dujos

Lietuvai balandžio pradžioje visiškai atsisakius rusiškų dujų importo, šis sprendimas bus įtvirtintas teisės aktuose, o tai reiškia, kad jis bus ilgalaikis, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  „Dokumentai visi yra rengiami dėl sustabdymo pilno importo iš Rusijos – ne tik tai, kad dabar neteka. (...) Ilgalaike prasme vis tiek tą mes įtvirtinsime ir teisės aktuose“, – naujienų portalui 15min.lt ketvirtadienį sakė D. Kreivys.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė prabilo apie Vakarų lyderių reakciją į karą Ukrainoje. Jos teigimu, Vokietija pati užsinėrė kilpą ant kaklo, didindama priklausomybę nuo rusiškų dujų. O štai Švedijos ir Suomijos įstojimas į NATO smarkiai padidintų Lietuvos saugumą. Premjerė įžvelgia ir Vakarų „mąstymo klaidą“ – esą jie vertina Vladimirą Putiną, vadovaudamiesi mitais, kad jis gali būti siejamas demokratija. I. Šimonytės teigimu, „nėra jokio Putino veido“, kurį reikėtų saugoti.

Vokietija ateinančiais metais nugrimtų į „staigią recesiją“, jei energijos išteklių tiekimas iš Rusijos būtų nedelsiant nutrauktas, teigiama trečiadienį paskelbtoje svarbiausių Vokietijos ekonomikos institutų apžvalgoje. Vokietija, kurios energetiniai poreikiai labai priklauso nuo rusiškų gamtinių dujų, iki šiol atsispyrė raginimams jas boikotuoti, reaguojant į karą Ukrainoje.

Graikija paspartins dujų žvalgymą, kad per ateinančius 20 mėnesių įvertintų galimų telkinių perspektyvumą, antradienį pareiškė ministras pirmininkas.  „Kaip šalis, turime tikrai žinoti, ar yra gamtinių dujų atsargų, kurias galima eksploatuoti. Tikrai tai sužinosime 2023 metų pabaigoje“, – teigė ministras pirmininkas Kiriakas Micotakis, apsilankęs valstybinėje angliavandenilių išteklių valdymo įmonėje Atėnuose.

Italijos premjeras Mario Draghi pirmadienį Alžyre paskelbė apie pasirašytus susitarimų dėl gamtinių dujų, siekiant sumažinti didelę savo šalies energetinę priklausomybė nuo Rusijos. Kreipdamasis į žurnalistus po susitikimo su Alžyro prezidentu Abdelmadjidu Tebboune, M. Draghi sakė, kad pasirašytas tarpvyriausybinis preliminarus susitarimas dėl ilgalaikio bendradarbiavimo energetikos srityje, o Italijos ENI ir Alžyro „Sonatrach“ pasirašė susitarimą dėl dujų eksporto į Italiją didinimo.

Prieš rusijos rengiamą naują karinę ataką Ukrainos rytuose vis dar atidėliojami ypač reikalingi sprendimai ir vengiama įvardyti tikruosius skaičius, kiek Europai kainuotų nedelsiant atsisakyti ne tik rusiškų anglių, bet ir rusiškų dujų bei naftos.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Europos Sąjunga juda „gera kryptimi“, siekiant atsisakyti rusiškos naftos ir dujų importo, bet kol kas optimizmo šiuo klausimu – mažai. Pasak jo, Bendrijos institucijų aukštų pareigūnų retorika leidžia suprasti, kad politiniai sprendimai yra priimti, tačiau kyla klausimų dėl jų įgyvendinimo laiko.

Europos Sąjungai (ES) ruošiantis įvesti penktąjį sankcijų paketą Kremliui, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Bendrijos nares ragina atsisakyti ir rusiškų dujų bei naftos importo. Taip jis kalbėjo po Briuselyje dvi dienas trukusio NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo, Ukrainoje maždaug pusantro mėnesio tęsiantis Maskvos invazijai. „Mūsų pagrindinis tikslas – padėti Ukrainai laimėti karą.

Vengrija mokės Rusijai už dujų importą rubliais, jei jos paprašys, trečiadienį pareiškė ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, paprieštaraudamas tai daryti atsisakančioms Europos Sąjungos šalimis. „Mums nesunku mokėti už dujas rubliais, jeigu to prašo rusai, mes mokėsime už jas rubliais“, – per spaudos konferenciją žurnalistams sakė V. Orbanas.

Pasaulinės gamtinių dujų kainos artimiausiu metu nemažės, o jei karas Ukrainoje užsitęstų, jos toliau augs, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.    „Ateities sandoriai rodo, kad vis gi tos tendencijos turėtų išsilaikyti ir ateityje. Neprognozuojamas dujų kainų mažėjimas. Sakyčiau, kad netgi yra atvirkštinė, neigiama rizika, kad kariniam konfliktui (Ukrainoje – BNS) užsitęsus galėtų tos kainos netgi augti“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė G. Skaistė.

