dujos

Lenkijos Vyriausybės bei Europos Komisijos teigimu, artėjant šaltajam metų sezonui Lenkijoje greitai baigsis pagal vis dar galiojančią sutartį gaunamos rusiškos dujos. Tačiau spalio viduryje baigia galioti senasis susitarimas ir Lenkija daugiau nebegaus dujų iš Rusijos. Daugiau nei metus trukusios derybos su Rusija dėl naujo padidinto dujų tiekimo buvo didžiausias Lenkijos vadovų galvos skausmas.

Eilinis lietuvis, aišku, nesijaučia labai saugus. Išgirdus, kad kitąmet dėl prognozuojamos labai šaltos žiemos Lietuvoje sutriks dujų tiekimas, lietuvį gali apimti noras susikrauti lagaminus ir iškeliauti. Ne, ne kur kojos neša, o ten, kur yra suskystintų dujų terminalų. Pavyzdžiui, į Didžiąją Britaniją. Susikirto kaip reikiant Galbūt nuogąstavimai iš piršto laužti. Bet juk buvo pagąsdinta aukščiausiu lygiu.

Svarstymai suskystintų gamtinių dujų terminalą statyti Kuršių marių saloje Kiaulės nugaroje sulaukia ne tik palaikymo. Susirūpinimą dėl to Premjerui Andriui Kubiliui trečiadienį pareiškė klaipėdietis Seimo narys Vytautas Grubliauskas. „Labai noriu tikėti, kad tokio svarbaus, bet itin grėsmingo terminalo statyba Kiaulės nugaros saloje „nepakiš didelės kiaulės“ Klaipėdos bei pamario krašto gyventojams ir unikaliai Kuršių nerijos gamtai“, – rašo Premjerui parlamentaras.

Pirmadienį „Lietuvos dujų“ akcininkai „Gazprom“ ir „E.On Ruhrgas“ išplatino viešą laišką, kuriame Vyriausybės planai pertvarkyti dujų sektorių vadinami dujų tinklų nacionalizavimu. Taip pat laiške užsimenama ir apie galimus dujų tiekimų sutrikimus.

Krikščionių partijos lyderį, ekspremjerą Gediminą Vagnorių džiugina tai, kad energetikos ministras Arvydas Sekmokas pagaliau viešai pripažino savo ir Vyriausybės vadovo neveiklumo pasekmes – Lietuva už privilegijuotos monopolijos tiekiamas dujas jau moka 1,5 karto brangiau nei Vakarų Europos valstybės; tie patys dujininkai smarkiai išpūtė ir centralizuoto šildymo kainas.

Dujų kainų skirtumas ties Lietuvos ir Vokietijos sienomis skiriasi maždaug trečdaliu, nors jas tiekia tas pats rusų „Gazprom", antradienį pareiškė energetikos ministras Arvydas Sekmokas. „Reikia atkreipti dėmesį, kad mus dar skiria ženklus kelio skirtumas. Jei Lietuva dujas pirktų tokia pačia kaina, kaip ir vokiečiai, tai Elektrėnuose gaminama elektros energija atpigtų 8 ct/kWh", – teigė jis. Anot jo, tokiu atveju šilumos kaina Vilniuje sumažėtų 4 ct/kWh.

Ministerijos atstovas spaudai Kęstutis Jauniškis balsui.lt šias gaires apibūdino kaip „techninį, teisinį, įstatyminį paketą, kuriame apibrėžiama kas prekiaus, kaip prekiaus“. „ Principai panašūs į šiemet pradėjusios veikti elektros biržos“, – priminė jis. Elektros birža Lietuvoje veikia nuo šių metų sausio. Dujų birža, anot K. Jauniškio, tikimasi, galėtų pradėti veikti kitais metais. „Sunku pasakyti, ar sausį, ar vasarį, bet kitų metų pradžioje tikimės“, – teigė jis.

Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, antrąjį 2010 m. ketvirtį šalies teritorijoje į ilgalaikį materialųjį turtą investuota 2,69 mlrd. litų, arba 4 procentais mažiau nei antrąjį 2009 m. ketvirtį. Tai lėmė vis dar lėtas investavimas į pastatų ir inžinerinių statinių statybą. Palyginti su antruoju 2009 m. ketvirčiu, investicijos į pastatų ir inžinerinių statinių statybą sumažėjo 6 procentais, o jos sudarė didžiausią investicijų dalį (65 proc.

