Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Autorius pasizymi padriku mastymu.Jei jis bent sugebetu apibudinti saziningai ir teisingai Lietuvos santvarka- jis iskoptu is teisingu minciu kratinio.Pone Sauliau nusimeskite dumu syda nuo smegenu- pripazinkite,jog Lietuvoje-nomenklaturine-oligarchine , ,,valdomos demokratijos,, santvarka ir prabusite is painiu teoriju sapno.Salyje nera valstybes kaip pilieciu valdzios visiskai-90 metu svajone taip ir neissipide.Autoriau ,atsibuskite!
Mano nuomone, didelis pliusas SSpurgos straipsniui dar ir tas, kad jis pradeda įterpti šaltinius, iš kurių paėmė informaciją. Tai autoriaus patikimumo rodiklis, nes galima pasitikrinti, ar jis pasirėmė kitų išmintimi ir statistika, ar tiesiog individo fantazijos rezultatas. ------
Ir priešingai, balso/lt korespondentas Jonas (!!! sveikinimai iš Šėtos) Čičinskas nepateikia nuorodų į šaltinius, tik juos sarkastiškai pagal savo prigimtį komentuoja (pvz*). Šios dienos straipsnyje jis ilgai ir smulkiai aiškina, kas yra OECD ir kas į ją įeina. (Internete viskas yra, kam laikyti mus beraščiais).
Užuot smulkiau ir giliau paaiškinęs priežastis, kodėl Lietuva nebuvo pakviesta į tą organizaciją. (Girdėjome, kad LR Prezidentas Adamkus vos ne verkdamas ten prašėsi). O štai J.Čičinskas viskas ramiu veidu aiškina mums, kad nepriėmė į ekonominio elito klubą, nes Lietuva nesugebėjo "pasitempti su šalies administravimo (demokratijos funkcionavimo) kokybe"**.
Ar tik todėl, ponai mokslininkai ir politikos kūrėjai (politmeikeriai)? Prisiminkime nors "nematomą ranką ekonomikoje", ir "nematomą ranką politikoje" (Schramm pagal Smith'ą). Esmė ne biurokratiniame valdyme, o ekonominiame modelyje, kuriame gali laisviau gyventi eiliniai (enterprising'iški) piliečiai ir dėl ko čia "serga" Saulius Spurga.
*)Dar vienos skyrybos ... su Estija 2007.06.21 | 08:18
Jonas Čičinskas
**)Kai atėjo laikas kviesti narystei, buvo pasirinkta Estija. Šitaip ir EBPO atėjo į pagalbą kitoms šalims, besidarbuojančioms įtikinant mus, jog Estija ekonominės (ir ne tik) „civilizacijos“ kriterijų požiūriu pažengė toliau nei mes (ir latviai).
Mums belieka arba pasitempti su šalies administravimo (demokratijos funkcionavimo) kokybe arba atrasti daug naftos. Pragmatikai estai pasirinko kas lengviau – modernizavo šalies ir ekonomikos valdymo kultūrą. Mes dar turim laiko pasvarstyti
Ir priešingai, balso/lt korespondentas Jonas (!!! sveikinimai iš Šėtos) Čičinskas nepateikia nuorodų į šaltinius, tik juos sarkastiškai pagal savo prigimtį komentuoja (pvz*). Šios dienos straipsnyje jis ilgai ir smulkiai aiškina, kas yra OECD ir kas į ją įeina. (Internete viskas yra, kam laikyti mus beraščiais).
Užuot smulkiau ir giliau paaiškinęs priežastis, kodėl Lietuva nebuvo pakviesta į tą organizaciją. (Girdėjome, kad LR Prezidentas Adamkus vos ne verkdamas ten prašėsi). O štai J.Čičinskas viskas ramiu veidu aiškina mums, kad nepriėmė į ekonominio elito klubą, nes Lietuva nesugebėjo "pasitempti su šalies administravimo (demokratijos funkcionavimo) kokybe"**.
