eglutės

Po savaitgalio kalėdinių eglučių pilna ne tik specialiai įrengtose žaliaskarių surinkimo aikštelėse. Daugybė jų mėtosi konteineriuose, kiemuose po langais, balkonais ar pakelėse. Maža to, į specialias eglučių surinkimo vietas žaliaskarės atnešamos ir su plastikiniais maišais bei vazonais. Savivaldybė ragina gyventojus eglutes nešti be plastiko, mat vėliau jos sandėliuojamos, smulkinamos ir vežamos deginti į biokuro katilines.

Kaune gyvenanti Neringa Gurauskienė kartu su sese Daina savo rankomis sukūrė neįtikėtiną Kalėdų eglę, kuri internete sužavėjo šimtus lietuvių ir sulaukė gausybės pagyrų. Pati Neringa naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad dar rudens pradžioje pradėjo galvoti, kaip būtų galima įdomiau ir gražiau pasipuošti Kalėdoms. Prieš tai internete ji jau buvo mačiusi iš kankorėžių kurtas eglutes, bet jos buvo mažytės. Jai kilo mintis, kad galima pagaminti ir kur kas didesnę.

Kalėdinių eglučių įžiebimo karštinei nuslūgus, pro akyliausių naujienų portalo tv3.lt skaitytojų akis neprasprūsta nė viena detalė. Šį kartą skaitytojų akys nukrypo į Vilniaus „Akropolio“ eglutę.  Jų nuomone, šiųmetės prekybos centro eglutės žaisliukai 2010-aisiais puošė savivaldybės žaliaskarę šalia Katedros.

Penktadienį įvykęs Kėdainių eglės įžiebimas neapsiėjo be nelaimių. Nors internautai negailėjo pagyrų šiai Lietuvos eglei, vis dėlto tik kėdainiečiai žino, kas per eglės įžiebimą vyko iš tiesų. Čia, dėl sprogusio nekokybiško pirotechnikos gaminio, galimai nukentėjo net apie dešimt žmonių. Naujienų portalas tv3.lt per savaitgalį sulaukė ne vieno kėdainiečio laiško. Žmonės tikina, kad per penktadienį vykusį eglės įžiebimą nukentėjo mažamečiai vaikai.

Kalėdos neįsivaizduojamos be eglutės. Vieni stato dirbtines egles, o kiti, norintys namų, užpildytų sakų kvapu, perka tikras, kurios, pasibaigus šventėms neretai atsiduria šiukšlių konteineriuose. Siekiant to išvengti, Lietuvoje jau kurį laiką populiarėja eglučių nuoma.

Vilniuje šeštadienį Kalėdų eglės įžiebimo proga kursuos daugiau autobusų, į šventę bus galima atvykti talpesniu viešuoju transportu. Šeštadienį antroje dienos pusėje 10, 22 ir 46 autobusų bei 2 ir 17 troleibusų maršrutais, kurie pasiekia centro prieigas, kursuos didesnės talpos transporto priemonės.

Likus kiek mažiau nei mėnesiui iki Kalėdų žmonės jau puošia namus, todėl prasideda ir pagrindinio atributo, eglutės, paieška. Lapkričio gale Valstybinių miškų urėdija pranešė, kad pradėjo Kalėdų medelių pardavinėjimą. Gyventojai gali įsigyti eglučių iš miško, dekoratyvinių eglučių vazonuose, taip pat eglučių ir pušų šakų. Už brangiausius medelius teks pakloti ir 100 eurų. Kaip rašoma pranešime spaudai, susidomėjimas Kalėdų medeliais įprastai prasideda lapkričio antroje pusėje.

Žiemos šventėms baigiantis, vilniečiai kviečiami nupuoštas kalėdines eglutes palikti specialiai tam skirtose vietose – šiemet visame mieste yra apie 80 eglučių surinkimo taškų, tai 4 kartus daugiau nei pernai. Su atliekų vežėjais susitarta, kad iš surinkimo vietų eglės bus vežamos visą sausio mėnesį.