Premjeras paneigė planus įvesti abonementinį mokestį už elektrą, tačiau galimybės sumažinti dujų kainą vadina „labai menkomis“. „Negaliu tokių dalykų komentuoti, kadangi mes Vyriausybėje tokių dalykų nesvarstėme“, – Lietuvos radijui sakė Ministras Pirmininkas. „Aš tikrai nesiruošiu komentuoti, kai kas nors – vienas ar kitas energetikas – pakalba apie kokius nors naujus mokesčius. [Mokesčio nekomentuosiu], kol mes Vyriausybėje jo nesvarstėme“, – sakė A. Kubilius.

Į Balsas.lt redakciją kreipėsi susirūpinusi skaitytoja ir pranešė, kad sostinėje esančio verslo centro „Vertas“ liftuose gausu dujų. „Iš pradžių galvojau, kad kažkaip ne taip įkvėpiau, tačiau vėliau pajutau dujas, pradėjo graužti gerklę, bėgti ašaros. Šiame verslo centre – trys liftai ir iš visų jų išlipę žmonės jautėsi taip pat, kaip aš. Kas nutiko – neaišku“, – pasakojo moteris.

Nurodoma, kad naftos perdirbimo koncernas "TNK-BP" pernai akcininkams išmokėjo daugiau nei 148 mlrd. rublių dividendų, o tai yra 79,6 proc. daugiau nei 2008-aisiais. Pačia dosniausia akcininkams kompanija Rusijoje pagal pernai metų dividendų išmokas yra naftos perdirbimo koncernas "TNK-BP". Nurodoma, kad šis koncernas pernai akcininkams išmokėjo daugiau nei 148 mlrd. rublių dividendų, o tai yra 79,6 proc. daugiau nei 2008-aisiais.

Latvija su „Gazprom" pasiekė susitarimą, pagal kurį bus sumažinta  tiekiamų į šalį dujų  kaina. „Latvijos Gaze" atstovas  nepatikslino naujos dujų kainos. Jo teigimu toliau vyksta derybos. Atstovas mano, kad „Gazprom„ ir „Latvijas Gaze" susitarimas bus pasirašomas šių metų lapkričio pabaigoje. Tikimasi, kad nauja rusiškų dujų kainos apskaičiavimo metodika galios 3 metus. Latvija nuo šių metų pradžios bando peržiūrėti tiekiamo į šalį kuro kainas.

Automobilinės dujos, nors yra pigesnės už kitus degalus, vilioja vis mažiau vairuotojų. Šie senesnius automobilius su dujų įranga keičia į naujesnius, varomus dyzelinu. Nors šis yra brangesnis už dujas, dyzelino sunaudojama mažiau, rašo "Lietuvos rytas'. Per pirmąjį šių metų pusmetį automobilinių dujų parduota dešimtadaliu mažiau, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Šiemet vairuotojai įsipylė 58 tūkst. tonų dujų, pernai tuo pačiu metu – 65 tūkstančius.

Vienas iš pagrindinių faktorių, kurie ženkliai daro įtaką Lietuvos ekonomikos efektyvumui bei gyventojų pragyvenimo lygiui – tai energetinių resursų kainos. Dujų, kurios naudojamos tiek pramonėje, tiek komunaliniame ūkyje aukštos kainos labai neigiamai veikia visą mūsų šalies ūkį. Paradoksas, tačiau Lietuva, būdama žymiai arčiau dujų tiekėjos Rusijos, už dujas moka daugiau negu tolimesnės Europos šalys. Politinė konjunktūra bei biznio sąlygos padarė savo ir iš žadėtų lengvatų neliko nieko.

Kaip praneša „NEWSru“, tai, kad naftos pakaks 25 m., o dujų 70 m., paskelbė Rusijos gamtos išteklių ir ekologijos ministras Jurijus Trutnevas. Kita vertus, jis teigė, kad tikslaus atsakymo, kuriam laikui užteks naftos ir dujų, negali būti, nes daug kas priklauso nuo rinkos kainos. Anot ministro, galimi du scenarijai. Pirmasis: jei sumažės gamtos išteklių kiekis, tai sumažėjusi pasiūla lems tų gamtos išteklių kainos padidėjimą.

