ekologiški produktai

Vidurio ir vakarų Lietuvos regione veikiančioms labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms numatyta 1 mln. eurų parama ekologiškiems produktams kurti. Vienam projektui gali būti skiriama nuo 15 tūkst. iki 80 tūkst. eurų. Didžiausia galima finansavimo suma aplinkosaugos vadybos sistemai diegti ir sertifikuoti – 5 tūkst. eurų, technologiniam auditui atlikti – 12 tūkst. eurų, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.  „Ekologinės inovacijos suteiktų galimybę verslui sutaupyti iki 50 proc.

Viena didžiausių Baltijos šalyse žemės ūkio investicijų bendrovių „Agrowill Group“ pradeda gaminti sertifikuotą ekologišką produkciją, kurią pardavinės su „Auga“ prekės ženklu. Be to, grupė keis pavadinimą į „Auga Group“. „Šis prekės ženklas įkūnys šviežumą ir pasitikėjimą. Produktuose niekada nebus cheminio apdorojimo ar genetiškai modifikuotų organizmų“, - spaudos konferencijoje penktadienį sakė „Agrowill Group“ valdybos pirmininkas Kęstutis Juščius.

Žemės ūkio ministerija susilaukė dar vieno piketo iš nepatenkintų ūkininkų. Ekologiškus ūkius turintys ūkininkai nustebo, išvydę priimtus visai kitokius reikalavimus nei buvo tartasi. Dėl to gali mažėti ir ekologinių ūkių skaičių, ir vartotojus pasiektų mažiau lietuviškų ekologiškų produktų. „Šiandien ekologiškų ūkių yra apie 210 000 hektarų bendro ploti.

Lietuvoje kitą savaitę lankysis Izraelio verslininkai, kurie ieškos lietuviško maisto tiekėjų. Agentūra „Versli Lietuva“ pranešė, kad į Lietuvą atvyks 20 Izraelio atstovų iš 13 įmonių. Anot agentūros, juos labiausiai domina organiniai, ekologiški, vegetariški, ilgo galiojimo ir šalies rinkai nauji produktai. „Nors prasiskinti kelią į šią rinką nėra paprasta, kai kurių industrijų lietuviška produkcija jau yra žinoma šioje šalyje.

Ekologiškus produktus vartotojai dažniausiai renkasi ieškodami natūralumo, įvairiais maisto priedais ir skonio stiprikliais nepakeistų maistinių savybių. Tačiau ne mažiau svarbus ir kitas ekologinės gamybos aspektas – gaminant ekologiškus produktus nenukenčia aplinka, kurioje gyvename.

Tymo turgelis – ekologiškų, pačių ūkininkų pagamintų ar užaugintų produktų prekyvietė. Tai medinis, labai jaukus turgelis, pastatytas dar 2007 metais, netoli Užupio, prie Vilnelės, Maironio bei Aukštaičių gatvių sankirtoje. Pradžioje jis buvo vienintelis ekologiškų prekių turgelis visame mieste. Šiuo metu jis skaičiuoja savo 7- uosius metus, tačiau yra išlaikęs savo dvasią ir idėją.

Nemažos investicijos negąsdina ekologiškų produktų gamybos imtis nusprendusių bendrovių. Nors vis dar tenka investuoti ne tik į pačią gamybą, bet ir į vartotojų švietimą, stabiliai auganti ekologiškų produktų rinka gamintojams atveria naujų galimybių. 100 tūkst. litų – vien pasiruošimui Europos Komisijos duomenimis, ekologiškų produktų vartojimas Bendrijoje didėja kasmet. Šiuo metu ekologiški produktai sudaro daugiau kaip 2 proc. visos ES rinkos.

Vis labiau populiarėjant ekologiško, sveiko maisto idėjoms, vartotojai dažnai klausia – ar tikrai etiketėse nurodyti ekologiški produktai yra ekologiški, ar pakankama jų kontrolė? Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėjos pavaduotoja Loreta Herbst pabrėžia, kad Europos Sąjungos (ES) valstybėse ekologiškų maisto produktų kontrolė ypatingai griežta.

Šių metų daržovių derlius – gausus, todėl pardavimo kainos – tos pačios, kaip ir pernai. Savų pirkėjų turintys ūkininkai sakė, kad žmonės dažniausiai perka mažiau daržovių, bet dažniau. Ekologiškos produkcijos mėgėjai vis dažniau atvyksta tiesiai į ūkininkų kiemus. Čia daržovės įsigyjamos kur kas pigiau.

Ekologiški maisto produktai yra tik šiek tiek sveikesni už įprastinius. Mokslininkai atitinkamo tyrimo metu nerado aiškių įrodymų, kad ekologiškas maistas yra maistingesnis ar kad jis kelia mažesnę riziką sveikatai. Tačiau mokslininkai pripažįsta, kad ekologiškas maistas yra mažiau užterštas herbicidais.

Du trečdaliai (64 proc.) Lietuvos gyventojų mano, kad Lietuvoje turi būti nustatytas vienodas ženklinimo standartas visai ekologiškai kosmetikai ir higienos reikmenims. Tokias lietuvių nuotaikas atskleidė naujausia rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atlikta gyventojų nuomonės apklausa. Labiausiai tokią idėją palaiko tie, kurių šeimos pajamos per mėnesį yra didžiausios. 79 proc.

Sunkmetis ne vienam verslesniam lietuviui tapo tikru įkvėpimo šaltiniu ir paskata savo verslui kurti. Tarsi susitarę šiandien verslininkai savo idėjas įgyvendinti pradeda burdami tvirtą bendruomenę. Itin daug smulkiųjų ėmėsi išskirtinių ir savotiškai unikalių maisto produktų gamybos. Tokių smulkiųjų verslų skiriamasis bruožas, kaip sako patys įkūrėjai, „dvasios turėjimas“. Su kiekvienu klientu jie pasikalba, rekomenduoja tinkamus priedus, dažnesnius atpažįsta iš veidų.

