komercijos modelis COVID-19“. Pagal šią priemonę verslas gali diegti informacines technologijas verslo sandoriams valdyti elektroniniu būdu. Priemonei skirta 40 mln. eurų.   „Koncentruojamės į tokias priemones, kurios leistų verslams atsitiesti po suvaržymų ir skatintų juos augti.

Prezidento bus prašoma suteikti įgaliojimus finansų ministrei Gintarei Skaistei pasirašyti sutartį su Kinijos autonominiu Honkongo regionu dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos. Kreipimuisi į prezidentą trečiadienį pritarė Vyriausybė.  Lietuvos Vyriausybės ir Kinijos ypatingojo administracinio regiono statusą turinčio Honkongo vyriausybės sutartis parafuota 2019 metų gruodį.

Lietuvos ekonomikos augimas antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, buvo vienas mažiausių iš 20 duomenis paskelbusių Europos Sąjungos (ES) valstybių, rodo Eurostato statistika. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) per metus augo 8,6 procento. Mažiau iš 20 valstybių BVP augo tik Suomijoje – 7,4 proc. ir Čekijoje – 7,8 procento. Latvijoje BVP per metus augo 10 proc., Estija naujausių duomenų kol kas nepateikė. Visoje ES ekonomikos augimas siekė 13,2 proc.

 JAV doleris antradienį stiprėja daugumos pagrindinių pasaulio valiutų atžvilgiu. Prekybininkai ieško saugesnių investavimo galimybių, nerimaudami, kad spartus naujosios COVID-19 delta atmainos plitimas sulėtins pasaulio ekonomikos atsigavimą. Pasak ekspertų, papildomas veiksnys, ribojantis norą rizikuoti pasaulio rinkose, yra padėtis Afganistane.

Istoriškai, ligų protrūkius visuomet seka socialiniai neramumai. Kalbant apie COVID-19 poveikį ekonomikai, patys baisiausi simptomai gali pasireikšti tik virusui atsitraukus, rašo politico.eu. Visoje Europoje pandemija ir dėl jos įvesti karantinai paskatino įvairias tendencijas, tokias kaip automatizacija bei ekonominė nelygybė. Ir nors per karantinus visi politiniai nesutarimai, atrodo, buvo pamiršti, prieš pandemiją jausta įtampa niekur nedingo.

Kanada pirmadienį paskelbė, kad įveda papildomų sankcijų pagrindiniams Baltarusijos ekonomikos sektoriams, tikėdamasi, kad tai sumažins režimo prieigą prie tarptautinių finansų, sakoma kanadiečių vyriausybės paskelbtame pranešime. Naujosios sankcijos apima finansinių ir draudimo instrumentų, skolų finansavimo, naftos ir kalio produkcijos sektorius.

Baltarusijos ekonomika vystosi ir stabiliai auga, nepaisant koronaviruso pandemijos ir Vakarų sankcijų poveikio, pareiškė šalies ekonomikos ministras Aliaksandras Červiakovas, kalbėjęs pirmadienį surengtame prezidento Aliaksandro Lukašenkos susitikime su visuomene. A. Lukašenka pakvietė ministrą pasisakyti prieš pradėdamas savo pokalbį su žurnalistais ir visuomenės atstovais. „Šiandien mūsų ekonomikos raida vyksta dvigubo smūgio sąlygomis.

Statistikams paskelbus, kad metinė infliacija liepą siekė 4,7 proc., kai kurie ekonomikos ekspertai sako, kad sparti infliacija rodo, jog Lietuvos ekonomika yra ant perkaitimo ir spartaus augimo ribos. Kiti gi didelės rizikos nemato, nes nemaža kainų augimo dalis susijusi su laikinais veiksniais, kurie turėtų atslūgti.  Pasak komunikacijos agentūros „Brandnomika“ ekonomisto Aleksandro Izgorodino, didelė infliacija atspindi labai spartų atsigavimą ir didelį ekonomikos aktyvumo lygį.

