ekonomika

Premjerė Ingrida Šimonytė 2022 metų biudžeto projektą vadina saugiu „galimybių biudžetu“, kuris leis Vyriausybei įgyventi ne vieną jos programos punktą. Pasak premjerės, be išlaidų socialinėms reikmėms ir švietimui, Vyriausybei buvo svarbiausia dviejų ekstremalių situacijų – pandemijos ir nelegalios migracijos – suvaldymas.  „Tai yra galimybių biudžetas, kuriame yra tam tikrų papildomų iššūkių, susijusių su objektyviomis krizėmis, kurias turime – ar tai kovido, ar tai migracijos krizė.

Vyriausybė trečiadienį pritarė valstybės ir savivaldybių bei „Sodros“ biudžetų projektams, kurie bus teikiami Seimui ir lems, kaip gyvensime 2022 metais, rašoma pranešime spaudai.

Pramonės augimas Lietuvoje rugpjūtį buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Pramonės gamyba Lietuvoje rugpjūtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 15,4 procento. Sparčiau ji augo tik Belgijoje (29,9 proc.) ir Airijoje (22,1 proc.). Visoje ES ji augo 5,3 proc., rodo Eurostato duomenys. Latvijoje per metus pramonė augo 3,8 proc., o Estijoje – 4,4 procento.  Per mėnesį – rugpjūtį, palyginti su liepa – pramonė Lietuvoje padidėjo 2,9 proc.

Numatomas energijos kainų šuolis nuo 2022 metų paveiks gyventojų perkamąją galią, nepaisant Vyriausybės planuojamų amortizacinių priemonių bei augsiančių atlyginimų ir išmokų, teigia didžioji dalis BNS kalbintų ekonomikos ekspertų. BNS naujienų agentūra paprašė 13 ekonomistų įvertinti energijos kainų augimo poveikį perkamajai galiai, atsižvelgiant į Vyriausybės suplanuotas švelninančias priemones, augančius atlyginimus, išmokas.

Aktyvi darbo rinka ir įvairių sričių specialistų paklausa šiandien daugeliui darbuotojų leidžia gana lengvai pakeisti darbo vietą. Atrodo, kad galimybių rasti svajonių darbą dar niekada nebuvo tiek daug. Tačiau idealios, prasmę ir pasitenkinimą teikiančios darbo vietos paieška gali virsti nesibaigiančiu atrankų maratonu, rašoma pranešime spaudai. Neretai tam, kad rastume tokią vietą, nieko neturime keisti – tik įdėti pastangų, kad tai pamatytume.  Meistriškumas dirbti (angl.

Susidūręs su kleptokratijos galia pavienis žmogus gali jaustis bejėgis. Kaip gali būti mūsų balsai arba balsavimas paveikti šiuos milžiniškus, negailestingus priešininkus? Atsakymas – mūsų kišenėse. Sulig kiekvienu išleistu centu – balsuojame. Galime rinktis, ką pirkti, ir ko vengti. Galime atsilyginti kitiems, kurie irgi priima tokius sprendimus. Galime naudotis socialiniais tinklais, kad sustiprintume savo pastangas. Maži žingsneliai gali tapti galingais žingsniais.

SEB bankui atnaujinus mobiliąją programėlę, klientai, naudodamiesi jos PIN kodais ar biometriniais atpažinimo duomenimis – piršto atspaudu ar veido atpažinimo technologija, galės tvirtinti mokėjimus pačioje programėlėje, interneto banke bei apsipirkdami interneto parduotuvėse, rašoma pranešime spaudai.

Asmeninių finansų ekspertas Robertas Kiyosakis prognozuoja, kad jau šį mėnesį pasaulį sukrės tokia finansinė krizė, kokios dar nebuvo. Jis primena, kad tai bus ne tik nuosmukis, bet ir gera proga praturtėti, praneša užsienio žiniasklaida. Bestselerio „Turtingas tėtis, vargšas tėtis“ („Rich Dad Poor Dad“) autorius prognozuoja milžinišką rinkos griūtį, kuri turėtų įvykti spalio mėnesį, ją neva sukels aukso ir sidabro bei kriptovaliutos – bitkoino – kainų smukimas.