Energetikos ministras Dainius Kreivys su kolegomis iš Lenkijos aptarė galimus regioninius sprendimus užsitikrinant gamtinių dujų tiekimą bei išnaudojant Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminalą ir gegužę pradėsiantį veikti Lietuvos-Lenkijos dujotiekį (GIPL). Tai aptarta ministrui susitikus su su Lenkijos klimato ir aplinkos ministre Anna Moskwa (Ana Moskva) ir Lenkijos valstybės turto ministerijos viceministru Maciejumi Maleckiu, pranešė Energetikos ministerija.

Ne visu pajėgumu nuo praėjusio rudens dirbanti didžiausia Lietuvoje gamtinių dujų importuotoja, Jonavos azotinių trąšų gamintoja „Achema“ artimiausiu metu neplanuoja pirkti dujų iš Rusijos koncerno „Gazprom“, o kaip bus ateityje, nežinia, teigia bendrovės atstovė.   „Balandį tikrai nepirksime, o apskritai planuoti, kas vyks po kelių mėnesių, dabartinėje situacijoje yra tikrai sudėtinga.

Lietuvai nuo praėjusio šeštadienio visiškai atsisakius rusiškų dujų, dujų perdavimo sistemos operatorės „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius sako, kad tokiam žingsniui valstybė ruošėsi ne vienerius metus. Interviu BNS jis teigė manantis, kad tai didžiulis pokytis, labai svarbus ir rimtas sprendimas.

Latvijos dujų bendrovė „Latvijas gaze“, kurios didžiausią akcijų paketą valdo „Gazprom“, skelbia analizuojanti Rusijos reikalavimą už iš jos gaunamas gamtines dujas mokėti ne eurais, o rubliais. „Latvijas gaze“ per Rygos „Nasdaq“ vertybinių popierių biržą išplatintame pranešime teigiama, jog toks reikalavimas analizuojamas tiek teisiniu, tiek ir verslo interesų požiūriu. Pranešime pažymima, kad Rusijos reikalaujama naujoji atsiskaitymo tvarka gali formaliai nepažeisti sankcijų režimo.

Kremliaus kontroliuojamas Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“ „nutraukė dalyvavimą“ savo 100 proc. antrinėje įmonėje Vokietijoje „Gazprom Germania“, pranešė Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, remdamasi „Gazprom“ spaudos tarnybos pareiškimu. „Gazprom“ pranešė, kad „atsisakė“ visų šios antrinės įmonės Vokietijoje aktyvų, įskaitant „Gazprom Marketing & Trading“, tačiau tokio sprendimo priežasčių nekomentavo ir išsamesnės informacijos nepateikė.

Siekdama visiškos energetinės nepriklausomybės nuo rusiškų dujų, reaguodama į Rusijos energetinį šantažą Europoje bei sukeltą karą Ukrainoje, Lietuva visiškai atsisakė rusiškų dujų: Lietuvos dujų perdavimo sistema nuo šio mėnesio pradžios veikia be rusiškų dujų importo, rašoma pranešime spaudai.

Visiems galvojant apie sąskaitas už elektrą ir kitus patarnavimus, kyla klausimų, kaip sumažinti vartojimą. Paprašėme ekspertų atsakyti į kai kuriuos dažnai užduodamus kausimus, rašo theguardian.com. Ar pigiau kaisti vandenį makaronams elektriniame virdulyje ar puode ant dujinės viryklės? Milijono vertas klausimas.

Valdžia antiinfliaciniu planu bandys suvaldyti ir elektros bei dujų kainų šoką – nustatys kainų augimo „lubas“. Pasak Finansų ministrės Gintarės Skaistės, jei Vyriausybė nesiimtų jokių papildomų priemonių gyventojams gamtinių dujų ir elektros kainos jau nuo liepos augtų daugiau nei du kartus. O tam iš valstybės biudžeto valdžia skirs daugiau kaip pusę milijardo eurų.

Vakarykščiai Putino pareiškimai, kad nuo šiandien Europa už dujas privalės atsiskaityti rubliais virto šnipštu. Paaiškėjo, kad Europos dujų pirkėjų mokėjimai eurais ar doleriais pirma bus pervedami į „Gazprombank“ ir ten keičiami į rublius. O Jungtinės Amerikos Valstijos Putino reikalavimus ir šantažą mokėti už dujas rubliais vadina tiesiog desperacija dėl prastos šalies ekonominės situacijos. O štai pačiose Jungtinėse Amerikos Valstijose – istorinis įvykis.

Vyriausybė pristatė kovos su infliacija priemonių planą, kurį sudaro keli blokai. Pirma, bus įšaldomos elektros ir dujų kainos gyventojams ir verslui. Antra, didinamos labiausiai pažeidžiamų gyventojų pajamos. Trečia, stiprinama energetinė nepriklausomybė. Tačiau ekonomistai pastebi, kad įšaldydama elektros ir dujų kainas valstybė finansuoja ne tik tuos, kam padėti reikia, bet visus gyventojus, tad šovinius galime iššaudyti per anksti.

Nuo rusiškų dujų itin priklausomos Europos Sąjungos valstybės turi planų, kaip jų atsisakyti „per itin trumpą laiką“, sako prezidentas Gitanas Nausėda.

