eduardas vilkas

Pirmadienio naktį mirė Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signataras Eduardas Vilkas. E. Vilkas gimė 1935 m. spalio 3 d. Gargžduose, baigė Klaipėdos mokytojų seminariją, Vilniaus universitete įgijo matematiko specialybę. 1963 m. apsigynė daktaro, o 1973 m. - habilituoto daktaro disertacijas, abiem atvejais iš lošimų teorijos. Akademikas pirmininkavo 1988 m. birželio 3 d. Mokslų Akademijoje vykusiame posėdyje, kuriame buvo įkurtas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis.

Penktadienį įvyko pirmoji dešiniųjų koalicijos „Vardan Lietuvos“ konferencija „Kokios permainos šiandien būtinos Lietuvai?“. Susivieniję dešinieji teigė tikintys, jog gali atgaivinti žmonių pasitikėjimo vertą politiką, kuri bus atsakas „šiandieninės politikos chaosui ir  demokratijos erozijai“.„Aš ir noriu visų pirma garsiai pasakyti, kad tikiu, jog Lietuvos politika gali būti kitokia.

Draugėn besiburiančios dešiniosios partijos penktadienį rengia konferenciją "Kokios permainos šiandien būtinos Lietuvai?". Konferencijoje ketinama paskelbti dešiniosios koalicijos "Vardan Lietuvos" deklaraciją. "Lietuvai reikia šviežio ir stipraus postūmio, jai reikia ryžtingo proveržio, ir tai padaryti gali sutelkta atsakinga politika, vertinant padorumą, išmintį ir santarvę", - teigiama "Dešinioji koalicija: Vardan Lietuvos" deklaracijos projekte.

Parlamentarai, jau pateikę virš 500 siūlymų kitų metų biudžete įvairioms reikmėms rasti papildomai beveik 2 mlrd. litų, ignoravo Seime organizuotą diskusiją su finansų ir ekonomikos specialistais apie kitų metų biudžeto galimybes ir poveikį šalies ekonomikos plėtrai.

Lietuvos ūkio plėtros iki 2020 metų strategijos kūrėjai pareiškė manantys, kad jų parengta strategija gali tiesiog atsidurti stalčiuje. Verslo atstovai pasigenda konkretesnių strateginių priemonių, užtikrinančių tolesnę šalies ekonomikos plėtrą, rašo "Lietuvos žinios".  Ūkio ministerijos užsakymu ekspertų grupė parengė Lietuvos ūkio plėtros iki 2020 metų ilgalaikę strategiją.

Šiame straipsnyje bus pateiktos dvi prognozės, kurios, tikiu, pasitvirtins. Manau, kad mėginimas įvesti progresinius mokesčius patirs nesėkmę, o aukštojo mokslo reforma, numatanti dideles studentų įmokas, bus įgyvendinta, kaip numatyta. Paklausykite. Mokesčiai nedideli Kiekvienąkart rengdamasis žiūrėti Lietuvos žinių laidą ar atsiversdamas laikraštį žinau, ką rasiu: kažkam vėl trūksta pinigų.

Galinga energetikos įmonių grupė Lietuvoje turėtų pradėti veikti jau nuo 2008 metų, rašo „Lietuvos rytas“.Kaip skelbė dienraštis, prie elektros perdavimo bendrovės „Lietuvos energija“ bus jungiamos skirstomųjų tinklų įmonės VST ir Rytų skirstomieji tinklai. Naujoji grupė taps didžiausia Baltijos šalyse energetikos įmone.Kaip sakė „Lietuvos energijos“ vadovas Rymantas Juozaitis, naujasis darinys turėtų pradėti veikti nuo kitų metų pradžios.

Ūkio ministru tapęs Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas garantuoja, kad jo kol kas nutylėjimų kupinas planas gali sugrąžinti "Mažeikių naftos" kontrolę į Vyriausybės rankas. "Respublikai" pasiteiravus, ar V.Uspaskichas garantuoja, ar tik spėja, kad jo planas gali būti įgyvendintas, ūkio ministras patikino esąs užtikrintas. "Stengsimės padaryti, kad Lietuva susigrąžintų "Mažeikių naftos" kontrolinį akcijų paketą.

Nepraėjo nė ketveri metai, kai “Mažeikių naftos” likimas vėl atsidūrė dėmesio centre. Vertinant galimus jo variantus, prasminga prisiminti garsųjį “Mažeikių naftos” privatizavimo sandorį - sandorį, kuris padarė tokią didelę įtaką Lietuvos ekonomikai ir politikai. Pastarajai gal net ryškesnę: juk būtent atsisakęs pasirašyti šią sutartį premjeras Rolandas Paksas pasirašė paraišką tapti tautos herojumi. Ne vienas suka galvą ir liežuvį bandydamas suvokti, kaip jam tai pavyko.

Antradienį (02.03) 11.05 val. tiesioginėje “Žiemos studijoje” - VDU profesorius Antanas Buračas ir du signatarai - Ekonomikos instituto direktorius prof. Eduardas Vilkas ir istorikas, diplomatas Vytautas Plečkaitis. Lietuvos ekonomika, vidaus bei užsienio politika neišvengiamai artėjant prie prezidento Rolando Pakso apkaltos - analizė, vertinimai, prognozės.

Lietuvos valdžia siunčia palankius ženklus Estijos įmonei "Eesti Energia", kuri pretenduoja įsigyti privatizuojamą bendrovę Rytų skirstomieji tinklai (RST). Dienraščio "Lietuvos rytas" žiniomis, "Eesti Energia" gali būti leista įsigyti RST, tačiau mainais už tai turėtų būti deramasi dėl platesnio visų Baltijos šalių energetikų bendradarbiavimo ir bendros Baltijos šalių elektros perdavimo bendrovės kūrimo.