Vos prieš 18 mėnesių Rusija piešė šviesią ateitį dujų monopolininkui „Gazprom“ teigdama, kad iki 2015 metų šios kompanijos kapitalizacija viršys 1 trilijoną dolerių, o jos akcijomis bus prekiaujama Niujorko akcijų biržoje.
Šiandien istorija yra visiškai priešinga. Per pirmuosius du praėjusių metų ketvirčius „Gazprom“ grynasis pelnas smuko beveik per pusę ir keli faktoriai metą rimtą iššūkį „Gazprom“ dominavimui.
Lapkričio mėnesį per savo metinį pranešimą Federalinei Asamblėjai Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas paragino nutraukti didžiulę Rusijos priklausomybę nuo prekybos angliavandeniais. Turint omenyje, kad Rusijos ekonomika smuko 10 proc., D. Medvedevas ragina Rusiją nusigręžti nuo prekybos žaliavomis ir žengti į mažesnius, technologiškai efektyvesnius sektorius.
Su prezidento kalba kaip tik sutapo ir Tarptautinės energetikos agentūros kasmetinis pranešimas. Agentūra pareiškė, kad globalinė dujų pasiūla auga greičiau nei paklausa, todėl artimiausią dešimtmetį kainos turėtų smukti. 2015 metais, agentūros teigimu, gali būti netgi pilnai neišnaudojamų dujotiekių ir suskystintų dujų terminalų.
Labiausiai Rusiją neramina dujų paklausa Europoje. Didžiausi Rusijos vartotojai išgyvena paklauso mažėjimą, kurį skatina tiek ekonominė recesija, tiek privalomas perėjimas prie to, kad iki 2020 metų pusę energijos būtų išgaunama iš atsinaujinančių šaltinių.
Be to, „Gazprom“ interesams pakenkė ir Kremliaus politinis apsiskaičiavimas nutraukiant dujų tiekimą Europai praėjusią žiemą. Kaip tik tuo metu, kai „Gazprom“ planuoja tiesti į Europą du naujus dujotiekius, galinčius tiekti 110 mlrd. kubinių metrų dujų, Europa dairosi alternatyvų iš Kaspijos jūros regiono ir Vidurio Rytų.
Tuo pačiu metu „Gazprom“ pajėgumai ateityje tiekti dujas yra abejotini dėl neefektyvios vadybos, varvančių dujotiekių, pramoninio neefektyvumo, technologijų ir kapitalo trūkumo bei monopolizuotos vidinės dujų rinkos. Tuo tarpu Centrinės Azijos valstybės vis daržniau savo dujų srautus nukreipia į Kiniją ir Iraną.
Planus tiekti dujas Azijai turi ir Rusija. Rusija gavo paskolą iš Kinijos mainais už dujotiekį į šią šalį. Tačiau Kinija nesirengia mokėti europinių kainų, o be to, dujos šiai šaliai bus išgaunamos iš iki šiol nenaudotų telkinių rytų Sibire.
Neaišku, kaip Rusija siekia įgyvendinti savo energetinės ekspansijos idėją. „Gazprom“ pažadėjo skirti milijardus globaliniams projektams ir netgi siekia savo dalies JAV rinkoje. Tuo pačiu meti neseniai paviešinta Rusijos energetikos strategija iki 2030 metų nustato 2,1 trilijoną dolerių siekiančias investicijas šalies viduje. Šias investicijas pirmiausia turės apmokėti Rusijos kompanijos.
Rusijos valdžia susiduria su galvosūkiu. Kai kurie šalies valdžioje esantys veikėjai suprato, kad „Gazprom“ negali būti šalies ekonominį augimą ateityje užtikrinančiu varikliu. Tuo pačiu metu kompanija teikia klijus, leidžiančius išlaikyti Rusiją kartu. „Gazprom“ teigia didžiąją dalį valstybės pajamų ir mažiau skaidrias pajamas į ją investavusiai valdžiai.
„Gazprom“ galėtų suklestėti su padedamas finansavimo ir technologijų iš užsienio, tačiau investicinis klimatas Rusijoje lieka nestabilus ir temdomas nesenų istorijų dėl sulaužytų sandėrių. Rusija taip pat pasipelnytų liberalizuodama dujų rinką, tačiau toks pasirinkimas yra politiškai nepopuliarus.
Gali būti, kad istorija kartojasi. Šis dešimtmetis Rusijai gali tapti tuo, kuo Sovietų Sąjungai tapo aštuntasis praėjusio amžiaus dešimtmetis. Tuomet naftos telkinių nuniokojimas sutapo su globaline energetikos krize ir lėmė, kad devintąjį dešimtmetį Sovietų Sąjungos ekonomika pradėjo visiškai neatitikdama lūkesčių. Šiandieniniai pažadai dėl „Gazprom“ ekspansijos skamba panašiai.