Mažmeninės prekybos metinis augimas rugpjūtį Lietuvoje buvo vienas didesnių Europos Sąjungoje (ES), rodo Eurostato duomenys. Per metus – rugpjūtį, palyginti su 2020 metų rugpjūčiu – mažmeninė prekyba Lietuvoje augo 10,4 proc., visoje ES prekyba vidutiniškai augo 1,1 proc., skelbia Eurostatas. Latvijoje prekyba per metus augo 3,7 proc., o Estijoje – 8,7 procento. Per mėnesį – rugpjūtį, palyginti su liepa – prekyba Lietuvoje traukėsi 0,6 proc., Latvijoje – augo 0,3 proc.

Daugelis Vakarų valstybių šiuo metu patiria daug kam nematytą krizę – trūksta ne pirkėjų ir pinigų, o galinčių dirbti, pagaminti ir tiekti visų geidžiamas prekes bei paslaugas. Tuo tarpu trokštantys greitai praturtėti „investuoja“ į sunkiai įsivaizduojamus ir suvokiamus šedevrus. Pasaulio naujienų portalų antraštės mirga liūdnais įspėjimais – laukia liūdnos Kalėdos. Liūdnos ne dėl to, kad trūksta darbo vietų ir pinigų bei galimybių nupirkti dovanas.

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje pirmadienį įvykusiame septynerių metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisijos, iki kurios išpirkimo liko 2340 dienų, papildymo aukcione obligacijų išplatinta už 40 mln. eurų, vidutinė palūkanų norma buvo minus 0,063 procento. Ši emisija pradėta platinti šių metų kovo 1 dieną, jos papildymo aukcione rugpjūčio 8 dieną obligacijų taip pat parduota už 40 mln. eurų, vidutinės palūkanos buvo minus 0,095 procento.

Rugsėjo pradžioje pagrindiniams pasaulio akcijų indeksams ruošiantis šturmuoti naujas aukštumas finansų rinkos buvo nusiteikę optimistiškai, tačiau vėliau nuotaikos greitai subjuro. Kinijos NT milžinės mokumo problemos, įsibėgėjanti infliacija ir aiškesnės FED užuominos dėl artėjančio pinigų politikos pokyčio skatino investuotojus atsargiau žvelgti į ateitį, rašoma pranešime spaudai. Nemalonaus siurprizo sulaukė ir investavusieji į „Ignitis grupės“ akcijas.

Nepaisant pandemijos ir su ja susijusių ribojimų, mūsų šalies ekonominė būklė pastaruoju metu nebuvo bloga. Tačiau pasauliniai ir vietiniai veiksniai netrukus gali kelti naujų iššūkių. Naujausiomis prognozėmis šalies ūkis šiemet ir kitąmet augs lėčiau, nei nei numatė ankstesnės prognozės. Tačiau sparčiau augs kainos ir atlyginimai.

Ekonomikos augimas euro zonoje rugsėjį suklupo ir tai, be kita ko, lėmė sutrikimai tiekimo grandinėse, didelės kainos bei koronaviruso delta atmainos plitimas, parodė atidžiai stebimi „IHS Markit“ tyrimo rezultatai. „Verslo aktyvumas euro zonoje rugsėjį augo kur kas lėčiau ir tai susiję su sutrikimais tiekimo grandinėse ir nuogąstavimais dėl besitęsiančios pandemijos, taip pat su tuo, kad paklausa piką buvo pasiekusi antrąjį ketvirtį“, – pažymėjo tyrimų bendrovė.

Kai kurie Baltarusijos pramonės įmonių darbuotojai perduoda Vakarams informacijos, kokios priemonės taikomos siekiant iki minimumo sumažinti šalies ekonomikai paskelbtų sankcijų poveikį, pareiškė prezidentas Aliaksandras Lukašenka. „Pažvelkite į savo bendradarbius įmonėse. Aš turiu informacijos, kad kai kur ten liko keli niekšai ir [kad] jie siekia informuoti kolektyvinius Vakarus, kaip Parchomčykas su Nazaravu bando apeiti sankcijas.

Dėl prastėjančios epidemiologinės situacijos svarstant grįžti prie karantino režimo, ekonominių veiklų riboti neplanuojama, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Mes kaip tik labiau kalbėjome apie tai, kad sieksime išvengti ekonominių veiklų ribojimo.