Ar tik todėl, ponai mokslininkai ir politikos kūrėjai (politmeikeriai)? Prisiminkime nors "nematomą ranką ekonomikoje", ir "nematomą ranką politikoje" (Schramm pagal Smith'ą). Esmė ne biurokratiniame valdyme, o ekonominiame modelyje, kuriame gali laisviau gyventi eiliniai (enterprising'iški) piliečiai ir dėl ko čia "serga" Saulius Spurga.
*)Dar vienos skyrybos ... su Estija 2007.06.21 | 08:18
Jonas Čičinskas
**)Kai atėjo laikas kviesti narystei, buvo pasirinkta Estija. Šitaip ir EBPO atėjo į pagalbą kitoms šalims, besidarbuojančioms įtikinant mus, jog Estija ekonominės (ir ne tik) „civilizacijos“ kriterijų požiūriu pažengė toliau nei mes (ir latviai).
Mums belieka arba pasitempti su šalies administravimo (demokratijos funkcionavimo) kokybe arba atrasti daug naftos. Pragmatikai estai pasirinko kas lengviau – modernizavo šalies ir ekonomikos valdymo kultūrą. Mes dar turim laiko pasvarstyti
Na štai, naujo Europos tyrimo rezultatai iš balsas.lt:
{{{{Ekonomine situacija patenkinti 33 proc. lietuvių ir 81 proc. estų 2007.06.21 | 08:12
„Eurobarometer“ sociologinių tyrimų duomenimis ekonomine situacija savo šalyje yra patenkinti 33 proc. Lietuvos, 22 Latvijos ir 81 proc. Estijos gyventojų, pranešė „Postimees“.
Labiausiai ES ekonomine savo šalies būkle patenkinti danai (99 proc.). Antroje vietoje – Nyderlandai (93 proc.), trečioje – Suomija (92 proc.).}}}}
----------Ar tai nėra geri pavyzdžiai Lietuvai, Latvijai? Gal paaiškinsite, kodėl anie patenkinti?
O gal pasakysite, kad tai muilo burbulas?
{{{{Ekonomine situacija patenkinti 33 proc. lietuvių ir 81 proc. estų 2007.06.21 | 08:12
„Eurobarometer“ sociologinių tyrimų duomenimis ekonomine situacija savo šalyje yra patenkinti 33 proc. Lietuvos, 22 Latvijos ir 81 proc. Estijos gyventojų, pranešė „Postimees“.
Labiausiai ES ekonomine savo šalies būkle patenkinti danai (99 proc.). Antroje vietoje – Nyderlandai (93 proc.), trečioje – Suomija (92 proc.).}}}}
----------Ar tai nėra geri pavyzdžiai Lietuvai, Latvijai? Gal paaiškinsite, kodėl anie patenkinti?
O gal pasakysite, kad tai muilo burbulas?
Panašu, kad dabar Jums 17 metų. Man tada prieš 17 metų buvo 47, žiūrėjau televizoriuje, kaip plojo. Aš maniau, kad Sąjūdis jėga, nesuskaidoma jėga, kuri skins vieną pergalę po kitos iš senosios socialistinės santvarkos tarnų. Bet tada uždėti salėje antrankius Brazauskui buvo neįmanoma. Sąjūdis taikiai artėjo prie valdžios, kad pakeistų ekonominį modelį. Jis tą darė, kaip mokėjo. Šiandien daug kas protingesni, įskaitant autorių. Tačiau ir šiandien matosi, kad naujų pasiūlymų, KAIP tapti gerovės valstybe, dar nėra.-----
citata "O juk reikėjo jam antrankius uždėti, ne ploti "atsistojus.
------Kodėl Estija? Na kodėl, paaiškinkite. Aš išsiaiškinau, pvz, kad Estija kitaip nei Lietuva (ir atskiri lietuviai) supranta fenomenus "INSTITUCIJOS" ir "Entrepreneurship politika". Todėl mes dar negalime kaip estai. Ir negalėsime, kol nesuvoksime.
citata "O juk reikėjo jam antrankius uždėti, ne ploti "atsistojus.