Lietuvoje Kalėdų karštinė jau pasiekė aukščiausią tašką, o iki laukiamiausių metų švenčių beliko vos savaitė. Šio šventinio maratono metu bene didžiausias dėmesys buvo skiriamas kalėdinėms eglutėms. Nors tokiomis miestų gražuolėmis nesinori lenktyniauti, vis dėlto šį kartą nutiko ne lenktynės, o nukopijavimas. Bene viena pirmųjų Lietuvoje savo pagrindinę miesto eglę įžiebė Tauragė. Tuomet tauragiškiai negailėjo pagyrų savo miesto eglei ir tikino, kad ji – viena iš gražiausių Lietuvoje.

Kalėdų karštinė pagauna visą Lietuvą. Pagrindinėse miestų ir miestelių gatvėse žiebiasi šventinės eglutės, kuriasi kalėdiniai miesteliai, o gatvės žėri lempelėmis. Šiandien savo kalėdines eglutes įžiebs bent tuzinas miestų ir miestelių, o jų eglutės žmones džiugins iki sausio pradžios.  Didieji miestai savo eglutes įžiebė jau praėjusį savaitgalį. Šeštadienio vakarą Vilniuje Katedros aikštėje įžiebta svarbiausia Lietuvos Kalėdų eglė.

Gruodis dar tik prasidėjo, o visoje šalyje jau įsibėgėja kalėdinių eglių prekyba. Kvapni žaliaskarė namuose džiugina, tačiau ką daryti, kad dabar nusipirkus eglę ji mus dar džiugintų visą mėnesį iki Naujųjų? Gražus sniegingas pirmadienis, šiandien gruodžio 3 d., iki Kalėdų dar trys savaitės. O mes esame didelėje kalėdinių eglių pardavimo aikštelėje prie prekybos centro. Šeimininkai sako, kad per savaitgalį jau pardavė kone šimtą eglių.

Lietuvos miestai savo Kalėdų eglutes įžiebė tik gruodžio 1 d., šeštadienį, mažieji miesteliai nesnaudžia – dalis jų savo gražiąsias žaliaskares publikai atvėrė penktadienį, lapkričio 30 dieną. Penktadienio pavakarę eglutes įžiebė ir gražiausiomis renginių akimirkomis dalinosi Plungė, Šalčininkai, Širvintos, Panevėžys, Raudondvaris ir Visaginas. Šeštadienį eglutes įžiebė Palanga, Kretinga, Klaipėda, Skuodas, Vilnius, Rietavas, Tauragė, Zarasai, Šiauliai, Radviliškis, Birštonas, Kaunas ir Alytus.

Prekyboje pasirodė pirmosios gyvos kalėdinės eglutės. Ir kai kurių kainos pirkėjams atėmė žadą. Sostinėje siūlomos žaliaskarės ir už daugiau nei pusšimtį eurų. Prekybininkai tikina, kad tokią vertę lemia medelių rūšis ir dydis. Na, o miškininkai kviečia į savo medelynus – kur didesnės eglutės dešimčia kartų pigesnės. Eglutė skarota, eglutė brangi. Štai taip galėtų skambėti šventinė dainelė išvydus kai kurių pirmųjų gyvų eglučių kainas sostinėje.

Jis yra parašęs ne vieną scenarijų dokumentiniams filmams bei televizijos laidoms, tačiau šįkart debiutuoja kaip kino scenaristas ir pristato komišką istoriją, rašoma pranešime spaudai. Žanras tarsi ir nebūdingas kūrėjui – komedija. Tačiau filmo „Melagiai“ scenarijus toks ir yra: komiškas tik detalėmis, bet dramatiškas savo esme, nes gvildenama žmogiškųjų santykių problema, nuolatinė meilės ir savęs paieška.