Prastos oro sąlygos paveikė šių metų grūdų derlių, kuris šiemet bus mažesnis ir prastesnės kokybės, o tai sumažins eksporto apimtis, be to, gali paveikti maisto produktų kainas ir kokybę, teigia žemės ūkio bendrovė „Linas Agro“. Anot jos, šiemet tikėtasi, kad užderės panašus derlius, kaip ir pernai – apie 8–8,5 mln. tonų. Tačiau karšta liepa, šaltas ir lietingas rugpjūtis šias prognozes pakoregavo žemyn, skaičiuojama, kad grūdų derlius sieks 7 mln. tonų ar mažiau.

Siekiant susigrąžinti į Lietuvą kvalifikuotus emigrantus svarstoma idėja jiems taikyti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė.  „Mums reikia galvoti apie paskatas, kaip susigrąžinti talentus, kurie yra išvažiavę, todėl kvalifikuotiems darbuotojams, kurie penkerius metus nedalyvavo Lietuvos darbo rinkoje, GPM galėtų būti sumažintas iki 8 proc.“, – bendrovės „Rocket Software“ padalinio pristatyme teigė Aušrinė Armonaitė.

Paskutinį kartą didesnį kainų augimą nei dabar Lietuvoje regėjome prieš 13 metų – krizės įkarštyje. Infliacija mūsų šalyje perkopė penkis procentus. Tai lėmė pandemijos padariniai, visame pasaulyje brangstančios žaliavos. Didinti kainas esą verčia ir Lietuvoje kylantys atlyginimai. Tiesa, jau pradeda įsisukti užburtas ratas – kai didėja ir algos, ir kainos, nauda iš atlyginimų augimo ne tokia ir ženkli.

Naujoji centro dešinės koalicija į valdžią atėjo išties nedėkingu laikotarpiu. Prisimindami konservatorių su liberalais valdymą per krizę 2008-2009 m., prisipažinsiu, jų darbo pradžios laukėme pasirengę kovai. Ir nors startas buvo gana neblogas, įsibėgėjus pirmiesiems valdymo metams jau atpažįstame valstybės sektoriui priešiškos ideologijos – neoliberalizmo – požymius.

Gamtinių dujų kainos Europos „spot“ rinkoje trečiadienį priartėjo prie visų laikų rekordo, kuris – 969 JAV doleriai už tūkstantį kubinių metrų, arba 76 eurai už megavatvalandę (MWh). Kita vertus, vidutinė dujų kaina eurais už MWh šį rekordą jau viršijo. Trečiadienio popietę artimiausių (spalio mėnesio) ateities sandorių kainų indeksas TTF biržoje „ICE Futures“ pasiekė 79 eurus už MWh, arba 964 dolerius už tūkstantį kubinių metrų, rodo biržos duomenys.

Apie tai, kad įtrauktis ir lygios galimybės vyrams ir moterims užimti įvairias pareigas sudaro prielaidas kur kas didesniam organizacijų ir visuomenių kūrybiškumui ir efektyvumui, kalbama dešimtmečius, rašoma pranešime spaudai. Skaičiuojama, kad aktyvesnis moterų dalyvavimas versle padėtų gerokai didinti atskirų šalių ir pasaulio ekonomiką.

Pastaruoju metu Lietuvoje pastebimai brango ne tik kai kurios prekės ar paslaugos, bet ir dujos, elektra, už namų šildymą atėjus sezonui taip pat turėsime mokėti gerokai daugiau. Nors augo ir atlyginimai, tačiau toli gražu ne visi spėja prisitaikyti ir padengti visas išaugusias išlaidas. Visgi panašu, kad rudenį atsipalaiduoti dar nebus kada – kai kurie ekonomistai prognozuoja, kad kainos kils iki pat kitų metų pavasario.

Pasaulio ekonominės laisvės indekse Lietuva pakilo iš 11-tos į aštuntą vietą tarp 165 valstybių ir teritorijų, skelbia Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI).  Kanados smegenų centro „Fraser Institute“ antradienį paskelbtame indekse, kuris paremtas 2019 metų duomenimis, Lietuvos ekonominės laisvės vertinimas nežymiai padidėjo: nuo 8,10 balo pakilo iki 8,21 balo.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad tvirtinant kitų metų biudžetą teks laviruoti tarp politikų noro išlaidauti ir suvaldyti viešuosius finansus, o „gyventi skolon tokiu pačiu mastu nebegalima“. „Tradiciškai nemažai diskusijų kils dėl biudžeto, nes nelengva bus išlaviruoti, kai ekonominė situacija atrodo neblogai, bet daugelis linksta užsimiršti, kad šiais metais mes turime tikrai gana didelį viešųjų finansų deficitą ir jį taip pat reikia mažinti“, – penktadienį žurnalistams Seime sakė I. Šimony...