Finansų ministrė ketvirtadienį turėtų pasirašyti susitarimą su Europos Komisija (EK) dėl 2,225 mlrd. eurų Lietuvos ekonomikos gaivinimo plano finansavimo. Gintarė Skaistė sako, kad pasirašius dokumentą Lietuvą vasaros pabaigoje ar rudens pradžioje pasieks 289 mln. eurų avansas – 13 proc. nuo 2,225 mlrd. eurų vertės plano.  Pasak jos, nuo kitų metų likusios numatytos lėšos Lietuvą pasieks etapais tik įgyvendinus susiplanuotus rodiklius – tai yra vienas pagrindinių šio plano išskirtinumų.

Baltarusijos vyriausybė stiprėjančių Vakarų ekonominių sankcijų sąlygomis patvirtino anksčiau skelbtą šalies ūkio raidos 2021 metais prognozę – augimas 1,8 procento. Prognozuojama, jog kitąmet ekonomika augs 2,9 proc., o per artimiausius penkerius metus (2025-aisiais, palyginti su 2020 metais) ūgtels 21,5 procento. Nacionalinės statistikos tarnybos „Belstat“ duomenimis, pirmąjį pusmetį sukurtas 3,3 proc.

Vyriausybė siūlo, kad nepasiskiepiję ar koronavirusu nepersirgę žmonės galėtų apsipirkti tik nedidelėse parduotuvėse, jiems užsivertų renginiai uždarose patalpose, viešojo maitinimo įstaigos. Vyriausybės nutarimo projekte numatyta, kad pagrindiniai pakeitimai dėl apribotų paslaugų ir veiklų žmonėms, neturintiems galimybių paso, įsigaliotų nuo rugsėjo 13 dienos.

Vyriausybė trečiadienį turėtų suteikti įgaliojimus finansų ministrei pasirašyti  Lietuvos ir Europos Komisijos (EK) Ekonomikos gaivinimo plano finansavimo susitarimą.  Europos Sąjungos (ES) finansų ministrams praėjusį pirmadienį galutinai pritarus daugiau nei 2 mlrd. eurų vertės Lietuvos ekonomikos gaivinimo planui „Naujos kartos Lietuva“, ministrė Gintarė Skaistė sakė, kad šiais metais į ekonomiką turėtų būti įlieta 149 mln. eurų plano lėšų.

Pirmasis šių metų pusmetis išsiskyrė dideliu nekilnojamo turto rinkos aktyvumu visose Baltijos šalyse ir išryškino kelis skirtumus tarp gyventojų būsto pasirinkimo, rašoma pranešime spaudai. „Swedbank“ duomenimis, lietuviai dažniausiai iš Baltijos šalių gyventojų yra linkę įsigyti arba statyti individualius namus – jie sudaro trečdalį visų banko finansuojamų būsto sandorių.

Statistikai skaičiuoja pandemijos pasekmes. Gyventojų Lietuvoje toliau mažėja – per metus praradome 12000 piliečių. Pandemija anksčiau laiko į kapus nusiuntė tūkstančius gyventojų, sumažėjo ir gimstamumas. Statistikai mėgina guosti, kad didėjant pensijoms ir pašalpoms, Lietuvoje mažėja skurstančių. Tačiau žmonės skundžiasi, kad gyvenimas visai netapo sotesnis dėl augančių kainų.

Nors Europos centrinio banko (ECB) vadovės Christine Lagarde vadovavimas ir pasižymi vieningumu, jam trūksta aiškumo. Pirmieji Ch. Lagarde kaip ECB vadovės pasiekimai parodė, kad ji puikiai moka paslėpti problemas, praneša „politico.eu“. Artėjant antriesiems jos kadencijos metams, Ch. Lagarde anksčiau, nei buvo planuota, atliko nuodugnų pačios įtakingiausios finansų įstaigos Europoje patikrinimą.