Baltarusijos dujotiekių operatorius „Beltransgaz“ ir Rusijos dujų bendrovė „Gazprom“ liepos 1-ąją pasirašė papildomą dujų tranzito sutarties susitarimą. Kaip praneša Belarurus.by, vykdydamas Baltarusijos prezidento nurodymus, derybas su „Gazprom“ paskatino „Beltransgaz“, dėl ko išnyko būtinybė Rusijos dujų bendrovės atstovų delegacijai vykti į Baltarusiją. Vitebsk-region.gov.

Lenkija gali atsisakyti rusiškų dujų, jei šalyje bus rasta pakankamos skalūnų dujų atsargų. Apie tai pareiškė kandidatas į Lenkijos prezidentus Bronislawas Komorowskis. Tiesa, tam, kad būtų tiksliai įvertintos turimos atsargos, prireiks kelių metų. Pirmasis gręžinys turėtų būti parengtas jau po kelių mėnesių. Lenkijai kasmet reikia 14 mlrd. kubinių metrų dujų, o du trečdalius reikiamo kiekio lenkai iki šiol gauna būtent iš Rusijos.

Baltarusijos prezidentas įspėjo ribosiantis rusiškų dujų ir naftos tiekimą Europai, jei Maskva per dvi dienas neapmokės skolų už tranzitą. „Dar kartą įspėju vyriausybę: jei „Gazprom“ per artimiausias dienas pilnai neatsiskaitys už paslaugas, po to seks visų Rusijos energetinių žaliavų – dujų ir naftos –   tiekimo paslaugų sustabdymas“, – penktadienį teigė Aleksandras Lukašenka. „Turite galimybę susitarti. Bet tam turite dvi dienas“, – pridūrė jis.

Ginčai su Rusijos dujų tiekimo monopolininke „Gazprom“ ir keliamos kainos verčia Baltarusiją ieškoti alternatyvių gamtinių dujų tiekimo maršrutų. Vienas galimų sprendimų – dujas gauti iš Lietuvoje planuojamo statyti suskystintų dujų terminalo, praneša Energetikos ministerija. Apie tai Baltarusijos energetikos ministras Aleksandras Ozerecas antradienį vykusiame susitikime pranešė Lietuvos energetikos ministrui Arvydui Sekmokui. Baltarusija yra visiškai priklausoma nuo dujų tiekimo iš Rusijos.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“ pradėjo „dujų karą“ prieš Minską. Be to, A. Lukašenka pridūrė, kad Baltarusija stabdo rusiškų dujų tranzitą į Europą tol, kol „Gazprom“ nesusimokės už naudojimasi Baltarusijos vamzdynais. „Tol, kol mums nebus sumokėta už paskutiniuosius 6 mėnesius, dujų tranzitas tęsiamas nebus“ - per susitikimą su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu pareiškė Baltarusijos prezidentas.

Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“ antradienį dar labiau sumažino dujų tiekimą Baltarusijai. Jei vakar dujų tiekimas šiai šaliai buvo sumažintas 15 proc., tai antradienį Minskas jau nebegauna 30 proc. įprastinio dujų kiekio. Rusija reikalauja, kad Baltarusija susimokėtų 200 mln. dolerių siekiančią skolą už jau gautas rusiškas dujas.

Ankstų penktadienio rytą į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinęs ir apie gaisrą viename iš sostinės daugiabučių pranešęs taksi vairuotojas padėjo išvengti didelės nelaimės. Gaisro metu pradegus dujų skaitiklio tarpinei, name pasklido dujų kvapas. Buvo iškviesti dujų avarinės tarnybos darbuotojai. Gaisras likviduotas maždaug po pusvalandžio. Apie gaisrą pranešė pro šalį važiavęs UAB "Taksi 1" vairuotojas.

Baltarusija pažadėjo Rusijai susimokėti skolą už gautas dujas. Apie tai skelbia Rusijos valstybinio dujų monopolininko „Gazprom“ atstovas Valerijus Golubevas. Kada konkrečiai bus grąžinta skola, jis nepatikslino. „Jie žada sumokėti kiekvieną dieną. Ko jūs išgyvenate, jie paims ir sumokės“ - Sankt Peterburge vykstančio ekonominio forumo metu kalbėjo V. Golubevas. „Gazprom“ teigia, kad Baltarusijos kompanija „Beltransgaz“ jam yra skolinga 190 mln. dolerių.

