Statistika liūdina – kasmet Lietuvoje klastinga, ankstyvose stadijose jokių simptomų nerodančia liga suserga iki 1500 žmonių, o miršta apie 1200. Iki penkerių metų išgyvena vos 9 proc. susirgusiųjų.
Jei anksčiau būta dažnos nuomonės, kad plaučiu vėžiu serga tik rūkantys asmenys, vis daugiau kalbama apie aplinkos taršos įtaką – čia kalbama nuo profesinės aplinkos iki radiacijos, buitinės chemijos.
Viena laimingųjų, kuriai plaučių vėžys diagnozuotas dar pirmojoje stadijoje – vilnietė Janina Šniaukštienė. Moteris pasakojo, kad liga jai buvo diagnozuota visiškai atsitiktinai.
„Į gydytojus kreipiausi dar praeitų metų rugpjūčio mėnesį dėl kito man pasireiškusio keisto dalyko, visiškai nesusijusio su plaučių vėžiu. 9 mėnesius vaikščiojau pas gydytojus, kovo mėnesį ir į ligoninę greitoji buvo išvežusi. Pasakė, kad nieko nėra, nieko nerado, liepė kreiptis pas neuropatologą, širdies gydytoją“, – Seime surengtoje konferencijoje kalbėjo ji.
Sužinojo, kad vėžiu serga ir brolis, dėdė mirė nuo to
Moteris teigė atkakliai visur, kur reikia, vaikščiojusi, kol kardiologė patarė atlikti širdies vainikinių kraujagyslių kompiuterinę tomografiją. „Kadangi darinys buvo kairėje pusėje, prie pat širdies jį ir pamatė. Rentgenas jau parodė 3 cm darinį“, – prisiminė ji.
Kartu J. Šniaukštienė pabrėžė, kad nors prieš metus ir keturis mėnesius, sausio 13 d., buvo daryta plaučių rentgeno nuotrauka, ji nieko neparodė. Be kita ko, ji pasakojo visai neseniai sužinojusi, kad ir brolis serga plaučiu vėžiu, tik tuo „nesigyrė“.
„Pradėjau jo klausinėti, paaiškėjo, kad ir dėdė tokį patį susirgimą turėjo ir prieš 32 metus nuo jo mirė būdamas 60 m.“, – svarstydama apie galimas paveldimumo rizikas kalbėjo pacientė.
Moteris džiaugėsi, kad vos sužinojus diagnozę, jai pavyko greitai registruotis pas gydytoją Nacionaliniame vėžio institute. Ištyrus gegužę metastazių nebuvo nustatyta, o birželį išoperuota pusė kairio plaučio. Dabar jai toliau taikoma chemoterapija.
„Norėčiau pasakyti, kad buvau gana sveikas vaikas, nors gimiau tremtyje, sąlygos buvo baisios, niekada nesirgau plaučių uždegimais, tik prieš 15 m. sirgau bronchitu, o paskutinius metus net slogos neturėjau. Nei rūkau, nei geriu, gyvenau gana tvarkingą gyvenimą ir susirgau plaučių vėžiu. O visi sako ir rašo, kad 85 proc. rūkantys ir išgeriantys suserga“, – apgailestavo J. Šniaukštienė.
Moteris primygtinai ragino, kad ministerija, Seimo nariai imtųsi kažkokių žingsnių, priemonių, kad plaučių vėžio profilaktinė programa būtų taip pat kaip ir kitos vėžio programos, ten būtų nukreipiami tie kurių giminėje jau buvo tokių susirgimų ir kiti rizikos grupei priklausantys žmonės.
Padeda gerokai sumažinti mirtingumą
Šiam klausimui aptarti konferenciją inicijavusi Sveikatos reikalų komiteto narė Rimantė Šalaševičiūtė atkreipė dėmesį į kitų šalių daug žadančius tyrimų rezultatus.
„2020 m. bendrame Europos radiologų draugijos ir Europos pulmonologų pareiškime buvo pažymėta, kad nors šiuo metu Europoje vis dar nėra nei vienos nacionaliniu lygiu vykdomo ankstyvosios diagnostikos programos, tačiau atsiranda vis daugiau pagrindo ir iniciatyvų jas vykdyti.
