edvardas danila

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) – viena dažnesnių kvėpavimo sistemos ligų. Vis tik gydytojai apgailestauja, kad paprastai ją „prisikviečia“ patys žmonės – rūkydami ar tinkamai nesisaugodami dirbdami rizikingoje aplinkoje. Be to, LOPL riziką gali didinti ir pasyvus rūkymas. Kaip pasakojo VUL Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas, gydytojas pulmonologas prof.

Nors į peršalimą ar netgi gripą daug tautiečių nelinkę žiūrėti rimtai ir net susirgę stengiasi per daug nestabdyti gyvenimo tempo, virusinė infekcija ne visiems gali praeiti be pasekmių. Laiku nepastebėjus vienos galimų komplikacijų – plaučių uždegimo – galima ne tik atsidurti ligoninėje, bet ir mirti. Kaip pasakojo VUL Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas prof. Edvardas Danila, plaučių uždegimas yra 3–4 dažniausia mirties priežastis pasaulyje.

Plaučių vėžys – itin klastinga liga ir dauguma atvejų nustatoma jau gerokai pažengusi. Gydytojai gi sklaido mitus, kad šis vėžys užklumpa tik rūkorius. Pasirodo, ligos įkaitu šiandien gali tapti bet kuris, mat riziką susirgti didina sparčiai auganti oro tarša. Viena išeičių bent anksti „pagauti“ ligą – ankstyvoji patikra, kuri, tikimasi, nuo kitų metų bus nemokamai prieinama ir lietuviams. Plaučių vėžys yra viena dažniausių onkologinių ligų Lietuvoje.

Rūkymas – daugybės vėžio formų, širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo takų ligų priežastis. 2021 m. NTAKD užsakymu vykdyto psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo bendrojoje populiacijoje (GPS) tyrimo duomenimis, bent kartą gyvenime rūkė 65,2 proc. 15–64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų, o per paskutinius 12 mėnesių rūkė 38,5 proc. Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas prof.

Nors tuberkuliozė kai kurių vis dar įsivaizduojama kaip praėjusio amžiaus liga, kuri ne vieną menininką nuvarė į kapus, medikai gerų žinių neturi. Lietuva pagal sergamumą tuberkulioze yra tarp pirmaujančių Europoje. Nors gydymas nuo šios ligos prieinamas, didelė bėda, kad ne vienas gydymą nutraukia anksčiau laiko. Taip ratas užsidaro ir infekcijos plitimas nenustoja.

Nors Lietuvoje daugiausia mirties atvejų įvyksta dėl širdies ir kraujagyslių ligų, visgi didžiausią nerimą ir baimę kelia onkologinės ligos. Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovo profesoriaus Edvardo Danilos, viena iš dažniausių ir klastingiausių – plaučių vėžys. Kasmet Lietuvoje diagnozuojama apie 1500 naujų plaučių vėžio atvejų. Kiekvienais metais dėl jo miršta apie 1100 mūsų tautiečių.

Pagrindinė tuberkuliozės gydymo problema – nutrauktas gydymas ir dėl to besivystanti vaistams atspari liga. Tuberkuliozė – liga pasauliui pažįstama jau daugiau nei 9000 metų, bet vis dar aktuali. Tai infekcinė, dažniausiai plaučius pažeidžianti lėtinė liga, kurią sukelia tuberkuliozės mikobakterijos, plintančios oro lašeliniu būdu – sergančiam asmeniui kalbant, juokiantis, kosint, čiaudint, spjaudant.

Šeštadienį bus praėjęs lygiai vienas mėnuo, kuomet Lietuva neteko garsios stilistės, nuomonės formuotojos ir verslininkės Agnės Jagelavičiūtės (42). Teigiama, kad moters gyvybę staigiai pasiglemžė komplikuotas plaučių uždegimas. Žymios stilistės mirtis sukrėtė ne vieną lietuvį. Kodėl plaučių uždegimas yra vadinamas „mirties kapitonu“ ir kokie simptomai išduoda šios ligos rimtumą pasakojo Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas prof. Edvardas Danila.

Plaučių uždegimas – gana klastinga ir itin liūdnai galinti pasibaigti liga. Gydytojai ramina, kad nors plaučių uždegimu per gyvenimą žmogus suserga vos kartą ar du, o galbūt ir – nė karto, tačiau įspėjamuosius simptomus, kaip nepraleisti šios būklės, žinoti pravartu kiekvienam. Plačiau apie plaučių uždegimą papasakojęs VUL Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas, gydytojas pulmonologas prof. dr.

Plaučių vėžiu kasmet Lietuvoje suserga iki 1,5 tūkst. žmonių ir miršta apie 1,2 tūkst., išgyvenančių iki 5 metų yra vos 9 proc. Šis vėžys itin klastingas, mat ankstyvoje stadijoje yra nebylus ir nerodo jokių simptomų. Specialistai teigia, kad tokią situaciją pakeisti padėtų šalyje veikianti ankstyvosios plaučių vėžio diagnostikos programa. Nors įprasta manyti, kad plaučių vėžys dažniausiai nusitaiko į užkietėjusius rūkalius, taip toli gražu nėra.

Apie seną ligą bene 9000 metų gyvuojančią ligą tuberkuliozę aktyviai kalbame ir šiais laikais, nes ir dabar ji paplitus. Manoma, kad apie trečdalis pasaulio gyventojų serga latentine ligos forma, kuri reiškia, kad įkvėptos mikobakterijos dėl geros imuninės sistemos nesukelia aktyvios ligos, tačiau organizmui susidūrus su stresu (tarkime, susirgus kita liga ar po badavimo epizodo), jos gali imti daugintis – žmogus ima sirgti pats ir gali užkrėsti kitus.

Plaučių vėžys – labiausiai Lietuvoje ir pasaulyje paplitusi onkologinė liga. Deja, dažniausiai ji aptinkama pavėluotai. Šiandien politikai ir medikai telkia jėgas, kad plaučių vėžys būtų diagnozuojamas kuo anksčiau ragindami įdiegti ankstyvąją šio vėžio patikros programą. Statistika liūdina – kasmet Lietuvoje klastinga, ankstyvose stadijose jokių simptomų nerodančia liga suserga iki 1500 žmonių, o miršta apie 1200. Iki penkerių metų išgyvena vos 9 proc. susirgusiųjų.

Nors dabar didžiausias dėmesys sveikatos priežiūros sistemoje tenka COVID-19 infekcijos kontrolei, gydytojams pulmonologams nerimą kelia situacija dėl kitos itin paplitusios užkrečiamosios ligos. Baiminamasi, kad dėl karantino apribotos medicininės pagalbos ir pačių žmonių vengimo kreiptis į gydytojus gali išaugti tuberkuliozės atvejų. Šia tema nuotolinio pokalbio metu prabilęs VUL Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas prof.

Nors pacientai yra mokomi, kaip tinkamai naudotis inhaliatoriumi, daug žmonių metų metus tai daro netaisyklingai, o kai kurių vaistų įkvėpimo technika būna vos pakenčiama. Taip tvirtina Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų pulmonoligijos ir alergologijos centro direktorius prof. Edvardas Danila. Anot jo, tokiu atveju reikiama vaistų dozė gali net nepasiekti bronchų.