Kasmet Lietuvoje apie 1500 žmonių suserga plaučių vėžiu. Jis ir kitos kvėpavimo organų ligos yra viena dažniausių mirties priežasčių. Nors Lietuva yra viena žaliausių Europos šalių, augantis užterštumas neišvengiamai daro poveikį mūsų sveikatai.
Įspėjama, kad ore esantys teršalai gali prasiskverbti į plaučius ir sukelti rimtas ligas. Be to, dažnu atveju pavojai tyko ir užterštoje namų aplinkoje – cheminės medžiagos sklinda iš baldų, dekoro elementų, ypač rizikuoja tie, kas namus šildo kietu kuru. Juo labiau sveikatos neprideda ir darbas pavojingomis sąlygomis bei tabako rūkymas.
Iš sergančių plaučių vėžių rūkantys tuoj bus mažuma
Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovo prof. Edvardo Danilos, būtent ilgalaikis gausus rūkymas prieš kokius 40 metų buvo tolygu plaučių vėžiui. Tačiau dabar situacija pasikeitė.
„Tendencija keičiasi ir artimiausiais dešimtmečiais, manoma, rūkančių žmonių iš sergančių plaučių vėžiu jau bus mažuma“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ konstatavo gydytojas.
Pasak jo, yra du svarbiausi tą lemiantys veiksniai. Visų pirma, žmonės gyvena daug ilgiau.
„Senstant regeneracinės savybės blogėja ir trumpėja tam tikros genų vietos, kurios atsakingos už visa ko atsinaujinimą. Jos trumpėja, trumpėja ir organizmas nebegali atsinaujinti taip, kaip turėtų būti.
Jam negalint atsinaujinti pradeda atsirasti mutacijų, tai yra ne tokių tos informacijos nuskaitymo būdų, kurie organizme turėtų būti. Tai galioja visoms ligoms“, – kalbėjo E. Danila.
Tačiau kertinis dalykas, kas paskatina vystytis plaučių vėžį, gydytojo teigimu, yra klimato pokyčiai: „Klimatas tampa karštesnis, sausesnis, kartu vyksta industrializacija, žmonės vis dažniau keliasi iš kaimų į miestus. Stiprėjant pramonei daugėja kietųjų dalelių ir kitų degimo produktų.
Jau kiek metų kalbama apie kietąsias daleles – jų nei matome, nei uodžiame, bet šiltėjant klimatui kyla daugiau dulkių, kietosios dalelės (kaip ir kiti degimo produktai) taip aukštai nepakyla, žmonės jas įkvepia ir tai sukelia aktyvų uždegimą.
Formuojasi labai aktyvūs deguonies junginiai, kurie blogesnio organizmo gebėjimo regeneruotis kontekste lemia plaučių vėžį. Ir tendencijos rodo, kad dar keletą dešimtmečių plaučių vėžio daugės ir tai ypač vyks nerūkančiųjų sąskaita.“
Plaučiai neturi skausmo receptorių
Gydytojas pasakojo, kad laiku diagnozuotas vėžys gali būti sėkmingai gydomas, tačiau blogiausia, jog 1 stadijos liga nustatoma labai retais atvejais.
„Dažniausiai plaučių vėžys aptinkamas vėlyvose stadijose – trečioje ir ketvirtoje. Koks esminis skirtumas? Kai vėžys aptinkamas ankstyvoje stadijoje, yra maždaug 50 proc. šansas, kad žmogus bus visiškai išgydytas – chirurginiu arba spinduliniu būdu vėžys bus sunaikintas ir klausimas išspręstas. Tačiau jei jis aptiktas 3 ar 4 stadijoje, tikimybę išgyventi 5 metus turi tik keli procentai. Tai yra labai didelė bėda“, – konstatavo E. Danila.
Pasak jo, plaučių vėžį sunku aptikti laiku, nes liga nerodo jokių simptomų.
„Plaučiai neturi jokių skausmo receptorių, juos turi tik plaučių apvalkalėlis, kurį gali skaudėti. Kad įsivaizduotume, plaučiai yra lyg didelis medis: kamienas – trachėja, šakos – bronchai, o lapai – pats plaučių audinys. Tai pačiame plaučių audinyje nėra jokių receptorių.
Jei vėžys aptiktas 3 ar 4 stadijoje, tikimybę išgyventi 5 metus turi tik keli procentai. Tai yra labai didelė bėda.
Evoliucijos metu taip numatyta, kad ten vyksta tik švaraus oro apykaita, nėra numatyta reaguoti į kažkokius dirgiklius. Trachėjoje ir bronchuose yra receptoriai, bet ne skausmo, o kosulio. Jei plaučių vėžys pradeda augti plaučių audinyje, nėra jokio signalo, jis gali užaugti labai didelis ir, kol nepasieks plaučių apvalkalėlio, kada jau turėtų būti labai didelis, atsiras signalas.