Štai tokia programa 2020 m. pradėta vykdyti Kroatijoje. Belgija kartu Nyderlandais 2003–2018 m. dalyvavo Europoje didžiausiame plaučių vėžio tyrime, kuris apėmė daugiau kaip 145 tūkst. daug metų rūkančių ar rūkiusių dalyvių. Ir paskelbti rezultatai parodė, kad periodiniai patikrinimai mažos dozės kompiuterinės tomografijos metodu vyrų mirtingumą nuo plaučių vėžio sumažino 24 proc., o moterų – net 36 proc.“, – pasakojo ji.
Parlamentarė pažymėjo, kad ankstyvoji vėžio diagnostika itin svarbi, nes paprastai vėžio simptomus žmonės pajunta tik 3 ar 4 stadijoje.
„Tada metastazės jau būna išplitusios po visą kūną, į atskirus organus, tokį žmogų pagydyti, nepaisant to, kad medicina tampa vis inovatyvesnė, darosi vis sunkiau“, – Seime kalbėjo R. Šalaševičiūtė.
Plaučių vėžį nustatyti anksti – sėkmės dalykas
Kasdien su plaučiu vėžiu sergančiais pacientais Lietuvos susiduriantis Kauno klinikų Pulmonologijos klinikos Krūtinės onkologijos ir intervencinės pulmonologijos sektoriaus vadovas prof. Marius Žemaitis patvirtino, kad žmonės dažniausiai kreipiasi, kai pasijunta blogai ir tada dažniausiai liga jau būna pažengusi.
„Nustatyti plaučių vėžį anksti yra daugiau sėkmės dalykas šiandieninėmis sąlygomis. Manau, kad ši iniciatyva bus proveržis plaučių vėžio ankstyvojoje diagnostikoje ir prevencijoje.
Pagrindinė žinutė ta, kad yra atlikta jau daug mokslinių studijų, kad plaučių vėžio patikra veikia, yra nustatomas ankstyvųjų stadijų plaučių vėžys, labai ankstyvas plaučių vėžys kai galimas radikalus gydymas ir paciento išgydymas. Ir automatiškai yra moksliškai įrodyta, kad tai reikšmingai mažina mirtingumą nuo plaučių vėžio kartu su rūkymo prevencija“, – kalbėjo jis.
„Nustatyti plaučių vėžį anksti yra daugiau sėkmės dalykas šiandieninėmis sąlygomis. Manau, kad ši iniciatyva bus proveržis plaučių vėžio ankstyvojoje diagnostikoje ir prevencijoje“, – sakė M. Žemaitis.
Gydytojas kartu nurodė, kad šiais metais yra išleistas Europos Komisijos dokumentas „Europa – kovoje prieš vėžį“, kur prevencijos skiltyje šalia kolorektalinio, krūties, gimdos kaklelio vėžio plaučių vėžio prevencija ir ankstyvoji diagnostika bus įtraukta 2022 m. Anot profesoriaus, ne veltui ir Vokietija kitąmet planuoja pradėti visuotinę valstybinę plaučių vėžio prevencijos programą.
„Pagrindiniai moksliniai tyrimai įrodė, kad didelės rizikos grupės pacientai – tai vyresni pacientai, dabar rūkantys ar metę rūkyti. Iš tikrųjų jiems taikant mažų dozių kompiuterinės tomografijos tyrimą sumažina mirtingumą nuo plaučių vėžio ir šis sumažėjimas reikšmingas“, – sakė M. Žemaitis.
Būtina tirti ne tik rūkančiuosius
VUL Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas prof. Santaros Danila, parėždamas, kad milžinišku proveržiu būtų bet kokia ankstyvojo plaučių vėžio programa, atkreipė dėmesį, kad viskas slypi detalėse ir viskas turi būti atliekama tikslingai.
„Pirma, kada kalbama apie plaučių vėžį, daugelis pasisakiusiųjų minėjo rūkymą. Bet štai yra Janinos pavyzdys, kuris niekaip nesusijęs su rūkymu. Kaip ji minėjo pati, galbūt koks genetinis polinkis ir yra, bet plaučių vėžys nėra genetiškai paveldima liga.
Kai kalbame apie plaučių vėžį, dažnai pamirštama grupė, kuri sudaro 15 proc., o kartais ir daugiau žmonių, kurie niekada nerūkė arba rūkė pasyviai. Tokių žmonių yra daug ir daugelis programų tokių žmonių neįtraukia į patikras. Kada jie lieka nuošalyje, jau viso paveikslo nematome“, – pabrėžė gydytojas.
