Plaučių uždegimas yra viena iš dažniausių kvėpavimo takų ligų, galinčių turėti rimtų pasekmių sveikatai. Ši liga gali paveikti bet kokio amžiaus žmogų, o dažniausiai ji pasireiškia šaltuoju metų laiku, kai organizmas yra pažeidžiamas virusinių infekcijų.
Plaučių uždegimas gali sukelti įvairius simptomus, tokius kaip kosulys, karščiavimas, dusulys ir krūtinės skausmas, todėl svarbu laiku atpažinti ligą ir pradėti tinkamą gydymą.
Apie plaučių uždegimo prevenciją, rizikos faktorius ir gydymo galimybes Santaros klinikų „Youtube“ paskyroje patalpintoje laidoje „Plaučių ligos“ pasakojo Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas, gydytojas pulmonologas prof. Edvardas Danila.
Kokie plaučiai yra sveiki?
Gydytojas pabrėžia, kad sveiki plaučiai veikia lyg „nepastebimi“ ir žmogus jų nejaučia. Jis paaiškina, kad jei plaučiai veikia gerai, žmogus neturėtų jų jausti, taip kaip įmonėje neturėtų jaustis, kad kas nors vadovauja, jei visi darbai vyksta sklandžiai.
Svarbu, kad žmogus galėtų kvėpuoti be diskomforto, tiek ramybėje, tiek ir fizinio krūvio metu, nepriklausomai nuo to ar jis bėga, ar dirba sunkesnį fizinį darbą. Plaučiai turi būti pasiruošę prisitaikyti prie įvairių situacijų, o tai rodo jų funkcionalumą.
„Plaučiai yra labai prisitaikę prie aplinkos – dulkių, mikroorganizmų ir mes neturėtume jausti jų veiklos. Kai žmogus įkvepia šiek tiek prirūkytos, neįventiliuotos aplinkos oro, plaučiai turi mechanizmus, kurie užtikrina, kad žmogus nesukels reakcijos, nes jie jau žino, ką toleruoti“, – pasakoja profesorius.
Pagrindiniai simptomai ir priežastys
Plaučių uždegimas yra viena dažniausių kvėpavimo takų ligų, tačiau ne visi žino, kaip ją atpažinti. Prof. E. Danila pabrėžia, kad šaltuoju metų laiku, ypač pereinamuoju laikotarpiu, plaučių uždegimai pasitaiko dažniau dėl padidėjusio virusinių infekcijų skaičiaus.
„Žmogus gali užsikrėsti virusinėmis infekcijomis ir susirgti gripu, peršalimu ar kitomis respiracinėmis ligomis, kurios pradžioje pasireiškia čiauduliu, kosuliu, sloga. Virusai labai greitai perduodami kitiems, o kai jie pasiekia plaučius, gali sukelti rimtus pažeidimus“, – teigia profesorius.
Pagrindiniai plaučių uždegimo simptomai, pasak gydytojo, yra:
- Kosulys, karščiavimas,
- Silpnumas,
- Galvos svaigimas,
- Krūtinės spaudimas ir dusulys.
Jei šie simptomai užtrunka ilgiau nei 5–7 dienas, tai gali būti plaučių uždegimas. Svarbu stebėti savo būklę.
Svarbus klausimas, ar galima atskirti, kada infekcija yra virusinė, o kada bakterinė? Pasak prof. E. Danilos, virusai dažnai prasideda šiais simptomais – čiauduliu, sloga, o bakterinė infekcija dažniau pasireiškia kosuliu, silpnumu, karščiavimu ir dusuliu.
Nors dažnai virusai pažeidžia plaučius ir sukelia uždegimą, kai kuriais atvejais reikia atsargumo, nes ir bakterijos gali sukelti plaučių uždegimą be viruso.
Gydymas ir antibiotikų vartojimas
Gydytojas paaiškina, kad yra svarbu tinkamai pasirinkti gydymą, priklausomai nuo uždegimo priežasties:
„Svarbu žinoti, kad antibiotikai yra veiksmingi tik bakterinės infekcijos atveju, o jų vartojimas virusinėse infekcijose yra beprasmis.“
Tačiau, pasak specialisto, dažnai žmonės vartoja antibiotikus nesikonsultavę su gydytoju, taip rizikuodami padaryti daugiau žalos nei naudos:
„Problema kyla, kai žmonės pradeda vartoti antibiotikus neteisingai – nepakankama doze arba baigia gydymą per anksti. Tai gali sukelti bakterijų atsparumą antibiotikams. Lietuvoje ši problema nėra tokia didelė, tačiau kitose šalyse, pavyzdžiui, Italijoje ar Ispanijoje, bakterijų atsparumas yra daug didesnis.“
Ypač svarbu laiku identifikuoti sukėlėją ir pradėti gydymą tinkamais vaistais. Greitieji molekuliniai testai, atliekami nosiaryklės mėginiuose, gali padėti greitai nustatyti ar infekcija yra virusinė, ar bakterinė.
Ar dažnai pasitaiko plaučių uždegimo atvejų?
Pasak prof. E. Danilos, plaučių uždegimo atvejų vis dar yra labai daug: „Kiekvieną dieną mūsų centre priimame pacientus su plaučių uždegimu ir nors daugelis jų gydomi ambulatoriškai, kai kurie turi sunkesnę ligos formą ir reikalauja hospitalizacijos.“
Pabrėžiama, kad ypač svarbu stebėti pažeidžiamas grupes – vyresnius nei 65 metų žmones, taip pat tuos, kurie turi lėtinių ligų, pavyzdžiui, cukrinį diabetą. Tokie pacientai turi didesnę riziką patirti rimtų komplikacijų, todėl jiems rekomenduojama gydytis ligoninėje.
Prevencinės priemonės
Kalbėdamas apie tai, kaip saugotis plaučių uždegimo, visų pirma gydytojas rekomenduoja skiepytis nuo gripo ir COVID-19, nes šie virusai dažnai sukelia plaučių uždegimą. Skiepai yra pirmoji ir svarbiausia gynybos linija prieš šiuos pavojingus virusus, kurie dažnai atveria kelią kitoms infekcijoms.
Be to, svarbu vengti aplinkos, kurioje yra daug kenksmingų medžiagų: „Dūmai, užterštas oras, peršalimas gali silpninti organizmo atsparumą, todėl būtina grūdintis ir vengti staigių temperatūros pokyčių.“
Taip pat svarbu palaikyti fizinį aktyvumą, kad plaučiai ir visas organizmas būtų stiprūs, o imuninė sistema galėtų veiksmingai kovoti su infekcijomis.
„Buvimas lauke, sportas gryname ore padeda stiprinti plaučius ir visą organizmą, todėl reguliari fizinė veikla yra labai svarbi plaučių sveikatai“, – priduria profesorius.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