Pasibaigus gražiausiosioms metų šventėms, baigėsi lietuvių meilė ir žaliaskarėms. Dirbtines eglutes puošiantys tautiečiai žino, kad problemų pasibaigus šventėms nekils, nes jo keliaus atgal į palėpes ar rūsius. Galvas suka tik papuošę gyvas eglutes. Dar prieš pat Trijų karalių šventę – kuomet nupuošiami namai ir eglutės, Lietuvos savivaldybės išplatino pranešimus, kur dėti eglutes.

Spalvingos Kalėdos akį traukia ne tik pasipuošusiuose miestuose. Atokiose šalies vietovėse, miškuose šią žiemą taip pat ėmė rastis šventinės eglutės. Puošti medžius obuoliais, morkomis, kukurūzais ir kitais skanėstais sumanė vienas AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) darbuotojas, dažnai sutikdavęs alkanus laukinius žvėris. Ilgainiui jo pavyzdžiu pasekė ir daugiau kolegų. „Matydavau juos iš toli.

Šiauliuose įžiebta neįprasta Kalėdų eglutė: visi žaisliukai pagaminti virtuvėje ir jų tiek daug, kad net užfiksuoti rekordų knygoje. Ant gyvos eglutės lauke sukabinta per 1000-tį imbierais kvepiančių papuošimų. Tiesa, eglutę vos papuošus teko tuoj pat nupuošti, kad žaisliukų nesulestų paukščiai, o atitektų žmonėms. Mokiniai triūsė kelias dienas, kepė ir valgomu glajumi margino pačius tikriausius eglutės žaisliukus. Taip mokykla pasitinka ne tik Kalėdas, bet ir valstybei svarbią datą.

Įžiebtos Lietuvos miestų pagrindinės eglės davė startą masinei žaliaskarių manijai. Prekybos centruose, parduotuvėse ir stovėjimo aikštelėse tūkstančiai kalėdinių eglių jau laukia savo naujų šeimininkų. Nors pirmosiomis gruodžio savaitėmis žaliaskares perka mažoji dalis lietuvių, prekybininkai jau dabar dirba pilnu pajėgumu. Sostinėje Žirmūnų mikrorajone egles pardavinėjantis Artūras sako, kad pirmąsias egles pardavė dar nespėjęs visų išrikiuoti.

Tradiciškai, kaip ir beveik kiekvienais metais, į kino teatrus sugrįžta šventinė, daugelio pamėgta rusų komedija „Eglutės“. Tik šįkart bus visiškai kitos, dar labiau nuotaikingos, prasmingesnės bei nutrūktgalviškų nuotykių kupinos „Naujosios eglutės“. Naujame filme žiūrovų lauks net penkios kino almanacho stiliumi pateiktos skirtingos, bet tarpusavyje labai artimos istorijos apie senąją Ženios ir Borios draugystę, nėščiosios Snieguolės nuotykius ieškant atsakymų į jai rūpimus klausimus, įsimylėj...

Atsikratyti per šventes džiuginusiomis puošmenomis irgi reikia mokėti. Baigėsi laikas, kada nupuoštą eglutę buvo galima mesti į konteinerius. Dabar už ne vietoje besimėtantį Kalėdų medį gresia baudos. O jos ne tokios ir mažos – už šiukšle paverstą eglę gali tekti pakloti ir 300 eurų. Štai taip kartu su šiukšlėmis prie konteinerių besimėtančios panevėžiečių Kalėdų puošmenos nei aplinką puošia, nei praeivių akis džiugina.

Prabėgus šventiniam šurmuliui susirūpinama, o kur gi dėti nupuoštas Kalėdų eglutes. Daugelyje miestų tradiciškai atsiveikinti su namų puošmenomis siūloma dalyvaujant specialiose eglučių surinkimo akcijose. Jų metu atliekų surinkimo bendrovės šiuos medelius paverčia biokuru ar kompostu. Tačiau panevėžiečiai sugalvojo kai ką originaliau – žirgininkai nupuoštas Kalėdų eglutes siūlo padovanoti žirgams.