------Kodėl Estija? Na kodėl, paaiškinkite. Aš išsiaiškinau, pvz, kad Estija kitaip nei Lietuva (ir atskiri lietuviai) supranta fenomenus "INSTITUCIJOS" ir "Entrepreneurship politika". Todėl mes dar negalime kaip estai. Ir negalėsime, kol nesuvoksime.
Olandijos modelis Jums blogai. Štai jos rezultatas - 10 ta vieta pasaulyje pagal BVP:
GDP (nominal) 2005 estimate
- Total $625.271 billion (16th)
- Per capita $38,618 (10th
NEGERAI (žolytės, prostitutės? bet kur jų nėra)?
Rašote: "Kaip tik kitokio, "europietiško", modelio trūksta.". KOKIO Jums reikia? Turite europietiškuosius vokišką, prancūzišką, anglišką. Pagaliau airišką, suomišką ar galų gale slovenišką. Kokio Jums dar reikia? Lietuviško? Turime lietuvišką.
Ar nieko nereikia, tik reikia "visuomenėj vis dažniau žadinti aktyvaus pilietinio pasipriešinimo nuotaikas"? T.y., Jums reikia sumaišties, revoliucijos. Tai Jūs Maxas, Leninas. Buvo tokie.
Ne, tai blogas kelias. Niekas Lietuvoj juo neeis, jei jis nebus primestas jėga.
GDP (nominal) 2005 estimate
- Total $625.271 billion (16th)
- Per capita $38,618 (10th
NEGERAI (žolytės, prostitutės? bet kur jų nėra)?
Rašote: "Kaip tik kitokio, "europietiško", modelio trūksta.". KOKIO Jums reikia? Turite europietiškuosius vokišką, prancūzišką, anglišką. Pagaliau airišką, suomišką ar galų gale slovenišką. Kokio Jums dar reikia? Lietuviško? Turime lietuvišką.
Ar nieko nereikia, tik reikia "visuomenėj vis dažniau žadinti aktyvaus pilietinio pasipriešinimo nuotaikas"? T.y., Jums reikia sumaišties, revoliucijos. Tai Jūs Maxas, Leninas. Buvo tokie.
Ne, tai blogas kelias. Niekas Lietuvoj juo neeis, jei jis nebus primestas jėga.
Į šį "olandiškąjį" (arba kitaip, "amerikietišką") modelį mes ir lygiavomės lig šiol. Dėl to ir prisilygiavom iki laukinio kapitalizmo. Kaip tik kitokio, "europietiško", modelio trūksta.
Be to, reikia itin atsargiai elgtis su Vakarų pavyzdžiais (nes Vakarai - ne rojus ar šventųjų buveinė). Ten dažnai dar labiau įsigalėjęs DIRBK PIRK MIRK mentalitetas. Visiškai teisingais vakarus apibūdina ir G. Deboras ir Bodrijaras. Lietuvos papuvus grietinėlė labai gerai moka imtis blogus pavyzdžius iš vakarų, tais pavyzdžiais nustekenta visa Lietuvėlė.
Man tik sunkiai suvokiama, kodėl kartais kritikai taip lengvai susitaiko ir per anksti paskelbia debiliškų sprendimų pergalę? Ar bijo pasirodyti besiviliančiais durniais, kaip tam priežody? Manau, kad visuomenėj vis dažniau reikia žadinti aktyvaus pilietinio pasipriešinimo nuotaikas, nes didelė dalis Lietuvos yra gilioj apatijoj. Net jaunimas užkrėstas tuo niekuo nepagrįstu "niekas nepasikeis". O pakeisti galima, tik, žinoma, ne sėdint. Ir nereik čia jokio Olandijų su jų žolytės užeigom ir pedofilų bei prostitučių partijom.
Be to, reikia itin atsargiai elgtis su Vakarų pavyzdžiais (nes Vakarai - ne rojus ar šventųjų buveinė). Ten dažnai dar labiau įsigalėjęs DIRBK PIRK MIRK mentalitetas. Visiškai teisingais vakarus apibūdina ir G. Deboras ir Bodrijaras. Lietuvos papuvus grietinėlė labai gerai moka imtis blogus pavyzdžius iš vakarų, tais pavyzdžiais nustekenta visa Lietuvėlė.