Šią savaitę tris dienas vyko protesto piketai. Žmonės piktinasi, kad nuo liepos 1 d. gamtinės dujos gyventojams brangs 15– 20 proc. O „Lietuvos dujų“ pelnas per pirmą šių metų ketvirtį šoktelėjo iki 71,6 mln. Lt ir, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo daugiau kaip du kartus.

Siekiant sumažinti Kazokiškių sąvartyne išsiskiriančių dujų kiekį į aplinką, Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centre „VAATC" įrengta aktyvi dujų surinkimo sistema – šiandien išbandytas naujas dujų surinkimo sistemos deglas. Dujos, išsiurbiamos iš 11-os gręžinių, šiame degle bus deginamos. „Pritaikant šį metodą žymiai sumažės metano dujų išsiskyrimas į aplinką. Ir toliau ketiname tobulinti ir plėsti dujų surinkimo sistemą.

Tik “Vakaro žinioms" pabaksnojus į milžinišką “Lietuvos dujų" pelną premjeras Andrius Kubilius bei Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) susivokė, kad galbūt visai nepagrįstai nuo liepos dujos vartotojams penktadaliu ne pinga, o brangsta. Tačiau geriau per vėlai susivokti negu visai nesusivokti.

Jei didžiausius šalies degalinių tinklus valdančios įmonės laikytųsi sąžiningų verslo taisyklių, tai dujos automobilių vairuotojams jose kainuotų bent keliasdešimt centų pigiau. Nors per kelis mėnesius didmenininkai jų litrą atpigino net keliolika centų, degalinėse kaina išliko stabili.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė vakar tautą bandė pradžiuginti: dujos gyventojams pigs, nes Lietuva statysis suskystintų dujų terminalą. Tačiau bent pensininkai tuo tikriausiai nespės pasidžiaugti - terminalo statybos užtruks ne vienus metus, todėl dujos sunkmečiu tik brangs. Ateitis šviesės Vakar po Baltijos plėtros forumo Vilniuje atidarymo D.Grybauskaitė pranešė: Lietuva ketina statyti suskystintų dujų terminalą.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija palaimino dujų kainų didėjimą. Kainų padidinimo prašė dujas tiekianti bendrovė „Lietuvos dujos“. Nuo liepos 1 d. gamtinių dujų kainos vartotojams keičiasi, pasak komisijos, dėl kylančių naftos produktų kainų ir silpstančio euro.

Jei Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) „Lietuvos dujoms“ dujų kainas leis didinti apie 20 proc., Premjeras Andrius Kubilius sako, kad Lietuva neturės galimybių tam priešintis. Kaip vieną iš priežasčių A. Kubilius įvardina tai, kad Lietuva perka dujas iš vieno monopolininko - Rusijos bendrovės „Gazprom“. „Mes jokių apetitų netenkiname (monopolininkų.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ - žurnalistų Arūnos Brazausko ir Giedriaus Krušnausko straipsnis „Neskaidrios dujos“. Rugsėjo 20 dieną premjeras Andrius Kubilius apkaltino LD („Lietuvos dujos“) privačias akcininkes „Gazprom“ ir „E.ON Ruhrgas“, kad šios kompanijos bando sutrukdyti Lietuvai įgyvendinti vadinamąjį trečiąjį Europos Sąjungos (ES) energetikos direktyvų paketą, pagal kurį dujų tiekimo ir perdavimo tinklai turi būti atskirti.

Dujos ne tiktai šildo būstą, bet nulemia ir politinį atšilimą. Apie tai Rusijos žurnalistai prabilo iškart po šios šalies premjero Vladimiro Putino pareiškimų dėl lenkų karininkų žūties 1940-aisiais Katynės miške. Dujų tema skambėjo ir balandžio 8-ąją Lenkijos prezidentui Lechui Kaczynskiui lankantis Vilniuje. Maždaug tuo pat metu V. Putinas ir Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas sutarė dėl Rusijos dujų tiekimo Lenkijai ir tranzito mažiausiai 25 metams į ateitį, tik sutarčių nepasirašė.

Rusijos premjeras Vladimiras Putinas atskleidė ekonominio- karinio susitarimo su Ukraina schemą. Pasak Rusijos premjero, Ukraina dujas iš Rusijos gaus 30-čia procentų pigiau, o mainais į tai Rusijos Juodosios jūros karo laivynas dar liks Sevastopolio uoste. Rusijos premjeras pastebėjo, kad toks susitarimas yra išsikrtinis- Rusija neketina niekur kitur pasaulyje statyti naujos karinės bazės, panašios į bazę Kryme.