Artėjant Trijų karalių šventei, tautiečiai atsisveikina su Kalėdų elgutėmis. Tačiau aplinkosaugininkai įspėja - netinkamai išmetusiems nupuoštas žaliaskares gresia nemenkos baudos. Žaisliukas po žaisliuko ir vilnietė Indrė nupuošia Kalėdinę eglutę. Mergina laikosi tradicijų ir su žaliaskare atsisveikina prieš pat Tris karalius. Tai diena, kuri mūsų protėviams simbolizavo šventinio laikotarpio pabaigą.

Įsibėgėja prekyba kalėdinėmis eglutėmis. Prekybos centruose jau galima įsigyti gyvų ir dirbtinių žaliaskarių, tačiau pirkėjai jų dar nepuola pirkti, mat laukia gruodžio viduryje prasidėsiančių nuolaidų. Tuo metu privatūs medelynai jau vos spėja vežti egles įmonėms, kurios pradeda anksčiau puoštis artėjančioms šventėms. Nuosavo šeimos medelyno vadovo Vytenio Mačio rankose - lietuvių viena mėgstamiausių - dygioji eglė, dar dažnai vadinama sidabrine ar melsvaspygle.

Perkant krepšinio batelius privalu įvertinti savo poziciją, kurioje žaidžiate ir kur su šiais bateliais bus žaidžiama. Dažniausiai aukštaūgiai, besigrumiantys po krepšiu, renkasi stabilesnę, tvirtesnę, gerai amortizuojančią avalynę – dažnas renkasi „LeBron XIII“ batelius dėl čiurnos ir visos pėdos stabilumo bei gausiai išdėstytų „Zoom Air“ oro pagalvių, palengvinančių šuolius. Krepšininkas LeBronas Jamesas visada iš avalynės gamintojų reikalaudavo pačios geriausios kokybės.

Turbūt nė vienas neįsivaizduojate švenčių be kalėdinės eglutės - ją papuošti susirenka visa šeima, o papuošalais tampa įvairiausi dalykai - blizgučiai, bumbulai, saldainiai, minkšti žaisliukai, sausainiai ar popieriniai karpiniai.  Žmonių fantazijai nėra ribų, todėl nenuostabu, kad paprastas eglutes keičia...šokoladinės, stiklinės ar net auksinės.

Pastaraisiais metais samprata „Kalėdų eglutė“ pradėjo sparčiai keistis. Nenorėdami šluoti spyglių, kurias palieka žaliaskarės, kūrybingi žmonės panaudoja vis originalesnius produktus, iš kurių galima pagaminti šį šventinį akcentą. Pristatome originalių Kalėdų eglučių idėjas.  Patarimas: eglutes galite gaminti iš riešutų, popieriaus, daržovių ir net nusipiešti. Sudominome? Tuomet pažiūrėkite šias nuotraukas.

Gražiausių metuose švenčių belaukiant grupės DAR nariai: Arvydas Martinėnas, Indrė Grikšelytė, Algirdas Grudinskis ir Kristina Mažeikaitė jau pasipuošė savo namuose žaliaskares. “Kalėdos ypatinga šventė mums visiems, jos asocijuojasi su šeima, šiluma, gėriu, jaukumu. Šiuo metu ypač norisi daryti gera kitiems, todėl verta prisimti, kad net ir menkiausia šypsna ar geras žodis daro stebuklus."- pasakoja Vudis.

Miestams įžiebus egles, šventinėmis girliandomis papuošus gatves, žmonės taip pat ima rūpintis, kaip papuošti savo aplinką, namus ar darbo vietą. Miškininkai kviečia šiek tiek lukterėti: prieš Kalėdas jie ir vėl dovanos tūkstančius eglės šakų, tapsiančių šventine puošmena. Artėjančių didžiausių metų švenčių spindesys ir jaukumas neįsivaizduojamas be papuoštos mišku kvepiančios eglutės ar eglės šakos.