Centrinės valdžios deficitas per šešis mėnesius siekė 626,3 mln. eurų ir sudarė 1,2 proc. prognozuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Centrinės valdžios balansas buvo 831,1 mln. eurų geresnis nei pernai tuo pačiu metu, kai jis sudarė daugiau kaip 1,457 mlrd. eurų deficitą, preliminarius duomenis pranešė Finansų ministerija. Centrinės valdžios pajamos sausį-birželį buvo 7,972 mlrd. eurų, išlaidos – beveik 8477 mlrd. eurų.

Statistikams pranešus, jog Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį buvo net 8,6 proc. didesnis nei prieš metus, ekonomistai jau perspėja apie galimą ekonomikos perkaitimą. „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė mano, kad ekonomikos atsigavimo džiaugsmą ima temdyti galimo perkaitimo rizika.

Lietuvos BVP antrąjį šių metų ketvirtį buvo net 8,6 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Kas lėmė tokį augimą, kiek jis tvarus ir ar vis tik galima įžvelgti perkaitimo ženklų ir paralelių su svaigiomis pasaulinės finansų krizės išvakarėmis? BVP šuolį iš dalies galima paaiškinti palyginamosios bazės efektu – pandemija ir karantinas praėjusių metų antrąjį ketvirtį įšaldė nemažą dalį šalies ekonomikos. Tuomet smuko ne tik gyventojų vartojimas, bet ir pramonė bei eksporto apimtys.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šių metų pirmąjį pusmetį, palyginti su atitinkamu 2020-ųjų laikotarpiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką padidėjo 4,8 proc. ir to meto kainomis siekė 24,8 mlrd. eurų, pranešė Statistikos departamentas.  Antrąjį ketvirtį šalies BVP to meto kainomis siekė 13 mlrd. eurų ir buvo 8,6 proc. (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką) didesnis nei pernai balandį-birželį.

Premjerei Ingridai Šimonytei pasiūlius, kad sąmoningai apsisprendę nesiskiepyti žmonės galėtų būti nušalinti nuo darbo, profesinės sąjungos teigia nematančios būtinybės imtis tokių drastiškų priemonių.  Pasak Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės Ingos Ruginienės, tokia tvarka dalį neapsisprendusių dėl skiepo žmonių nublokštų į „antivakserių“ pusę, o darbdaviams gali būti sunkiau rasti darbuotojų.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį metų ketvirtį, palyginti su tuo pat metu pernai, augo maždaug dešimtadaliu, prognozuoja dauguma BNS apklaustų ekonomikos ekspertų. Penki iš aštuonių ekonomistų prognozuoja, kad BVP augo 9,5–11,5 proc., vienas mano, kad 6,5 proc., o dar vienas numatęs net 18 proc. augimą. Anot ekspertų, šalies ūkį augino tai, jog pernai antrąjį ketvirtį prasidėjus pandemijai ir įvedus griežtas karantino priemones, ekonomika gerokai susitraukė.

Šiais metais pasaulio ekonomika ūgtelės 6 proc., tačiau skirtumai tarp šalių didėja, nes pažangios ekonomikos įgauna pagreitį, tuo tarpu besivystančios šalys atsilieka, antradienį pareiškė Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Nors pasaulinio augimo prognozė nepakito, palyginti su balandį skelbta prognoze, fondas skaičiuoja, jog JAV ekonomika išaugs 7 proc. dėl didžiulių vyriausybės išlaidų ir išplėtotų vakcinavimo nuo COVID-19 kampanijų.

Siekiant paskatinti savivaldybes įsigyti daugiau elektrinių autobusų, iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų iki 2026 metų numatoma joms skirti 69 mln. eurų, o dar 6 mln. eurų – įkrovimo stotelėms.  Skaičiuojama, kad taip Lietuvos autobusų parkas pasipildytų 230 naujais elektra varomais autobusais. Ši finansinė paskata bus suteikta nedidelėms savivaldybėms, kurios neturi parengusios ir įgyvendinusios darnaus judumo planų, pranešė Susisiekimo ministerija.