Ukraina ir Rusija pasiekė susitarimą 25 metams pratęsti Rusijos Juodosios jūros laivyno bazės Sevastapolyje nuomos sutartį su galimybe po to ją pratęsti dar 5 metams, pranešė BBC. Mainais už tai Rusija įsipareigojo Ukrainai 30 proc. sumažinti jai tiekiamų gamtinių dujų kainą. Tokį susitarimą savo parašais patvirtino Charkove susitikę Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovičius ir Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas.

Alžyre susitinka didžiausių pasaulyje dujų eksportuotojų atstovai. Taip vadinamo "dujų eksportuotojų" forumo svarsto priemones, kaip sustabdyti šios žaliavos kainų kritimą. Tarp galimų priemonių minimas susitarimas dėl dujų gavybos kvotų paskirstymo peržiūros. Susitikime, vykstančiame Orano mieste, dalyvauja 11 šalių atstovai, tarp kurių yra ir Rusijos bei Irano energetikos ministrai.

Didžiosios Britanijos leidinys „The Times“, remdamasis konsultacinės bendrovės „Wood Mackenzie“ duomenimis, balandžio 5 d. pranešė, kad Lenkijoje išžvalgyta daug, t. y.  apie 1,36 trilijonų kubinių metrų, vadinamųjų skalūnų dujų. Dienraštis „Kommersant“ patikslino, kad šie ištekliai sukaupti Lenkijos šiauriniuose ir centriniuose rajonuose. Pasitvirtinus „Wood Mackenzie“ pateiktiems įspūdingiems skaičiams, bendri ES dujų ištekliai padidėtų net 47 proc.

Šiauliuose du vyrai į butą pateko papurškę šeimininkui dujų. Pasak Policijos departamento pranešimo, į 52-ejų metų P. V. butą Vytauto gatvėje du vyrai atėjo penktadienį apie 9.45 val. Šiaulietis atidarė duris, užėję du vyriškiai papurškė šeimininkui dujų, sudavė smūgį į galvą, lipnia juosta surišo rankas bei kojas ir pagrobė mobiliojo ryšio telefoną bei piniginę su dokumentais ir 5 litais. Nukentėjusysis dėl nosies kaulo lūžimo gydomas ambulatoriškai. Materialinis nuostolis nustatomas.

Alytuje sprogus dujų balionui sugriuvo trys garažai, nukentėjo vyriškis. Sprogimas Kepyklos gatvės garažų kooperatyve nugriaudėjo pirmadienį 16.38 val., 41 metų amžiaus T. B. elektriniu pjūklu pjaunant automobilio dujų balioną. Vyriškiui apdegė veidas, sužalota koja. Sprogimo banga sugriovė tris mūrinius sublokuotus garažus. Į įvykio vietą atvykę ugniagesiai pamatė iš po griuvėsių besiveržiančius dūmus, rado sužalotą vyriškį ir iškvietė medikus.

Lietuvos ir Lenkijos valstybių vadovai kartu kreipsis į Europos Komisiją ir Europos Sąjungos Tarybą dėl paramos bendro dujotiekio statybai. Dėl to susitarė Dalia Grybauskaitė ir ketvirtadienį Vilniuje viešintis Lechas Kačinskis (Lech Kaczynski). D.Grybauskaitės teigimu, naujas dujotiekis tarp Lietuvos ir Lenkijos užtikrins alternatyvaus dujų tiekimo Lietuvai bei visam regionui galimybę ir sukurs prielaidas mažesnėms nei dabar gamtinių dujų kainoms.

Ketvirtadienį Prezidentė Dalia Grybauskaitė priims su darbo vizitu Lietuvoje viešėsiantį Lenkijos Prezidentą Lechą Kačynskį (Lech Kaczynski). Numatyta aptarti Lietuvai ir Lenkijai bei visai Europos Sąjungai svarbius energetinio bendradarbiavimo projektus. Susitikime ketinama aptarti Lietuvos ir Lenkijos dujotakio statybos perspektyvas. Šis dujotakis sujungs iki šiol energetiškai izoliuotas Baltijos valstybes su Lenkijos dujų tiekimo ir perdavimo sistema.

