edmundas rimša

Liepos 15 d., trečiadienį, 18 val. Vilniuje, Taikomosios dailės muziejuje (Arsenalo g. 3A), rengiamas Lietuvos dailės muziejaus ir Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejui (1410–2010) skirto naujo leidinio – Mečislovo Jučo knygos „ŽALGIRIO MŪŠIS“ pristatymas, kuriame dalyvaus prof. Mečislovas Jučas, Romualdas Budrys, dr. Vydas Dolinskas, dr. Edmundas Rimša, dr. Irena Valikonytė, aktorius Mantas Cegelskas.

Lietuvos istorijos institutas ir  „Versus aureus“ leidykla maloniai kviečia dalyvauti knygos „Lenkijos-Lietuvos valstybės padalijimų dokumentai. 1 dalis. Sankt Peterburgo konvencijos“ pristatyme. Renginys vyks 2009 m. birželio 17 d. (trečiadienį), 17 val. Lietuvos dailės muziejaus Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4). Renginį ves doc. dr. Edmundas Rimša Knygos sudarytoja dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė Dalyvaus: prof. habil. dr. Jūratė Kiaupienė, doc. dr.

Teisiškai įstatymas dėl komunistinės ir nacistinės simbolikos yra jau kadais priimtas. Įstatymas prieštaringas, sukėlęs daug diskusijų, įvairiausių radikaliai priešingų nuomonių, atsiliepimų, kritikos ir pastabų. Kunkuliavo debatai, ūžavo internetinių svetainių komentatoriai.

Jau kuris laikas lietuviškoje spaudoje, Lietuvos televizijoje bei radijuje reguliariai pasirodo rašiniai ir įvairios diskusijos dėl trispalvės pakeitimo, o 2007 m. Lietuvos televizija buvo surengusi net forumą – diskusiją su labai provokuojančiu ir pretenzingu lozungu, kuris skambėjo taip: „Ar reikia keisti Lietuvos vėliavą.

Kai kurie valdininkai sutrikę, nes nežino, kuriuo valstybės herbo etalonu vadovautis: patvirtintu Seimo ar Vyriausybės. Su valstybės blankais dirbantys, interneto puslapius tvarkantys ir juos apipavidalinantys valdininkai piktinasi, kad neaišku, kurį iš dviejų Vyčio etalonų derėtų naudoti. Kaip penktadienį rašo dienraštis "Vilniaus diena", valstybės herbo - Vyčio raudoname lauke - etalonas Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo buvo patvirtintas dar 1991 m. rudenį.

Įamžinant Lietuvos ginkluotųjų pajėgų istoriją, siekiama atkurti Lietuvos didžiosios kunigaikštystės 17-ojo amžiaus kario - husaro - aprangą, ekipuotę ir ginkluotę. Kartu su istorijos, etnologijos, archeologijos ir heraldikos specialistais Lietuvos kariuomenės istorijos entuziastų grupė praėjusį savaitgalį aptarė pirminius 17 amžiaus husaro, dešimtininko vėliavininko ir rotmistro aprangos, ginkluotės ir ekipuotės eskizus, pranešė KAM.

Lietuva - viena seniausių valstybių Europoje, tačiau ji pamiršo savo istorinę vėliavą - baltą raitelį raudono audeklo centre. Tuo metu trispalvė yra modernus kūrinys ir ji Konstitucijoje klaidingai įvardyta valstybės vėliava, nors turėjo vadintis tautine, teigia Lietuvos heraldikos komisijos pirmininkas dr. Edmundas Rimša. E.Rimša pasakojo, kad daugelis valstybių turi tautines ir valstybės vėliavas.

Lietuvos valstybės herbas - Vytis - yra vienas svarbiausių, žinomiausių, mėgstamiausių ir populiariausių šalies simbolių. Tačiau šiais informacinių technologijų laikais kyla gana netikėtų herbo naudojimo problemų.

Praėjusį pirmadienį per nacionalinę televiziją transliuojamoje Edmundo Jakelaičio debatų laidoje „Forumas“ buvo diskutuojamas klausimas, ar reikia keisti Lietuvos valstybės vėliavą.

Artėjant Lietuvos vardo minėjimo tūkstantmečiui, kyla diskusijos, ar nepribrendo laikas keisti ir mūsų valstybės vėliavą – vietoj trispalvės iškelti istorinę, raudoną su Vyčiu. Bet ar tai neįžeis žmonių, kuriems trispalvė simbolizavo kovas už Lietuvos nepriklausomybę? - klausia „Lietuvos rytas“.    Tai visuomenė svarsto jau seniai, o užvakar vakare dėl vėliavų buvo surengta pirmoji vieša diskusija.