Man tik sunkiai suvokiama, kodėl kartais kritikai taip lengvai susitaiko ir per anksti paskelbia debiliškų sprendimų pergalę? Ar bijo pasirodyti besiviliančiais durniais, kaip tam priežody? Manau, kad visuomenėj vis dažniau reikia žadinti aktyvaus pilietinio pasipriešinimo nuotaikas, nes didelė dalis Lietuvos yra gilioj apatijoj. Net jaunimas užkrėstas tuo niekuo nepagrįstu "niekas nepasikeis". O pakeisti galima, tik, žinoma, ne sėdint. Ir nereik čia jokio Olandijų su jų žolytės užeigom ir pedofilų bei prostitučių partijom.
Labai gerai, argumentuotai, Sauliau, parasei. Lietuva tikrai hierarchine valstybe, kurioje solidarumo jausmas neegzistuo, o jei pas ka nors prasisverzia, bematant nagnat ir ziniasklaidos bosu, sutriuskinami. Esame pusiau feodalines mastysenos visuomene, gilus Europos uzkampis, o musu naujieji turciai jauciasi kaip 18 a. didikai, kuriem visuomene tai baudziauninkai. Zinia, kaip tokia valstybe pabaige savo dienas. Kad vel nepasikartotu...
Lietuvos nelaimės sėkla buvo pasėta tuo kritiniu momentu, kai Sąjūdžio laikais, Sporto Rūmuose AMB pajutęs jog dangus griūva, pasiuntė Paleckį (SIC) pranešti, jog grąžina Katedrą. Pasipylė aplodismentai. O juk reikėjo jam antrankius uždėti, ne ploti atsistojus. Kitaip gyventume dabar, panašiai kaip estai. Gaila ir liūdna dėl Lietuvos žmonių kvailumo ir trumparegiškumo.
o del progresyviniu mokesciu ivedimo tai jie ko gero nebus ivesti, nes pasiulytas variantas yra nesamoningas ir neefektyvus (matyt bijo uzkabinti galinguosius, tai smaugtu visus) taip ir liksim bananu (agurku) respublika dar ilgai matyt...
Įdomūs Jūsų vertinimai ir prognozės.
Sakote, valstybės vaidmuo (didelis, mažas?). Priimta sakyti vyriausybės, nes nuo jos priklauso ir įstatymų leidimas. Taigi yra ES ir pirmajaunčios vyriausybės, į kurias Lietuva gali lygiuotis. Pvz, nedidelės Olandijos. Olandai sako, kad jiems reikia mažiau vyriausybės, bet kad ji būtų geresnė, efektyvesnė. Pridedu ištrauką iš Olandijos vyriausybės politikos 2007 m.
Tik klausimas: kodėl Lietuva nekopijuoja gerų vyriausybių veikos pavyzdžių?
-------
(Neverčiu, kad neįkiščiau savo trigrašio):
----------"4.3.1 General government policy
The Government’s role lies principally in influencing external factors by creating the right conditions for entrepreneurship. It has a more obvious part to play in solving problems associated with the workings of the capital market, say, than in addressing companies’ own
internal growth issues. Entrepreneurship is important to the Netherlands. It improves the nation’s ompetitiveness and it is a source of employment. Government policy is therefore designed to overcome obstacles to entrepreneurship. Starting point for this is realising an entrepreneurial culture as expressed through a positive attitude towards entrepreneurship. On this point, however, the Netherlands continues to lag behind by international standards. Only 33 per cent of Dutch people regard running their own business as a good way to earn a living. Compared with the proportion of Americans favourably disposed towards entrepreneurship, 61 per cent, that is a low score. For this reason, the Ministry of Economic Affairs and the Ministry of Education, Science and Culture have jointly founded the Partnership for Entrepreneurship and Education to stimulate education in entrepreneurship. Activities include “roadshows” at which entrepreneurs visit schools. And a number of Entrepreneurship Centres modelled after the Kauffman Entrepreneurship Centers in the US are to be set up in 2007 to encourage more teaching of the subject in higher education. The TechnoPartner programme, meanwhile, is designed to improve the business climate for high-tech start-ups by providing them with access to money, knowledge, experience and equipment, by giving them a forum for their questions, ideas and comments and by encouraging academic institutions and commercial investors to back them.