Lietuvos ekonomika, pernai dėl koronaviruso krizės susitraukusi 0,9 proc., šiemet turėtų atsigauti ir šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 4,3 procento. Prognozuojama, kad 2022 metais BVP augimas sieks 4 proc., o 2023–2024 metais ūkio plėtra turėtų kasmet būti po 3,5 proc., penktadienį pranešė Finansų ministerija. Birželį ministerija prognozavo, jog BVP šiemet augs 4,1 proc., 2022 metais – 4,4 proc., o 2023–2024 metais – vidutiniškai po 3,5 proc. per metus.

Birželį Europos Komisija paskelbė ir įvedė ekonomines sankcijas Baltarusijai, kurios apėmė ir baltarusiškų trąšų segmentą. Sankcijų dokumente buvo parašyta, kad ribojimai bus taikomi sutartims, kurios bus pasirašytos po birželio 25 d. Šiame kontekste labai įdomu panagrinėti Lietuvos trąšų importo iš Baltarusijos statistiką už 2021 m. liepos mėnesį.

Planus plėsti būsto apmokestinimą lėmė ne tik noras padidinti šio mokesčio pajamas ir skirti jas savivaldai, bet ir įnešti daugiau stabilumo į būsto rinką, kur stebimas spartus kainų augimas, teigia finansų ministrė. „Tai yra vienas iš reguliacinių instrumentų, nes jeigu žmogus prisiperka nekilnojamojo turto ir jis jam visiškai nekainuoja, natūralu, kad tai tampa tiesiog patraukliu investavimo instrumentu.

Statistikos departamento duomenimis, rugpjūtį vartotojų kainų indeksas kilo aštuntą mėnesį iš eilės. Nepaisant to, kad rugpjūtis – išpardavimų, nuolaidų ir lentynų valymo metas, per mėnesį kainos vidutiniškai padidėjo 0,4 proc. Metinė vartotojų infliacija siekė 5,3 proc. Prekės per metus pabrango 5,6 proc., o paslaugos – 4,5 proc.  Kainos šoktelėjo ne tik Lietuvoje. Išankstiniais Europos statistikos tarnybos Eurostat vertinimais, metinė infliacija euro zonoje įsibėgėjo iki 3 proc.

Planų įsigyti naują būstą turi 2 iš 5 lietuvių, o daugiau nei trečdalis jų sako, kad ketina tai padaryti per artimiausius trejus metus, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Beveik pusė lietuvių, ketinančių įsigytą naują būstą, planuoja, kad jis bus brangesnis už dabartinį jų būstą, rašoma pranešime spaudai. „Šalies gyventojų nusiteikimą keisti būstą patvirtina ir itin didelis aktyvumas nekilnojamojo turto rinkoje.

2021 m. rugpjūtį, palyginti su liepa, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,4 proc. Daugiausia tam įtakos turėjo šilumos energijos, kietojo kuro, farmacijos gaminių, aliejaus ir riebalų, pieno ir jo produktų, sūrio ir kiaušinių, mėsos ir jos produktų kainų padidėjimas bei drabužių ir avalynės, daržovių kainų sumažėjimas, rašoma pranešime spaudai. Vartojimo prekių kainos per mėnesį padidėjo 0,4 proc., paslaugų – 0,5 proc.

Rusijos tarptautinės oficialiosios atsargos per praėjusį mėnesį padidėjo 17,178 mlrd. JAV dolerių, arba 2,9 proc., iki visų laikų rekordinės vertės – 618,181 mlrd. JAV dolerių, pranešė Rusijos centrinis bankas. Anot pranešimo, atsargų augimą rugpjūtį nulėmė 17,543 mlrd. dolerių vertės įplaukos iš Tarptautinio valiutos fondo pagal naujos SDR (specialiųjų skolinimosi teisių) emisijos paskirstymo programą.

Taivano gyventojai smarkiai padidino išlaidas Lietuvos internetinėse parduotuvėse, pastaraisiais mėnesiais sustiprėjus ryšiams tarp Vilniaus ir Taibėjaus, kurį Kinija laiko savo valstybės dalimi. Taivano institucijų duomenys rodo, kad septynių didžiųjų salos miestų gyventojai nuo vasario iki birželio pabaigos Lietuvos parduotuvėse atliko apie 112 tūkst. atsiskaitymų kreditinėmis kortelėmis, jų bendra vertė viršija 2,5 mlrd. Taivano naujųjų dolerių (apie 760 mln.