Europos Sąjungos finansų ministrams pirmadienį galutinai pritarus daugiau nei 2 mlrd. eurų vertės Lietuvos ekonomikos gaivinimo planui, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad Lietuvos planas spręs struktūrines problemas.

Tyrėjų teigimu, keturių dienų darbo savaitės bandymai Islandijoje buvo sėkmingi. Dabar dauguma šalies darbuotojų dirbs trumpiau. Kaip praneša BBC, nuo 2015 m. iki 2019 m. vykusių bandymų metu darbuotojams buvo mokamas toks pat mėnesinis atlyginimas tik už trumpesnes darbo valandas. Daugumoje darboviečių produktyvumas arba nepasikeitė, arba padidėjo, tikino tyrėjai.

Verslininko Arūno Martinkevičiaus valdomai SBA grupei statant robotizuotą baldų gamyklą Klaipėdos rajone, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tai leis Klaipėdos logistikos mazgui geriau išnaudoti savo potencialą.  „Šis objektas liudija ir Klaipėdos, ir jos ekonomikos gyvybingumą.

Lietuvoje daugiausia laisvų darbo vietų per trisdešimt metų – darbdaviai skundžiasi, kad nėra kam dirbti. Verslininkai piktinasi, kad žmonės mieliau renkasi pašalpą nei jų darbo vietą. O darbuotojus ginančios organizacijos atšauna – esą lenkti nugarą ir kentėti didžiulį darbo krūvį už mažas žmonės nebenori. Užimtumo tarnyba tikina, kad šiuo metu labiausiai trūksta kvalifikuotų darbuotojų – inžinierių, montuotojų, vairuotojų, slaugytojų.

Rugsėjį Finansų ministerija planuoja vidaus rinkoje aukciono būdu platinti euroobligacijas. Numatoma užsienio kapitalo rinkose išplatintas euroobligacijų emisijas pildyti pasiūlant jas vidaus rinkos dalyviams. Konkreti pildoma euroobligacijų emisija bus paskelbta ne vėliau kaip 5 darbo dienos iki aukciono, teigiama ministerijos pranešime. Istoriškai vidaus rinkoje paklausiausios būdavo trumpos ir vidutinės (iki 10 metų) trukmės Vyriausybės vertybinių popierių emisijos.

JAV technologijų milžinė „Apple Inc.“ prašo tiekėjų per šiuos metus pagaminti iki 90 mln. naujos kartos „iPhone“ telefonų – gerokai daugiau nei 2020-aisiais, skelbia „The Wall Street Journal“, remdamasis gerai informuotais šaltiniais. Pastaraisiais metais „Apple“ gamindavo maždaug 75 mln. naujų moderių išmaniųjų telefonų nuo jų pristatymo rinkai iki metų pabaigos.

Prancūzijos konkurencijos institucija antradienį skyrė „Google“ 500 mln. eurų baudą už tai, kad JAV interneto milžinė nesugebėjo „sąžiningai“ derėtis su žiniasklaidos bendrovėmis dėl jų turinio naudojimo pagal Europos Sąjungos (ES) autorių teisių taisykles.

Lietuva yra pasirengusi konstruktyviai diskutuoti dėl Europos Sąjungos (ES) Stabilumo ir augimo pakte įtvirtintų fiskalinių taisyklių peržiūrėjimo, tačiau nebūtų linkusi radikaliai keisti egzistuojančią sistemą, susitikime su Europos Komisijos (EK) viceprezidentu Valdžiu Dombrovskiu teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė. Susitikime taip pat aptartas „Naujos kartos Lietuva“ planas ir Bankų sąjungos užbaigimo iniciatyvos, teigiama Finansų ministerijos pranešime.

Ekologija tampa vis aktualesniu klausimu, nes atliekų kiekiai sparčiai auga, tai pastebi ir mokslininkai, tyrinėjantis vandens sudėtį ir kaip tai veikia aplinką: vandens gyvūnus ir galiausiai žmones. Akivaizdu, kad vis daugiau gyventojų vertina ekologiškas prekes ir paslaugas, o tai keičia ne tik visų mūsų ateitį.

