Vida Tavorienė
Vieniems ūkininkams darbymetis – vasarą, kitiems – žiemą. Gruodį išsijuosę pluša kalėdinių eglučių augintojai, kurių Lietuvoje atsiranda vis daugiau. Mūsų šalyje išaugintas žaliaskares prieš Kalėdas puoš ne tik Lietuvos gyventojai. Dešimtys tūkstančių lietuviškų eglučių iškeliauja į švedų, anglų, estų ir kitų europiečių namus.
Nepakeis dirbtinės eglės
Prieš Kalėdas iškertama šimtai tūkstančių eglių, kurios galėtų subrandinti medieną. Tačiau miškininkai nuramina, kad iš šventinių medelių nereikia tikėtis kitokios naudos. Jokios žalos nepadaroma, jei eglutės specialiai tam auginamos arba iškertamos retinant mišką.
„Kaip gerai, kad žmonės nori į namus parsinešti dalelę gamtos – eglutę, kokį kitą žaliaskarį medelį ar jų šakelių. Jų skleidžiamo aromato ir jaukumo niekada neatstos jokie dirbtiniai medeliai“, – įsitikinęs Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis.
Lietuvoje vis daugiau ūkininkų ir miškininkų susigundo auginti kalėdinius medelius, daugiausia eglutes. Anot žaliaskarių augintojų, šventėms skirtų medelių auginimas tėra papildoma veikla, nes Lietuvos rinka gana nedidelė. Šalyje yra daug miško savininkų, kurie neperka kalėdinių eglučių, jų iš savo miško parveža ir kaimynams ar draugams.
Dalis gyventojų namus puošia natūralių eglių, pušų ar kitų žaliuojančių spygliuočių šakomis. Yra nemažai ir dirbtinių medelių gerbėjų. Tad stačia galva nerti į šį verslą ir užsodinti dideles plantacijas būtų rizikinga.
Žaliaskares eksportuoja
Kai kurie ūkininkai tokios rizikos nepabijojo, ir kalėdinių medelių auginimas jiems tapo pagrindiniu verslu. Joniškio rajono Stungių kaime plyti net 130 ha kalėdinių eglučių plantacija. Ji, ko gero, vienintelė tokia didelė Lietuvoje. Kai jos savininkas Daivanas Pranciulis prieš aštuonerius metus eglučių sodinukais užsodino 5 hektarus, kaimynai tik kraipė galvas: „Kur jis dės tiek eglučių?“ Tačiau ūkininkas nesuglumo ir toliau plėtė sodinukų plotus. Vyras sodina paprastąsias egles, o sodinukų iki šiol atsiveža iš Radviliškio miškų urėdijos. Dabar kaimynai stebisi, kaip jaunam ūkininko sūnui pavyko išplėtoti tokį verslą.
Dauguma išaugintų žaliaskarių D.Pranciulis eksportuoja. Šiemet nukirto 55 tūkst. medelių, kurie papuoš švedų, anglų, danų, estų namus. Ir tik apie porą tūkstančių eglučių liks Lietuvoje. „Mūsų prekiautojai labai gudrūs: nori eglutę nusipirkti už 5 Lt, o parduoti už 20 Lt. Tokia prekyba mūsų netenkina“, – aiškino ūkininkas. Nukirstos eglaites supakuojamos (aptraukiamos tinklu), sukraunamos ant medinių padėklų ir gabenamos į Europą.
Idėją auginti kalėdines eglutes vyrui gimė būnant iš Danijoje. Šioje šalyje D.Pranciulis su žmona darbavosi šių medelių plantacijose. Įgiję patirties ir žinių, jauni žmonės nusprendė savo krašte imtis panašaus verslo. Svetur gimęs sumanymas pasiteisino – eglučių auginimas tapo pagrindiniu šeimos verslu.
Ūkininkas kuria plėtros planus. Jis ketina po dvejų metų išauginti kone dvigubai daugiau eglučių ir parduoti iki 100 tūkst. šventinių medelių. Jo įmonė gavo europinį geros žemės ūkio praktikos sertifikatą, kuris padės įsitvirtinti platesnėse eksporto rinkose.
Plantacijų plėtrai reikia investicijų. Todėl vyras važiuoja uždarbiauti į Daniją ir nemažai uždarbio investuoja į savo verslą. „Kalėdos – graži kasmetinė šventė, vienas jos akcentų yra medelio puošimas. Tad kol ją švęsime, reikės ir eglučių“, – įsitikinęs eglynų savininkas.
Nenori užsimoti per daug
Pagėgių savivaldybės ūkininkas Viktoras Milašauskas kalėdines eglutes augina jau dešimt metų. Eglynas žaliuoja pusantro hektaro plote. Kasmet ūkininkas parduoda apie tūkstantį medelių, trečdalį iš jų – vazonuose. Dalį eglučių jis išparduoda prie namų, o dalį veža parduoti į Klaipėdą. Vieni pirkėjai renkasi sidabrines, kiti – paprastąsias žaliaskares. Eglių sodinukų jis kasmet atsiveža iš Vokietijos.
„Mūsų eglučių plantacijų nepalyginsi su vakariečių, tačiau ir mūsų rinka kur kas mažesnė. Be to, daug kas puošia dirbtines eglutes. Tad auginame tiek, kiek galime parduoti“, – sakė per daug užsimoti nenorintis eglučių augintojas.