Lietuvos ekonomikos augimas antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, buvo vienas mažiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, rodo Eurostato statistika. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) per metus augo 9,2 procento. Mažiau BVP augo tik Suomijoje – 7,5 proc., Čekijoje – 8,2 proc. ir Danijoje – 8,5 procento. Latvijoje BVP per metus augo 10,8 proc., Estijoje – 13,9 procento. Visoje ES ekonomikos augimas siekė 13,8 proc., o tik euro zonoje – 14,3 procento.

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje pirmadienį įvykusiame trejų su puse metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisijos, iki kurios išpirkimo liko 998 dienos, papildymo aukcione obligacijų išplatinta už 60 mln. eurų, vidutinė palūkanų norma buvo minus 0,39 procento. Ši emisija pradėta platinti pernai lapkričio 30 dieną, paskutiniame jos papildymo aukcione rugpjūčio 16 dieną obligacijų parduota už 65 mln. eurų, vidutinės palūkanos buvo minus 0,389 procento.

Užimtumo tarnyba per 2020-2021 metus jau išmokėjo apie 1,5 mlrd. eurų įvairių valstybės išmokų nuo pandemijos nukentėjusiems darbuotojams ar darbo netekusiems žmonėms.  Nuo karantino pradžios 2020 metų pavasarį iki šių metų rugpjūčio pabaigos išmokėta 517,9 mln. eurų subsidijų už 390 tūkst. darbuotojų prastovas. Parama pasinaudojo 31,5 tūkst. darbdavių, pranešė Užimtumo tarnyba.  Dar 29 tūkst. darbdavių išmokėta 622,6 mln.

Šių metų rugsėjo 26 dieną Vokietija rinks naują šalies parlamentą. Angela Merkel po 16 metų kanclerio kėdėje daugiau nebekandidatuoja, todėl neabejojama, kad didžiausia Europos ekonomika turės naują lyderį. A. Merkel ilgus metus buvo stabilumo garantas Europoje − Vokietijos pozicija ES politikos klausimais dažnai būna lemiama. Artėjančių rinkimų rezultatas Vokietijoje gali reikšmingai pakeisti ES ekonominę politiką.

Šių metų šiltuoju sezonu lietuviai daug drąsiau negu prieš metus keliavo į užsienį ir ten išleido keliskart daugiau pinigų negu pirmąją kovidinę vasarą. Tačiau užsienio turistų antplūdžio Lietuvoje šilčiausiu metų laikotarpiu nebuvo. Kita vertus, lietuviai šiemet daugiau keliavo bei išlaidavo ir pačioje Lietuvoje, taip pagelbėdami užsienio turistų dėmesio nesulaukusiam turizmo sektoriui, rašoma pranešime spaudai.

Paskutiniu metu vis daugėja nuomonių, kad prekės artimiausiu metu brangs sparčiau nei iki šiol, nors infliacijos rodikliai siekia paskutinio dešimtmečio rekordus jau dabar. Svarbiausios Pasaulio ekonomikos JAV metinė infliacija jau pasiekė 5,4 proc. ir buvo didžiausia per paskutinius 13 metų. Lietuva, ekonomiškai puikiai išgyvenusi pandemija jau skaičiuoja beveik 5 proc. metinės infliacijos ir metų pabaigoje galime matyti skaičius 6-7 proc. punktų rėžyje.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šių metų antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 1 proc. ir to meto kainomis siekė 13,3 mlrd. eurų, antrąjį BVP įvertį antradienį paskelbė Statistikos departamentas. Ekonomikos augimas antrąjį ketvirtį yra 0,6 procentinio punkto didesnis, nei skelbta iš pradžių – pirmąjį įvertį liepos pabaigoje paskelbęs Statistikos departamentas tuomet teigė, kad šalies BVP augo 0,4 procento.

SEB bankas 0,3 punkto – nuo 4,6 proc. iki 4,3 proc. – sumažino šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę. Kitąmet Lietuvos ekonomikos augimas turėtų siekti 3,6 proc., o 2023 metais – 3,3 proc., teigiama antradienį paskelbtame naujausiame SEB Šiaurės šalių ekonomikos apžvalgos leidinyje „Nordic Outlook“. Gegužės mėnesį bankas prognozavo, kad 2022 metais Lietuvos BVP augs 3,8 procento.