Ramunė Ramanauskienė Miškų urėdijos jau ruošiasi kalėdiniam eglučių pirkimo bumui. Kai kurios jų, ypač didžiųjų miestų, eglaites sodina į vazonus ir tikisi neblogo uždarbio. Tauragės miškininkai neskuba ir eglaičių be gruodžio vidurio nepardavinės. Pasak Tauragės miškų urėdijos miško apsaugos inžinieriaus Sauliaus Austrevičiaus, kalėdines eglutes, kaip ir kasmet, urėdija tauragiškiams pradės pardavinėti iki Kalėdų likus dešimčiai dienų. Kūčių dieną planuojama nemokamai dalyti eglių šakas.

Interjero dizaineriai purto galvas – norint namuose sukurti šventinę nuotaiką, neprivalu į kambarį atsitempti žaliaskarę eglę. Artėjant šventėms, pristatome stilingas alternatyvas Kalėdų eglutėms. Alternatyvios Kalėdų eglutės („Pinterest.com“ nuotr.)       Alternatyvios Kalėdų eglutės („Pinterest.com“ nuotr.)   Alternatyvios Kalėdų eglutės („Pinterest.com“ nuotr.)   Alternatyvios Kalėdų eglutės („Pinterest.com“ nuotr.

Vilniuje ir Kaune nuo pirmadienio vyks kalėdinių eglučių surinkimo akcija. Abiejų miestų savivaldybės ragina gyventojus nešiukšlinti miesto gatvių ir kitų erdvių, o atnešti nupuoštus medžius į tam skirtas surinkimo vietas.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Šiais metas po Kalėdų eglutėmis ir mažieji, ir suaugusieji ras daugiau knygų nei pernai. Nors gruodis dar tik įpusėjo, knygynų tinklų atstovai pastebi, kad knygų šiemet parduodama daugiau nei šventiniu praėjusių metų laikotarpiu. Knygynų tinko „Vaga“ pardavimų ir rinkodaros vadovė Asta Mikelionytė-Čechovskienė sako, kad šio knygynų tinklo pardavimai gana stipriai išaugo.

Vida Tavorienė Vieniems ūkininkams darbymetis – vasarą, kitiems – žiemą. Gruodį išsijuosę pluša kalėdinių eglučių augintojai, kurių Lietuvoje atsiranda vis daugiau. Mūsų šalyje išaugintas žaliaskares prieš Kalėdas puoš ne tik Lietuvos gyventojai. Dešimtys tūkstančių lietuviškų eglučių iškeliauja į švedų, anglų, estų ir kitų europiečių namus. Nepakeis dirbtinės eglės Prieš Kalėdas iškertama šimtai tūkstančių eglių, kurios galėtų subrandinti medieną.

Loreta Ripskytė Kai Stungių kaimo (Joniškio rajonas) verslininkas Daivanas Pranciulis prieš septynerius metus eglutėmis užsodino pirmuosius penkis hektarus žemės, daug kas iš jauno vyro sumanymo juokėsi. Šiandien jo auginamos eglutės Kalėdoms keliauja į Daniją, Švediją ir Angliją. Iš viso šį sezoną išgabenta 55 tūkstančiai medelių. Eglutės pakuojamos ir išvežamos Gruodžio pradžia – paskutinis eglučių, skirtų Kalėdų šventėms, išvežimo terminas.

Gruodžio 4 - 18 dienomis Vilniaus Lazdynų, Žirmūnų, Karoliniškių, Perkūnkiemio, Jeruzalės, Fabijoniškių, Antakalnio, Pašilaičių rajonuose ir Bajorų kalvose šventinių renginių metu bus įžiebtos Kalėdų eglutės. „Tiesiog ateikite ir pabūkite kartu. Siekiame, kad šventinė nuotaika būtų juntama ne tik namuose, bet ir aplink juos. Tikimės, kad šis renginys nepaliks abejingų ir padės pajusti tikrą Kalėdų dvasią“, – sakė „Mano būsto“ Vilniaus regiono vadovas Arūnas Kubilius.