Plėstis ūkininkas neketina ir dėl nedidelės rinkos, ir dėl to, kad susitvarkyti didesniame plote būtų nelengva. „Kažkada auginau braškių hektarą, iš kurio gaudavau apie 20 tūkst. Lt pajamų. Sumaniau padidinti braškių plotą iki 3 hektarų, tačiau pajamų gavau mažiau nei iš vieno hektaro, o investuoti teko daugiau. Jei neaprėpi visko ir kruopščiai neatlieki visų darbų – nesiplėsk“, – iš savo patirties pasimokė V.Milašauskas. Kalėdinių eglučių auginimas nėra pagrindinė ūkininko veikla. Jis turi ekologinį ūkį, augina javus, mėsinius galvijus.
Renkasi šeimomis
Nemažai kalėdinių medelių išaugina valstybinės miškų urėdijos. Daugiausia iš visų urėdijų tokių eglučių prieš Kalėdas pasiūlo Kauno rajone esanti Dubravos eksperimentinė mokomoji miškų urėdija. Jos medelyne kasmet nukertama apie 10 tūkst. šventėms skirtų eglučių. Apie pusę jų persodinama į vazonus.
„Vieni renkasi nukirstas eglutes, kiti nori pasodintų vazonuose. Tokių eglučių nereikia išmesti, jas galima pasodinti kieme. Prigyja apie 50–60 proc. medelių“, – sakė Dubravos eksperimentinės mokomosios miškų urėdijos medelyno viršininkas Jonas Paičius.
Eglutės vazonuose kainuoja nuo 25 iki 70 Lt. Nukirstą eglutę galima įsigyti ir už 10 Lt, ir už 150 Lt. „Į didelius privačius namus kai kurie nori parsivežti dideli medį“, – pastebėjo medelyno vadovas.
Kalėdinės eglutės rinkimasis kai kurioms šeimoms yra graži ceremonija, todėl išsirinkti jos į medelyną atvažiuojama visi šeimos nariai. Dalį eglučių urėdija parduoda prekybos tinklams, po kelis šimtus jų nuperka smulkūs prekiautojai.
Anksčiau buvo labiau mėgstamos sidabrinės eglutės, o dabar žmonių žvilgsniai krypsta į paprastąsias egles. Kad ir kokios užplūstų mados, pasak miškininkų, ilgainiui grįžtama prie natūralumo. „Kai tik pasirodė daug plastikinių eglučių, atrodė, kad gyvų jau niekam nebereikės. Tačiau taip neatsitiko. Dirbtinės nenukonkuruos natūralių“, – įsitikinęs J.Paičius.
Urėdijose, kitaip nei privačiuose ūkiuose, eglutės išauginamos iš sėklų. „Patys sėklas renkame, patys sėjame ir auginame. Prireikia 5–6 metų, kol išauga daugiau nei pusmetrio dydžio eglutė“, – aiškino medelyno viršininkas.
Kalėdinėms eglutėms auginti urėdija panaudoja nedaug ploto – 5–6 hektarus. Daugiausia dėmesio skiriama miško sodinukams. „Tai pagrindinis mūsų rūpestis. O kalėdinėmis eglutėmis užsodiname tas žemes, kurios netinka miško sodinukams. Be to, tai papildoma veikla ir užsiėmimas darbuotojams lapkritį ir gruodį“, – pasakojo J.Paičius.
Tiems, kurie neišgali įsigyti kalėdinių medelių ar nenori tam išlaidauti, valstybinės miškų urėdijos suteikia galimybę nemokamai pasirinkti eglių šakų. Jau kelerius metus iš eilės miškininkai prieš Kalėdas į miestų ir miestelių aikštes priveža žaliaskarių šakų. Šiemet akcija „Parsinešk Kalėdas į namus“ vyks gruodžio 19 d.
Reikia priežiūros
Kalėdinių eglučių augintojai pabrėžė, kad tokių medelių auginimas nėra toks lengvas užsiėmimas, kaip galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. „Jei pasodinsi sodinukus ir paliksi juos likimo valiai, po kelerių metų išaugs miškas, o ne kalėdiniai medeliai. Per metus eglutė gali išstypti iki metro aukščio“, – sakė V.Milašauskas.
Eglutes reikia ir ravėti, ir tręšti. O vienas svarbiausių darbų – karpyti ūglius ir suteikti eglutei formą, kad ji būtų skarota. „Darbų pakanka ir vasarą, ir žiemą. Juos reikia atlikti, ar kaitina saulė, ar kanda šaltis. Pasodinti gali bet kas, bet prižiūrėti reikia ir žinių, ir kantrybės“, – tvirtino ūkininkas.
D.Pranciulio ūkyje nuolat dirba 6–8 darbuotojai, o per patį darbymetį prireikia kelis kartus daugiau talkininkų. „Lapkričio viduryje prasideda darbymetis – eglučių kirtimas, pakavimas ir eksportas. Bet darbo pakanka ištisus metus. Reikia atsodinti medelius, ravėti, tręšti, karpyti, formuoti. Kitaip gražių kalėdinių eglučių nebus. Tinkamai suformavus paprastąsias eglutes, labai įspūdingai atrodo plantacija“, – aiškino eglučių augintojas.