Lietuvoje rugpjūtį 0,4 proc. augusi infliacija buvo didesnė nei įprasta, o tai tikriausiai lėmė įsibėgėjantis maisto produktų brangimas, teigia SEB banko ekonomistas. Pasak Tado Povilausko, šių metų pabaigoje ir 2022 metų pradžioje infliacinės tendencijos dar išliks stiprios, o lėtesnio kainų augimo galima tikėtis kitų metų antroje pusėje.  „Rugpjūčio mėnesį tradiciškai turėdavome arba nedidelę defliaciją, arba artimą nuliui infliaciją, tuo metu šiemet turime 0,4 proc. infliaciją.

Lenkijos ekonomika atsigavo nuo pandemijos ir artimiausiais mėnesiais demonstruos sistemingą aktyvumo didėjimą, teigiama Lenkijos ekonomikos instituto komentaruose apie antrojo šių metų ketvirčio bendrojo vidaus produkto oficialius rezultatus. Nacionalinės statistikos tarnybos naujausiais, tačiau negalutiniais duomenimis, ekonomikos metinis šuolis balandžio-birželio mėnesiais siekė beveik 11 proc., o palyginti su šių metų pirmuoju ketvirčiu, šalies ūkis paaugo bemaž 2 procentais.

Daugiau nei penktadalis – 23 proc. pavasarį apklaustų Estijos gyventojų teigė ankstesnį mėnesį neatlikę mokėjimų grynaisiais, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikto tyrimo rezultatai. Tarp latvių šis rodiklis siekė tik 13 proc., o Lietuvoje – 12 procentų. Vidutiniškai kas antras respondentas naudojo grynuosius pinigus apmokėdami iki 25 proc. visų pirkinių ar paslaugų.  Visus mokėjimus grynaisiais atliko 0,4 proc. apklausoje dalyvavusių Estijos gyventojų ir 3 proc.

Latvijos bendrasis vidaus produktas (BVP), 2020 metais smukęs 3,6 proc., šiais ir paskesniais metais nuosekliai didės, mano „Swedbank“ analitikai. Šalies ūkio prieaugio šiais metais prognozę bankas padidino nuo anksčiau numatytų 3,1 proc. iki 4 proc. ir, jeigu ši prognozė pasitvirtins, ūkio prieaugis bus mažiausias Baltijos šalyse. Latvijos BVP augimo 2022 metais prognozė buvo sumažinta nuo 5,5 iki 5 proc.

„Swedbank“ pagerino Estijos ekonomikos augimo šiais metais prognozę iš karto 5 procentiniais punktais – nuo pavasarį prognozuotų 3 proc. iki 8 procentų. Jeigu ši prognozė pasitvirtins, Estijos bendrojo vidaus produkto (BVP) prieaugis bus didžiausias per 15 metų. „Swedbank“ paaiškino, kad prognozė buvo pagerinta, nes BVP augimo tempas pirmąjį ketvirtį buvo spartesnis negu tikėtasi. „Šis staigus augimo šuolis suteikė papildomą impulsą ir likusiai metų daliai.

Lietuvos sprendimas atidaryti Taivano atstovybę gerokai įpykdė Kiniją. Ši savo ruožtu jau ėmesi mūsų šalies ekonomikai kenkiančių veiksmų – stabdomi krovininiai traukiniai į Lietuvą, nebederinami nauji maisto eksporto leidimai. Ekonominei situacijai nepadeda ir santykiai su nedemokratiniu Baltarusijos režimu. Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare" kalbėjo Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Ekonomistai didina Lietuvos ekonomikos augimo prognozes ateinantiems metams. Specialistai prognozuoja, kad pasaulio BVP šiais metais augs 6 procentais, o Lietuvos augimo prognozę padidino iki 4,2 procento. Pridedama, kad šiemet stebimas infliacijos šuolis turėtų būti laikinas ir kitais metais mažėti.

Naujausi JAV ir įvairių kitų pasaulio šalių statistiniai duomenys vis dažniau nepateisina prognozių ir verčia investuotojus vis labiau nerimauti, jog dėl pasaulyje plintančios naujosios koronaviruso delta atmainos gali sulėtėti pasaulio ekonomikos atsigavimas.