Statybų sektoriuje kalbama apie seniai matytą sumaištį. Tuo metu, kai būstą lietuviai šluoja nesustodami, rinkos analitikai teigia, kad statybinių medžiagų kaštai pasiekė dideles aukštumas, taip pat trūksta reikiamų specialistų. Pandeminis laikotarpis sujaukė tradicinės rinkos perspektyvas verslo pasaulyje – ne išimtis ir statybų sektorius.  Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas Dalius Gedvilas paaiškino, kokios pagrindinės priežastys nulėmė padidėjusias žaliavų kainas.

COVID-19 sukelta krizė atskleidė, kaip svarbu sustiprinti Europos Sąjungos strateginę autonomiją, sumažinti produktų, infrastruktūros ir technologijų priklausomybę nuo trečiųjų šalių bei pramonei pereiti prie žiedinės ekonomikos. Lietuva yra pasirengusi šiems pokyčiams – įtakingo JAV portalo „Politico“ surengtoje atviroje diskusijoje teigė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. „Pandemija neabejotinai pakeitė tiek Lietuvos, tiek Europos piliečių ir verslo gyvenimą.

Nuo liepos brangsianti elektra ir dujos yra ekonomikos atsigavimo kaina, kurios Vyriausybė reguliuoti negali, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Jos teigimu, ūkio atsigavimas skatina paklausą, kuri ir kelia kainas. „Dujų atveju turime grįžimą į 2019 metų lygį, nes praėjusiais metais kainų lygis buvo nenormaliai žemas ir taip jau yra, kad naftos produktų kainos, pačios naftos kainos tiesiogiai priklauso nuo to, kokia yra pasaulio ekonomikos sveikata“, – žurnalistams sakė I. Šimonytė.

Valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai sausio-gegužės mėnesiais pajamų gavo 727,9 mln. eurų (17,3 proc.) daugiau, nei planuota, ir 991,9 mln. eurų (25,2 proc.) daugiau nei 2020 metais tuo pačiu laikotarpiu. Pajamų į valstybės biudžetą per šių metų penkis mėnesius gauta 3,995 mlrd. eurų, tai yra 849,5 mln. eurų (27 proc.) daugiau nei praėjusių metų tą patį laikotarpį. Pajamų iš mokesčių į valstybės biudžetą gauta apie 3,65 mlrd. eurų, arba 765,4 mln. eurų (26,5 proc.

Programinės įrangos milžinė „Microsoft“ tapo antrąja po „Apple“ JAV bendrove, kurios rinkos vertė viršijo 2 trln. JAV dolerių. „Microsoft“ akcijų kursas ketvirtadienį paaugo 0,5 proc. iki 266,69 JAV dolerio. Šia kaina bendrovės kapitalizacija sudaro 2,009 trln. JAV dolerių. 2020 metų kovą, COVID-19 pandemijos pradžioje, „Microsoft“ akcijų kursas smarkiai smuko, tačiau nuo tada pakilo beveik dukart – 96 procentais.

Užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“ svarsto atidaryti atstovybę Jungtinėse Amerikos Valstijose, sako įstaigos laikinasis vadovas Gediminas Koryzna.   „Plėstis į JAV ir įsteigti trijų žmonių atstovybę labai svarbus prioritetas. Tai yra šalis didžiausia investicijų donorė, kur daugiausia kompanijų ir daugiausia potencialo prisitraukti naujo verslo“, – Seimo Ekonomikos komitete šią savaitę teigė G. Koryzna.

Kai kurios valstybės paramos sulaukusios bendrovės gautas subsidijas turės sugrąžinti, penktadienį rašo portalas vz.lt. Jų pajamos nesumažėjo tiek, kiek reikalavo sąlygos paramai gauti. 1,5 tūkst. įmonių vidutinė mėnesio apyvarta nenukrito 30 proc., o daugiau kaip pusės iš jų pajamos augo. 40 įmonių, gavusių subsidiją, kaip nukentėjusios dėl COVID-19, apyvarta išaugo dešimt kartų. Bendra grąžintinų subsidijų suma sudaro 2,5 mln.