Another thrust of Government entrepreneurship policy is improving the workings of the markets for labour, education and capital. The capital-market package, for example, makes it easier for start-up and high-growth companies to obtain finances. The efforts in education are designed to make vocational training more relevant to the business community, so that there are enough workers available with the right qualifications. That is being done through the Vocational Education in Action programme, to enhance the practical orientation of that training.
Meanwhile, the Science and Technology Platform
aims to increase the number of science students by 15 per cent by 2010.
One important part of Government entrepreneurship policy is removing unnecessary obstacles so that entrepreneurs can concentrate upon entrepreneurship. That is being achieved by cutting the number of uperfluous and obstructive regulations and by reducing the administrative burden on business. The Government has set itself the target of reducing that burden by 25 per cent by the end of 2007, to be achieved by examining how licensing regimes can be relaxed and simplified."
Sakote, valstybės vaidmuo (didelis, mažas?). Priimta sakyti vyriausybės, nes nuo jos priklauso ir įstatymų leidimas. Taigi yra ES ir pirmajaunčios vyriausybės, į kurias Lietuva gali lygiuotis. Pvz, nedidelės Olandijos. Olandai sako, kad jiems reikia mažiau vyriausybės, bet kad ji būtų geresnė, efektyvesnė. Pridedu ištrauką iš Olandijos vyriausybės politikos 2007 m.
Tik klausimas: kodėl Lietuva nekopijuoja gerų vyriausybių veikos pavyzdžių?
-------
(Neverčiu, kad neįkiščiau savo trigrašio):
----------"4.3.1 General government policy
The Government’s role lies principally in influencing external factors by creating the right conditions for entrepreneurship. It has a more obvious part to play in solving problems associated with the workings of the capital market, say, than in addressing companies’ own
internal growth issues. Entrepreneurship is important to the Netherlands. It improves the nation’s ompetitiveness and it is a source of employment. Government policy is therefore designed to overcome obstacles to entrepreneurship. Starting point for this is realising an entrepreneurial culture as expressed through a positive attitude towards entrepreneurship. On this point, however, the Netherlands continues to lag behind by international standards. Only 33 per cent of Dutch people regard running their own business as a good way to earn a living. Compared with the proportion of Americans favourably disposed towards entrepreneurship, 61 per cent, that is a low score. For this reason, the Ministry of Economic Affairs and the Ministry of Education, Science and Culture have jointly founded the Partnership for Entrepreneurship and Education to stimulate education in entrepreneurship. Activities include “roadshows” at which entrepreneurs visit schools. And a number of Entrepreneurship Centres modelled after the Kauffman Entrepreneurship Centers in the US are to be set up in 2007 to encourage more teaching of the subject in higher education. The TechnoPartner programme, meanwhile, is designed to improve the business climate for high-tech start-ups by providing them with access to money, knowledge, experience and equipment, by giving them a forum for their questions, ideas and comments and by encouraging academic institutions and commercial investors to back them.
Another thrust of Government entrepreneurship policy is improving the workings of the markets for labour, education and capital. The capital-market package, for example, makes it easier for start-up and high-growth companies to obtain finances. The efforts in education are designed to make vocational training more relevant to the business community, so that there are enough workers available with the right qualifications. That is being done through the Vocational Education in Action programme, to enhance the practical orientation of that training.
Meanwhile, the Science and Technology Platform
aims to increase the number of science students by 15 per cent by 2010.
One important part of Government entrepreneurship policy is removing unnecessary obstacles so that entrepreneurs can concentrate upon entrepreneurship. That is being achieved by cutting the number of uperfluous and obstructive regulations and by reducing the administrative burden on business. The Government has set itself the target of reducing that burden by 25 per cent by the end of 2007, to be achieved by examining how licensing regimes can be relaxed and simplified."
REKLAMA
REKLAMA
Ašaka vilko gerklėje