Jei vėžys auga bronche, vienintelis prasidedantis signalas yra kosulys. Bet kur yra bėda – kosulys yra labai nespecifinis simptomas, jį gali sukelti begalė priežasčių, kad ir respiracinės virusinės infekcijos. O ypač žmonėms, kurie gyvena dulkėtoje aplinkoje, rūkantiems toks pakosčiojimas yra įprastas dalykas, kad po kurio laiko pasimiršta, kad toks požymis kaip kosulys yra, ir su tuo susigyvena. Tad organizmo signalų dėl vėžio būna labai mažai“, – dėstė gydytojas pulmonologas.
Ypač vengti fizinio aktyvumo užterštoje aplinkoje
Kalbėdamas apie tai, kaip vis tik būtų galima išvengti plaučių vėžio, pašnekovas pastebėjo, kad informacijos, atrodytų, jau turėtų būti pakankamai.
„Apie tai rašoma ant kiekvieno cigarečių pakelio. Aišku, dabar populiarus kaitinamasis tabakas ir elektroninės cigaretės, nežinau, ar ant jų yra toks pats įpareigojimas klijuoti tokius lipdukus. Tad turbūt yra dalis žmonių, ypač jaunimo, kurie nežino šios informacijos“, – svarstė jis.
Gydytojas kartu konstatavo, kad vis tik net ir žinant pagrindinius plaučių vėžio rizikos veiksnius ne visada lengva juos pakeisti.
Kalbant apie vitaminus, kai kalbama apie bendroje populiacijoje natūraliai gaunamus vitaminus su vaisiais, daržovėmis, jie veikia puikiausiai. Ir atvirkščiai – tie vitaminai, kuriuos išgeriame, jie ne tik neturi teigiamo poveikio, bet dažniausiai žalingą neigiamą poveikį.
„Aišku, yra tų būdų, kaip saugotis oro užterštumo, bet gebėjimas padėti sau tik iš dalies veiksmingas, retai žmogus gali taip lengvai pakeisti darbo vietą, gyvenamąją vietą. Taip, galbūt jis galėtų periodiškai klausyti informacijos, įvairiausių pranešimų, kad štai didesnė kietųjų dalelių koncentracija fiksuojama štai tokioje vietoje ar tokiu ir tokiu laikotarpiu ir tada, jei tai įmanoma, riboti fizinę veiklą lauke.
Plaučiai taip suformuoti, kad ramiai sėdint kvėpuoja labai nedidelė plaučių dalis, nes santykinai reikia nedaug oro, pakanka ramaus kvėpavimo nosimi, kada išvaloma dauguma dalelių.
Bet tik reikia kažkokios didesnės fizinės veiklos ir dar jei žmogus kalba, dalį oro įtraukia per burną ir tokiu būdu neapvalo oro, kuris patenka iš aplinkos. Dar turbūt neįmanomas toks variantas, kai matome, kad kur Šanchajuje ar Pekine vaikšto su kaukėmis, bet, matyt, ne už kalnų toks laikas, kai žmonės tą darys“, – svarstė E. Danila.
Papildomai vartojami vitaminai gali net padidinti vėžio riziką
Pasak gydytojo, apsauga nuo išorės dulkių – tai yra tai, ką žmogus akivaizdžiai gali padaryti.
„Kita vertus, sveikas gyvenimo būdas, fizinis aktyvumas, atrodytų, kuo čia jis susijęs, bet tai padeda išlaikyti organizmą santykinai jauną. Kuo žmogus fiziškai ir emociškai aktyvesnis, tuo biologiškai sveikesnis. Nes biologinis amžius nelygu paso amžiui, žmogus savo biologinį amžių gali trumpinti ir ilginti, trumpinama dažniausiai rūkant, persivalgant, patiriant įtampą, stresą.
Kalbant apie vitaminus, kai kalbama apie bendroje populiacijoje natūraliai gaunamus vitaminus su vaisiais, daržovėmis, jie veikia puikiausiai. Ir atvirkščiai – tie vitaminai, kuriuos išgeriame, jie ne tik neturi teigiamo poveikio, bet dažniausiai žalingą neigiamą poveikį.
Yra net tyrimai, rodantys, kad dėl papildomai vartojamų tam tikrų vitaminų, pavyzdžiui, betakarotinolio, vitamino E net padidėja plaučių vėžio tikimybė, o ne sumažėja. Aišku, išskirtinai yra situacijos, kada reikia vitamino D, folio rūgšties, kai yra trūkumas, bet tai yra atskiri dalykai“, – pastebėjo profesorius.
Sveikiau išsikelti gyventi į kaimą?
Paklaustas, ar tuomet išeitis būtų kraustytis gyventi į kaimą, gydytojas nedrįso taip teigti.