Vyriausybė siūlo panaikinti naftos ir dujų išteklių mokesčio lengvatas, paskirstyti jo naštą tolygiai visiems mokėtojams, peržiūrėti bazinius ir kompensacinius mokesčio tarifus, jų taikymo kriterijus. Aplinkos ministerijos parengtos Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymo pataisos suvienodintų visų naftos ir dujų telkinių eksploatuotojų apmokestinimą, valstybės biudžetas gautų daugiau pajamų.

Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovičius penktadienį pirmą kartą su oficialiu vizitu apsilankys Maskvoje. Ekspertai teigia, kad daugiausiai dėmesio per jo vizitą bus skiriama dujoms. Manoma, kad V. Janukovičius sieks susiderėti dėl naujo dujų tiekimo kontrakto, kuris pakeistų 2009 metais premjerės Julijos Tymošenko su Kremliumi sudarytą sandėrį. Pagal šį J. Tymošenko pasiektą sandėrį Ukraina už rusiškas dujas moka daugiau nei dauguma Europos valstybių.

Lietuva vis dar yra priklausoma nuo vieno vamzdžio - "Gazprom". Ir nors Europoje dabar egzistuoja dujų perteklius, mūsų šalis už dujas vis dar moka trečdaliu brangiau nei daugelis kitų Europos valstybių. "Mūsų noras būti originaliems ne visada duoda skalsesnę duoną. Vienas didelis Lietuvos politikas pasakė, kad noras gauti pigių dujų ar naftos yra valstybės išdavimas.

Projektas „Nord Stream“ pagrįstas adekvačiomis 2005 m. ir ankstesnių metų situacijai prielaidomis, tačiau paskutinių metų įvykiai ypač dujų prekyboje yra visiškai kitokie. Kai 2005 m. spalį tuometiniai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Vokietijos kancleris Gerhardas Šrioderis pasirašė „Nord Stream“ susitarimą, Vokietijos verslas ir politiniai lyderiai nepervertino Rusijos eksporto galimybių ateityje.

Pasaulinės gamtinių dujų rinkos tendencijos rodo akivaizdų faktą - Lietuva iš Rusijos dujų milžino "Gazprom" gamtines dujas šiuo metu perka trečdaliu brangiau nei reali jų rinkos kaina. Lietuvos pramonei rusiškos dujos sparčiai branginamos jau septintas mėnuo iš eilės, nors pasaulio rinkose priešingai - pigių dujų parduodama vis daugiau. Sausio mėnesį Lietuva už tūkstantį kubinių metrų dujų jau moka apie 310 JAV dolerių (maždaug 744 Lt) kontraktine kaina.

Vos prieš 18 mėnesių Rusija piešė šviesią ateitį dujų monopolininkui „Gazprom“ teigdama, kad iki 2015 metų šios kompanijos kapitalizacija viršys 1 trilijoną dolerių, o jos akcijomis bus prekiaujama Niujorko akcijų biržoje. Šiandien istorija yra visiškai priešinga. Per pirmuosius du praėjusių metų ketvirčius „Gazprom“ grynasis pelnas smuko beveik per pusę ir keli faktoriai metą rimtą iššūkį „Gazprom“ dominavimui.

Artėjant naujiesiems metams, Vidurio Europos šalys vėl sunerimo dėl galimo rusiškos naftos tiekimo sutrikimo. Tarp Maskvos ir Kijevo kilus naujam ginčui , Rusija perspėjo, kad gali nutrūkti rusiškos naftos tranzitas į Vidurio Europą per Ukrainą. Europos Komisija teigia sulaukusi Rusijos perspėjimo dėl galimo naftos tiekimo sutrikimo per „Družbos“ dujotiekį. Manoma, kad tiekimo pertrūkiai gali labiausiai paliesti Vengriją, Slovakiją ir Čekiją.

Europos šalims niekaip nepavyksta įgyvendinti projektų, kurie didintų energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos. Šalia vis dar nepradedamo tiesti "Nabucco" dujotiekio, per Turkiją turinčio sujungti Centrinės Azijos ir Artimųjų Rytų šalis su Vakarų Europa, gali atsistoti ir iš Odesos iki Gdansko planuojamas tiesti naftotiekis.

Metams baigiantis Europoje atgyja kalbos apie „dujų karus“: neva Rusija ir Ukraina gali vėl pradėti megzti destruktyvų tarpusavio dialogą, kurio rezultatai palies ir ginče nedalyvaujančias trečiąsias puses – Europos valstybes.