E. Danila pažymėjo, kad gauti duomenys iš tų šalių, kur programos taikytos regionuose ar vykdyti pilotiniai projektai, rodo, kad kai patikros programos orientuotos tik į labai ribotą asmenų grupę, jos nėra tokios veiksmingos, kokių galėtume tikėtis.
Vėžys vystosi gerokai ilgiau, nei atrodo pacientui
Kartu gydytojas čia pateikė gyvenimišką pavyzdį. Rūkantis vyras, kuris rūko 20 m. ir nerūkanti žmona, abiem – po 60 m.
„Vyras, nori nenori, ar žiemą, ar dėl kitų priežasčių ir namie parūko, karkartėmis jis bus atitempiamas žmonos pas gydytoją ir jam pasiūlys eiti į atrankos programą. Tuo metu ta moteris, kuri reguliariai kasmet tikrinasi sveikata, tos programos nebus pasiūlyta.
Ir ką mes turime – jei pagal programą nuo 50 iki 70 ar 75 m. tam žmogui būtų 20 kartų padaryta kompiuterinė tomografija, jo žmonai nebūtų padaryta nė karto. Ir kuris praėjus kuriam laikui susirgo plaučių vėžiu? Moteris. Kodėl ji? Moteris organizmas yra daug imlesnis tabako rūkymui“, – situaciją komentavo gydytojas.
Kaip pasakojo jis, tuomet moteris užduoda klausimus, kodėl ji susirgo, kiek laiko ji jau serga.
„Mes, gydytojai, čia visada pamažinam skaičių, kad nebūtų šoko, kaip čia minėta, kad gal metai. O iš tikrųjų daugumai vėžių, kurie tiktų atrankos programai, latentinis laikas yra apie 5–6 metai“, – kalbėjo Santaros klinikos medikas.
Rūkymas – ne pagrindinė priežastis
Anot E. Danilos, jau šiandien prognozuojama, kad vidutinio išsivystymo šalyse plaučių vėžys vyrams pirmoje vietoje yra ir bus artimiausius 15 m.
„Moterims tokiose šalyse kaip mūsų tai yra 4 priežastis, bet, prognozuojama, bus 2–3 vietoje. Ir kai mėginama viską „suvesti“ su rūkymu, „nesueina galai“, nes išsivysčiusios šalys mažiau rūko.
Kodėl daugėja atvejų? Klimatas keičiasi, oro užterštumas didėja, visiems girdėta sąvoka „kietosios dalelės“. Bet tai vienas iš komponentų. Mūsų pareiga sakyti, kaip turėtų būti. Ir amžiaus riba patikroms turėtų būti 40 m. ir tie žmonės neturi būti susiję su rūkymu. Ir jei kiltų finansavimo klausimas, tai tikrai nebus brangiau, o kaip tik pigiau ir veiksmingiau“, – kalbėjo E. Danila.
Ministerija kol kas programos nenumato
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir Sveikatos apsaugos ministerija yra paruošusi metodinį plaučių vėžio dokumentą, kuris labai plačiai apima visas sritis – nuo prevencijos, diagnostikos, gydymo, pacientų kelio organizavimo ir t.t. Šiame dokumente atsirado ir tikslinė plaučių vėžio patikra.
Visgi Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento direktorės Odetos Vitkūnienės teigimu, kol kas plaučių vėžio prevencinių programų nėra numatyta.
„Kad žmogus, turėdamas skundų dėl sveikatos, kuo greičiau patektų pas šeimos gydytoją, o šis – padarytų visus reikiamos veiksmus, kad tas paciento kelias nuo diagnozės įtarimo iki patvirtinimo ir gydymo gavimo būtų kuo trumpesnis“, – kalbėjo ministerijos atstovė.
Jos teigimu, pastaraisiais metais įgyvendinamas šį kelią aiškiai reglamentuojantis projektas:
„Turime pasirinkę trylika ligų, viena iš jų – plaučių vėžys“. Vis dėlto O. Vitkūnienė teigė, kad kol kas plaučių vėžio prevencinių programų nėra numatyta.
„Šiai dienai tokios programos neturime, nes mūsų dabar vykdomos onkologinės programos grįstos įrodymų medicina“, – aiškino ministerijos atstovė.
Pasak jos, plaučių vėžio prevencinė programa galėtų būti pradėta taikyti, jei būtų daugiau mokslinių tyrimų dėl ankstyvosios diagnostikos naudos, taip pat aktyvesnių sprendimų tarptautiniu lygiu.