Šeštadienį vykusiame pirmajame Lietuvos ir Šiaurės Europos zonos ralio čempionatų bei pirmajame Baltijos žiemos ralio taurės etape, „Halls Winter Rally“ trečiąją vietą užėmė Vytauto Švedo ir Žvilvino Sakalausko ekipažas. Klausiamas apie tai, ar pastaraisiais metais itin dažnai aukščiausias vietas pelniusiam sportininkui toks pasirodymas nėra nuviliantis, V. Švedas tikino, kad taip tikrai nėra. „Puiki vieta, daug kam galėtų būti siekiamybė.

 Kad namai per Kalėdas kvepėtų, floristai siūlo juos puošti ne tik žaliaskarėmis eglutėmis. Iš anksto pasiruošus natūralių medžiagų iš miško, eglutes galima pasigaminti iš kankorėžių, samanų, gilių, kaštonų ar net cinamono lazdelių. Floristai tikina, kad jaukius ir kvepiančius namus Kalėdoms galima susikurti ir perdaug neišlaidaujant, be to, juos puošti galima ne tik Kalėdų eglutėmis. Esą tereikia šiek tiek fantazijos ir kalėdinė nuotaika bus garantuota.

Klaipėdoje jau prasidėjo kalėdinių eglučių ir pirotechnikos prekyba. Leidimų eglių ir jų šakų prekybai savivaldybės administracija išdavė panašiai kaip ir kiekvienais metais - 25, rašo „Vakarų ekspresas“. "Vos ne viskas identiška - beveik tie patys pardavėjai, tie patys ir prekybiniai taškai", - pastebėjo Licencijų, leidimų ir vartotojų teisių apsaugos skyriaus vedėja Zita Žižytė. Leidimas kainuoja priklausomai nuo dienų kiekio.

Druskininkuose eglutės įžiebimu startavo kalėdinių renginių maratonas. Tačiau pagrindiniu šventinio periodo akcentu taps kalėdinių eglučių parkas, kuris jau ateinantį šeštadienį bus įrengtas Senųjų gydyklų parke. Savo eglutes puošti kviečiami kurorte veikiančių sanatorijų, viešbučių, SPA centrų ir kitų įmonių kolektyvai. „Eglučių parke puikuosis tiek tradiciniu šventiniu apdaru papuoštos žaliaskarės, tiek originalios kalėdinės instaliacijos – juk kiekvienas Kalėdų eglutę įsivaizduoja skirtingai.

Nors Lietuvoje dar nejuntama artėjančių Kalėdų dvasia, tačiau Prancūzijos gyventojai jau gali džiaugtis pakilia šventės nuotaika. Paryžiuje, prekybos centre „Galeries Lafayette“ jau įžiebta kalėdinė eglutė. Ši eglutė traukia praeivių akis ne tik dėl alsuojančios šventinės nuotaikos, bet ir įspūdingų papuošimų. „Swarovski“ kristalais puoštas Kalėdų medis, kabantis prekybos centro palubėje – pavyzdys, kaip rafinuotais ir elegantiškai gali atrodyti šventinė eglutė.

Akcijos „Kalėdinė eglutė – namų šilumai“ metu šiemet surinktas rekordinis kiekis nebereikalingų eglučių. 12-os Lietuvos miestų gyventojai po švenčių į specialius konteinerius sunešė 700 kubinių metrų medelių, iš kurių bus pagamintas ekologiškas biokuras. Tai didžiausias kiekis surinktų eglučių per šešis akcijos vykdymo metus. Daugiausiai eglučių į konteinerius atnešė sostinės gyventojai –  net 500 kubinių metrų. Pernai metais tiek medelių buvo surinkta visoje Lietuvoje.

Miškininkų iniciatyva surengta jau tradicine tapusi akcija „Parsinešk Kalėdas į savo namus“ išsaugojo daugiau nei šimtą tūkstančių eglučių. Būtent tokį kiekį eglės šakų prieš Kalėdų šventes miškininkai išdalijo Lietuvos žmonėms. Šiemet, kaip ir ankstesniais metais, eglių šakas šalies gyventojams pagrindinėse didžiųjų ir kitų miestų aikštėse, dovanojo visos 42 miškų urėdijos.