Vasaros pradžia atnešė naujų rekordų į JAV ir Europos rinkas. Tačiau pastebimai pakilusi infliacija investuotojus toliau skatina atidžiai sekti JAV ir Europos centrinių bankų žinutes. Jei ECB kol kas neplanuoja keisti kurso, tai FED po birželio posėdžio pranešė apie planuojamą paankstinti bazinių palūkanų pakėlimą. Tai sukėlė trumpalaikę reakciją pagrindinėse pasaulio rinkose.

Padėtis darbo rinkoje gerėja, tačiau nerimą kelia vyresnių žmonių nedarbas – jis mažėja lėčiausiai, sako Užimtumo tarnybos vadovė.  Pasak Ingos Balnanosienės, didžioji dalis vyresnio amžiaus žmonių dirbo tuose sektoriuose, kurie nuo pandemijos nukentėjo labiausiai – maitinimo, viešbučių ir apgyvendinimo, taip pat slaugos.

Europos Sąjungai (ES) rengiantis uždrausti Baltarusijai eksportuoti kalio trąšas per Klaipėdą, uostui bus sunku greitai rasti alternatyvą šiems kroviniams, sako ekonomistė ir uosto krovos kompanijų atstovas. Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas, Klaipėdos konteinerių terminalo vadovas Vaidotas Šileika sako, kad situacija netekus baltarusiškų krovinių būtų sudėtinga, kadangi regione beveik nėra laisvų krovinių, kuriuos būtų galima perimti.

Minskas antradienį pareiškė, kad ankstesnę dieną Vakarų valstybių priimti sprendimai išplėsti sankcijas Baltarusijai prilygsta „ekonomikos karui“. „Iš esmės tai yra ties ekonomikos karo paskelbimo riba. Šventvagiška, kad grupė Vakarų šalių ėmėsi vėliausios sankcijų agresijos būtent atminimo ir sielvarto dieną, kai prieš 80 metų „suvienyta Europa“ su [Adolfo] Hitlerio Vokietija priešakyje užpuolė Sovietų Sąjungą“, – rašoma baltarusių Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Šiais metais į antros pakopos pensijų kaupimą įtraukti daugiau nei 34 tūkstančiai gyventojų. Iki šiol sprendimą dalyvauti ar atsisakyti kaupimo priėmė apie 9 tūkstančiai žmonių.

Valstybės kontrolė, vykdydama fiskalinės institucijos funkcijas, patvirtino ekonominės raidos scenarijų, kurį Finansų ministerija paskelbė birželio 11 d. Išlieka rizika, kad, pasikeitus vidaus ir išorės sąlygoms, lemiančioms reikšmingą ekonominės situacijos pasikeitimą, scenarijus gali būti neįgyvendintas, rašoma pranešime. Nepaisant 2021 m. I ketv. galiojusio karantino režimo, Lietuvos ūkio raida buvo palankesnė, nei tikėtasi. Lietuvos realusis BVP padidėjo 1,2 proc.

Maisto bei kitų prekių išvežiojimo bendrovių kurjeriai nėra jų darbuotojai, tačiau jie neturėtų būti palikti be apsaugos, sako „Wolt“ vadovė Baltijos šalims.   Anot Liis Ristal, santykį tarp platformos ir kurjerių, kuriuos ji vadina partneriais kurjeriais (angl. courier partners), reikėtų sureguliuoti Europos Sąjungos lygiu.

Seimas apsispręs dėl 9 proc. lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo laikinai, iki 2022 metų pabaigos, itin nuo pandemijos nukentėjusiems maitinimo ir kultūros sektoriams bei atlikėjams. Jei Seimas pritars, lengvata įsigaliotų nuo liepos, ji būtų taikoma ir išsinešamam maistui, bet ne alkoholiui.