Pastaruoju metu  apstu straipsnių ir reportažų apie nesveiką, pavojingą maistą, E priedus. Kartais tikrai sunku susigaudyti, kas tiesa, o kas ne, ir išsirinkti tinkamų maisto produktų. Dabar gyvename pertekliaus laikais Žmonės niekada nesimaitino tobulai. Iki XX a. vidurio didžiausia problema buvo visaverčio maisto stoka. Žmonės valgė bet ką, tiksliau – tai, ką turėjo. Galėjo net visą dieną valgyti vienodą maistą, pavyzdžiui, vien duoną.

Gausią Europos Sąjungos (ES) paramą gaunantys ekologiniai ūkiai dygsta lyg grybai po lietaus, bet niekas nežino, kiek iš tiesų ekologiškos produkcijos jie pagamina. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ne juokais užsimojo išsiaiškinti, ar prisidengiant ekologinio ūkio sertifikatais nėra piktnaudžiaujama ES paramos lėšomis. Padidėjo pusketvirto karto Šiuo metu Lietuvoje yra sertifikuota daugiau nei 2 600 ekologinių ūkių, užimančių 150,7 tūkst. hektarų bendrą plotą.

Ant šio vaisto pakuotės nebūtina rašyti „saugoti nuo vaikų“. Nieko baisaus, jei mažylis jo paragaus ar išpils. Na, išskyrus buitinius rūpesčius. Ir dar – šio vaisto nereikia pirkti vaistinėje. Jo nesunku įsigyti turguje kartu su ekologiškais maisto produktais. Arba, ne paslaptis, juo aprūpina bičiuliai ir giminaičiai bitininkai. Juk, sakoma, kad esame giminių kraštas! O jei užsimanome sukrimsti ką nors saldaus gardaus – geresnio pasirinkimo nei medus nerasime.

Apie ekologiją kalbama daug ir dažnai. Deja, bet vis dažniau ji tolsta nuo svarbiausios funkcijos – saugoti gamtą ir tampa mados, pasigėrėjimo prieš kitus simboliu bei manipuliacijų objektu siekiant suvilioti naivų pirkėją. Jau keletą metų Lietuvoje vienas po kito dygsta ekologiški turgeliai, kylant maisto kainoms vis daugiau močiučių ir visai jaunų žmonių patys imasi auginti daržoves ir stengiasi kuo mažiau pirkti maisto iš didžiųjų prekybos centrų.

Nuo liepos pirmosios įsigalioja naujos Europos Sąjungos (ES) ekologiško maisto ženklinimo taisyklės, taip pat reikalavimas naudoti naują ES ekologinį ženklą. Dabar ES valstybėje narėje pagamintų fasuotų ekologiškų produktų, atitinkančių reikalingus standartus, pakuotes bus privaloma ženklinti „Europos lapu“, praneša žemės ūkio ministerija. Kartu su ES ženklu galės būti naudojami ir kiti privatūs, regioniniai ar nacionaliniai ženklai.

Mažmeninei prekybai čiuožiant žemyn, ekologiškų produktų, ypač maisto, pardavimas auga tiek didžiuosiuose prekybos centruose, tiek turguose. Prekybininkai ir ūkininkai sako sunkiai beišgalintys patenkinti paklausą, dėl to suskubo plėsti ekologiškų prekių asortimentą, praneša LTV „Šiandien“. Pernai vien ekologiškos juodos duonos pardavimas, pvz., „Rimi“ parduotuvėse siekė 17 proc. visų duonos gaminių pardavimų, tuo metu kai apskritai Lietuvos rinkoje įprastos juodos duonos nupirkta 14 proc.

Mažmeninei prekybai čiuožiant žemyn, ekologiškų produktų, ypač maisto, pardavimas auga tiek didžiuosiuose prekybos centruose, tiek turguose. Prekybininkai ir ūkininkai sako sunkiai beišgalintys patenkinti paklausą, dėl to suskubo plėsti ekologiškų prekių asortimentą, praneša LTV „Šiandien“. Pernai vien ekologiškos juodos duonos pardavimas, pvz., „Rimi“ parduotuvėse siekė 17 proc. visų duonos gaminių pardavimų, tuo metu kai apskritai Lietuvos rinkoje įprastos juodos duonos nupirkta 14 proc.

Prasidėjus finansų krizei, tikėtina, jog sunkiu laikotarpiu ekologiškų produktų bus perkama mažiau. Logiška - parduotuvėse ekologiškos prekės kainuoja brangiau.  Sunkmečiu žmonės pradeda taupyti ir nebeperka brangių produktų, o renkasi pigesnius. Visgi, ekologiškų prekių paklausa nesumažėjo. Galbūt tai dėl jų išskirtinumo, o gal veikia mados dėsniai.

Pastebima, kad ekologiškų produktų įsigyjama vis mažiau, tačiau tai gali būti ne vien dėl recesijos. Kaip rašo autoritetingas britų aplinkosaugos žurnalas „The Ecologist“, pastaruosius dvejus metus žmonės pradėjo pirkti mažiau etinių ir aplinkai draugiškų prekių. Remiantis MORI apklausos rezultatais, teigiama, kad 2009 metais 56 proc. apklaustųjų buvo pasiryžę mokėti brangiau už ekologiškas prekes. Tai 12 proc. mažiau nei 2007 metais tuo pačiu laikotarpiu ir 7 proc. mažiau nei 2005 metais.