„Tam patvirtinti reikalingi dideli epidemiologiniai tyrimai. (...) Paprastai užmiestis lygu didesniam fiziniam aktyvumui, sveikesnei mitybai. Mieste būdamas žmogus daugiau valgys sintetinio maisto ir bus mažesnis fizinis aktyvumas.
Tai pirmu atvejus žmogus turės mažiau gretutinių ligų kaip cukrinis diabetas, padidintas kraujospūdis, koronarinė širdies liga, miego apnėja. Tos ligos, kurios atsiranda dėl nesveiko gyvenimo būdo, sendina žmogų, tada visi gebėjimai išlaikyti savo kūną ir sielą šiek tiek sumažėja. Tai skatina rastis įvairias ligas“, – kalbėjo E. Danila.
Laukia naujos ankstyvosios patikros programos
Portalas tv3.lt primena, kad siekiant kuo anksčiau diagnozuoti plaučių vėžį vyksta bandomasis ankstyvosios diagnostikos programos projektas.
Santaros klinikų Šeimos medicinos centre, Pašilaičių šeimos medicinos centre ir Elektrėnų savivaldybės sveikatos centre prisirašiusiems 50–70 m. amžiaus pacientams, nepriklausomai nuo to, jie rūko ar ne, bus atliktas krūtinės ląstos mažų dozių kompiuterinės tomografijos (MDKT) tyrimas, leidžiantis pastebėti net mažiausius pakitimus plaučių audinyje ir diagnozuoti plaučių vėžį jam dar esant ankstyvos stadijos.
„Ištirti tūkstantį pacientų tikimės iki sausio pabaigos, dabar jau yra ištirta apie pusė ir aptikta nemažai ligų, apie kurias žmonės nė neįtarė“, – pastebėjo E. Danila.
Aptikus pakitimus krūtinės ląstos MDKT tyrimo vaizduose, pacientas bus siunčiamas į gydytojo specialisto konsultaciją, kurios metu sudaromas reikalingo išsamesnio ištyrimo ir gydymo planas. Jeigu atlikto MDKT tyrimo vaizduose aptinkama nespecifinių pakitimų, tyrimas gali būti kartojamas.
Gali padėti aptikti ir kitas ligas
Gydytojas ramino, kad MDKT yra žmogui saugus tyrimo metodas. Pažymima, kad atlikto krūtinės ląstos MDKT tyrimo sukeliama apšvitos dozė yra kelis kartus mažesnė nei standartinio KT tyrimo. MDKT tyrimui nereikia specialiai pasiruošti, tyrimas yra neskausmingas.
Be to, krūtinės ląstos MDKT tyrimu galima aptikti ne tik plaučių vėžį, bet ir kitas plaučių ligas (pvz., plaučių fibrozę, plaučių tuberkuliozę, plaučių emfizemą, bronchektazes), taip pat reikšmingus pakitimus kituose krūtinės ląstos ir pilvo srities organuose.
„Kompiuterinės tomografijos apimtame lauke būna ne tik plaučiai, bet ir širdis, tarpuplautis, viršutinė pilvo dalis, inkstų viršutiniai poliai, tad galime įvertinti ir šių organų sveikatą, ar yra kažkokių reikšmingų pakitimų“, – portalui tv3.lt anksčiau yra sakęs gydytojas.
Be to, tyrimų metu gauti vaizdai analizuojami pasitelkiant dvigubą kontrolę – juos vertina ne tik gydytojai radiologai, bet ir dirbtinio intelekto programos.
E. Danila vylėsi, kad po šio bandomojo projekto programai bus duota žalia šviesa valstybiniu lygiu: „Jei jau rūpinamės žmonių sveikata, tai suteikiame šansą visiems žmonėms.“
Tokioje programoje 50–70 m. asmenims, nepriklausomai, ar rūko, būtų siūloma kas 3 metus, joje sudalyvavusiems nebereikėtų profilaktiškai atlikti krūtinės ląstos rentgenografijos.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
1. Ištirti elektroninių cigarečių ne tik užpildų, bet ir jų skleidžiamų garų sudėtį tikrai nepriklausomoje nuo prekiautojų jomis laboratorijoje. Tik, vargu, ar tokia atsiras.
2. Steigti mobilias grupes, kurios pagal iškvietimą tirtų oro taršą ir kartu su pareigūnais nustatytų taršos šaltinius.
3. Privalo atsirasti oro taršos mokestis tabako gaminiams ir elektroninėms cigaretėms, kuris sumažintų galimybę juos įsigyti.
4. Uždrausti elektroninių cigarečių ir jų užpildų įsigijimą internetu iš užsienio elektroninių parduotuvių, nes nėra galimybių kontroliuoti jų sudėties bei realaus pirkėjų amžiaus. Arba pirkėjas turėtų apmokėti tyrimą laboratorijoje.
