TVF teigia, kad šalies ūkio padėtis šiuo metu yra palanki stipriam augimui, jis paspartės šių metų antrąją pusę. Nors trumpuoju laikotarpiu reikšmingų rizikų Lietuvos ekonomikai nekyla, vidutiniu laikotarpiu paspartėjęs jos augimas gali kelti disbalansų susidarymo grėsmę, teigiama Lietuvos banko (LB) pranešime.
Dėl to itin svarbu yra tikslingai panaudoti valstybės paramą ir laiku pritaikyti fiskalinės ir makroprudencinės politikos priemones, užtikrinant tvarią ekonomikos ir finansų sistemos raidą, nurodo TVF.
Nuo gegužės pabaigos iki pirmadienio Lietuvoje nuotoliniu būdu dirbusios TVF misijos išvadose pabrėžiama, kad pernykštis Lietuvos ekonomikos smukimas, sudaręs 0,8 proc., buvo tarp švelniausių euro zonoje, kurios šalių ekonomikos vidutiniškai traukėsi 6,7 proc., o jau šių metų pirmąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika vėl demonstravo augimą (1,2 proc.), nepaisant vis dar galiojusių karantino suvaržymų.
Fondas prognozuoja, kad šių metų ekonomikos augimą palaikys stipri privačiojo sektoriaus finansinė padėtis, išsisklaidantis neapibrėžtumas bei didėjanti vidaus ir išorės paklausa. Tikimasi, kad prie ekonomikos augimo stipriai prisidės ir eksportas, šiemet didėsiantis 4,6 proc. Nedarbo lygis šiemet turėtų siekti 6,7 proc. (ankstesnė prognozė – 8,4 proc.).
Vidutiniu laikotarpiu tikslingas ir efektyvus Europos Sąjungos paramos, įskaitant ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, panaudojimas leistų didinti ekonomikos produktyvumą, taip sudarant prielaidas toliau tvariai kilti darbo užmokesčiui.
„Džiaugdamiesi sparčiu ekonomikos atsigavimu, turime akylai stebėti už horizonto kylančias rizikas. Sprendimų priėmėjų tikslas turėtų būti ne kuo spartesnis, bet kuo tvaresnis augimas. Lietuvos bankas yra pasirengęs panaudoti savo makroprudencinių priemonių arsenalą subalansuotai ūkio ir finansų sistemos raidai užtikrinti“, – pranešime sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad ekonomikos augimas, įsibėgėjant masiniam vakcinavimui ir laisvėjant ūkinės veiklos ribojimams, stiprėja.
„Šiame kontekste turime tiek iš naujo įvertinti tolesnę fiskalinės politikos trajektoriją, tiek ir užtikrinti taikomų paramos priemonių tikslingumą. Pabrėžtina, kad TVF ekspertai pozityviai įvertino Vyriausybės reformų darbotvarkę, orientuotą į struktūrinių šalies problemų sprendimą, bei Finansų ministerijos vykdomą mokesčių sistemos peržiūrą, siekiant teisingesnės ir augimui palankesnės mokestinės aplinkos“, – LB pranešime cituojama G. Skaistė.
TVF atstovai teigiamai įvertino gerai kapitalizuotą ir pelningai veikiantį Lietuvos bankų sektorių.
TVF vertinimu, infliacija Lietuvoje šiemet gali siekti 3,2 proc. (ankstesnė prognozė – 1,5 proc.), o kitais metais sumažės iki 2,8 proc. Vis dėlto TVF perspėja, kad vidutiniu laikotarpiu ekonomikos augimas gali būti spartesnis, nei prognozuojama, o tai reikštų ir padidėjusią infliaciją. Jei realizuotųsi toks scenarijus, prireiktų proaktyvaus anticiklinės ekonominės politikos atsako.
„Atsigavimo tempas spartėja, o pandemijos sukelta krizė greičiausiai turės tik minimalias ilgalaikes neigiamas pasekmes ekonomikos potencialui. Dėl to valstybės parama turėtų būti teikiama kuo tikslingiau ir pirmiausia skiriama atskiroms gyvybingoms įmonėms, veikiančioms nuo pandemijos labiausiai nukentėjusiuose sektoriuose, kuriuose vis dar taikomi suvaržymai“, – pabrėžia TVF misijos Lietuvoje vadovas Borja Gracia.
„Šiuo atžvilgiu, atsigavimui stiprėjant, plačių valstybės paramos priemonių, skirtų ištisiems sektoriams, nereikės ir jų reikėtų vengti“, – pridūrė jis.
Lietuvos banko vadovas susitikimo su TVF misijos atstovais metu užtikrino, kad, jei bus fiksuojama perkaitimo ženklų gyvenamojo būsto sektoriuje, bus imamasi makroprudencinės politikos priemonių situacijai stabilizuoti.
„Atidžiai stebėsime tolesnę rinkos inerciją ir, matydami perkaitimo požymių, imsimės tikslinių priemonių. Bankų skolinimo standartai kol kas nešvelnėja, tačiau būsto paskolų portfeliai bankuose tampa vis didesni, o atsigaunant ekonomikai turėtų ir toliau augti“, – pažymi G. Šimkus.
TVF misijos metu šios organizacijos ekspertai susipažino su bendra Lietuvos makroekonomine būkle, ūkio raidos bei darbo rinkos tendencijomis, padėtimi finansų sektoriuje, domėjosi fiskaline politika ir daug dėmesio skyrė COVID-19 sukeltam poveikiui ir atsako į pandemijos sukeltą krizę priemonių įgyvendinimui.
TVF atstovas: ekonomika Lietuvoje atsigaus greičiau nei euro zonoje
Ekonomika Lietuvoje turėtų atsigauti greičiau, nei likusioje euro zonoje, sako Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos Lietuvoje vadovas. Borja Gracia sako, jog dėl to infliacija šalyje bus kiek aukštesnė, nei euro zonos vidurkis.
„Mes jau matome prasidėjusį atsigavimą. Tai (atsigavimas – BNS) įvyks ankstesnėje stadijoje, nei visoje euro zonoje“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė B. Gracia.
„Todėl mes prognozuojame, kad Lietuvoje, dėl šio cikliškumo, infliacija buso šiek tiek aukštesnė nei euro zonoje“, – teigė jis.
Pasak B. Gracios, Lietuvos infliacijos rodikliuose pastaruoju metu dažnai atsispindi svyravimai žaliavų rinkose ir aukštas produktyvumas eksporto rinkose, todėl spartesniame kainų augime yra ir išorės faktorių.
„Kol kas nepastebime, kad infliacija ir spartus atlyginimų augimas atspindėtų praradimus konkurencingume, ar atsirandančius disbalansus. Tai tęsiasi, nes mes stebime augančias eksporto rinkas, eksportuojančios kompanijos yra labai konkurencingos“, – teigė TVF atstovas.
Tuo pat metu jis pabrėžė, kad Lietuvos valdžia turėtų atidžiai sekti makroekonominius pokyčius bei infliacijos dinamiką, taikant aktyvią politiką, kad ekonomikoje neatsirastų reikšmingo disbalanso.
TVF prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiais metais augs 4,4 procento. Balandį prognozuotas 3,2 proc. augimas. Fondo vertinimu, infliacija Lietuvoje šiemet gali siekti 3,2 proc.
Pirmadienį savo vertinimą taip pat pateikęs Lietuvos bankas prognozuoja, kad šalies ekonomika šiemet augs 5,1 proc., tuo metu infliacija – 2,2 proc. Savo ruožtu Finansų ministerija mano, kad šiemet vidutinė metinė infliacija padidės iki 2,6 proc.