Miškininkų iniciatyva surengta jau tradicine tapusi akcija „Parsinešk Kalėdas į savo namus“ išsaugojo daugiau nei šimtą tūkstančių eglučių. Būtent tokį kiekį eglės šakų prieš Kalėdų šventes miškininkai išdalijo Lietuvos žmonėms. Šiemet, kaip ir ankstesniais metais, eglių šakas šalies gyventojams pagrindinėse didžiųjų ir kitų miestų aikštėse, dovanojo visos 42 miškų urėdijos.

Metai vėl baigia sukti didįjį dvylikos mėnesių ratą ir atveria duris didžiosioms šventėms – Šv. Kalėdoms ir Naujiesiems metams. Šių švenčių spindesys ir jaukumas neįsivaizduojamas be papuoštos mišku kvepiančios eglutės ar eglės šakos. Šimtus tūkstančių eglučių kalėdinėms šventėms kasmet išaugina miškininkai, deja, ne kiekvienas gali ją įsigyti, be to, daugeliui nėra ir būtina – pakanka vis plačiau populiarėjančios ir tausojančios gamtą eglės šakos.

Lietuvos muitinės pareigūnai gruodžio 2 d. vakarą Lietuvos-Lenkijos pasienyje sulaikė vieną didžiausių pastaraisiais metais narkotikų siuntų – virš 60 kg kanapių. Narkotikai aptikti krovininiame vilkike, kuris  iš Vakarų Europos į Lietuvą vežė eglutes.

Šventiniu laikotarpiu daugėja eglučių vagysčių. Miškininkai įspėja apie administracinę atsakomybę eglučių vagims, taip pat siūlo puoštis šakomis ir priduria, kad nukirsta eglutė žūva per keletą dienų. Kol kas nėra duomenų apie šiemet fiksuotus nelegalius eglučių kirtimus, tačiau, tiek valdiškų miškų savininkai, tiek privatūs šeimininkai kasmet praneša apie eglučių vagystes – kartais medeliai kertami net namų kiemuose.

Laukiama, kad šį savaitgalį Lietuva pradės puoštis tiesiai iš miško atgabentomis žaliaskarėmis. Gyvomis eglutėmis miškininkai ir pardavėjai prekiauja jau bemaž dvi savaites. Tačiau iki šiol masiškai jos dar nebuvo perkamos. „Lietuviai nori, kad Kalėdoms ir Naujiesiems jų įsigytų eglučių spygliai nebyrėtų iki sausio 6–osios, kai švenčiama Trijų Karalių šventė. Todėl eglučių pirkimo pikas pasiekiamas likus apytikriai trims savaitėms iki šventės.

Šeštadienį Vilniuje įžiebiamos pagrindinės sostinės eglės Katedros ir Rotušės aikštėse, nušvis bei stilizuota eglė – Vilniaus televizijos bokštas. Eglių įžiebimo švente sostinėje prasideda tradicinis projektas „Kalėdos sostinėje 2010“. Katedros aikštėje šeštadienio vakarą bus įžiebta konstrukcinė eglė, į kurios vidų šįmet bus galima įvažiuoti Kalėdų traukinuku – tai šių metų staigmena.

Visų laukiamoms metų pabaigos šventėms beldžiantis į mūsų duris, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija ir Generalinė miškų urėdija penktadienį rengė akciją „Parsinešk Kalėdas į namus“, kurios metu buvo padovanota žymiai daugiau eglių nei tikėtasi. Akcija vyko visoje Lietuvoje, didžiųjų miestų ir miestelių centrinėse aikštėse, kuriose iš viso 42 dalyvavusios urėdijos visiems norintiems dovanojo eglių šakas. Rekordinio masto renginys vyko net 123–ose Lietuvos vietose.