Vokietijos vyriausybė penktadienį pareiškė „nagrinėjanti“ Kremliaus įsaką, reikalaujantį nuo šiol už tiekiamas rusiškas dujas priimti tik rubliais atliekamus mokėjimus, Maskvai pagrasinus kitu atveju nutraukti tiekimą. Berlynas ir Vakarų sąjungininkės tvirtina, kad su Rusijos įmonėmis sudarytose sutartyse aiškiai nurodyta, jog mokėjimai gali būti atliekami tik eurais arba JAV doleriais.

Europos Sąjunga (ES) planuoja iki šių metų pabaigos dviem trečdaliais sumažinti savo priklausomybę nuo rusiškų dujų importo, interviu Latvijos visuomenei televizijai sakė Europos Komisijos vykdomasis viceprezidentas Valdis Dombrovskis.  ES komisaras nurodė, kad ES aiškiai apsisprendė palaipsniui mažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų, todėl šiuo metu ieškoma alternatyvių sprendimų.

Trečiadienį Vokietija paskelbė „išankstinį įspėjimą” apie galimą gamtinių dujų trūkumą dėl mokėjimų ginčo su Rusija. Jis gali privesti prie energijos tiekimo ribojimų didžiausios ekonomikos ES šalyje, rašo portalas CNN. Praėjusią savaitę Maskva išreiškė norą, jog jai būtų mokama rubliais, o ne JAV doleriais ar eurais, kaip numatyta galiojančiose dujų tiekimo sutartyse, ir pagrasino nutraukti tiekimą, jei tai nebus padaryta.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuris įpareigoja užsienio pirkėjus nuo balandžio 1 d. už dujas mokėti rubliais, rašo „The Guardian“.  Pabrėžiama, kad juridiniai asmenys, kurie atsisakys už dujas mokėti rubliais, jų sutartys, neįvykus mokėjimui, bus stabdomos. V. Putinas taip pat kaltino Vakarų valstybes, kad šios neva ruošėsi įvesti griežtas ekonomines sankcijas Rusijai jau anksčiau – prieš metus.

Europos Sąjungos antimonopolinės tarnybos trečiadienį atliko kratas Rusijos dujų monopolininko „Gazprom“ patronuojamosiose įmonėse Vokietijoje, pranešė agentūros „Bloomberg“ ir „Reuters“, remdamosis šaltiniais. Jų duomenimis, visų pirma, kratos vyko „Gazprom Germania“ ir „Wingas“ biuruose – „Gazprom“ antrinių įmonių, per kurias Vokietijos rinkai tiekia apie 20 proc. gamtinių dujų.

  Bulgarijos vyriausybė pareiškė, jog šalis, kaip ir virtinė kitų Europos valstybių, atsisako mokėti Rusijai už jos tiekiamas gamtines dujas pastarosios nacionaline valiuta, skelbia agentūra „Reuters“. „Bulgarija pritaria pozicijai, kuri palaikoma Europos lygmeniu, kad toks galiojančių sutarčių, kuriose aiškiai nurodyta, kad atsiskaitymai [už rusiškas dujas] turi būti atliekami eurais arba JAV doleriais, pažeidimas yra nepriimtinas“, – teigiama Bulgarijos ministrų kabineto pranešime spaud...

Neseniai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad „nedraugiškų“ šalių prašys už gamtines dujas atsiskaityti rubliais – toks sprendimas dujų kainas Europoje dar labiau padidintų. Tačiau Vokietija sako, kad Rusijos reikalavimams nenusileis, praneša CNBC. Įprastai Europa už dujas Rusijai atsiskaito JAV doleriais arba eurais – taip, kaip yra numatyta sutartyse.

Estija derasi su Latvija ir Suomija dėl galimybės statyti bendrą suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo terminalą, tačiau sprendimas dėl to kol kas nepriimtas, pareiškė Estijos ekonomikos ir komunikacijų ministras. „Siekiai nustoti finansiškai maitinti Rusijos karo mašiną reiškia, kad turime rasti alternatyvą rusiškoms dujoms. Dujų rinka Baltijos šalyse ir Suomijoje siekia 60-65 teravatvalandes per metus, o SGD terminalas Klaipėdoje galės patenkinti tik pusę šio poreikio“, – sakė Taavi Aasas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino Norvegiją, antrąją pagal dydį dujų eksportuotoją Europoje po Rusijos, tiekti daugiau energijos išteklių jo šaliai ir Europos Sąjungai. „Galite reikšmingai prisidėti prie Europos energetinio saugumo tiekdami reikalingus išteklius tiek Europos Sąjungos šalims, tiek Ukrainai“, – V. Zelenskis sakė vaizdo ryšiu kreipdamasis į Norvegijos parlamentą.

Vokietija trečiadienį padidino perspėjimo lygį, taikomą pagal su dujų tiekimu susijusį nepaprastosios padėties planą, nerimaudama, kad Rusija gali nutraukti eksportą, jei Vakarų šalys atsisakys atsiskaityti rubliais. „Ministerijoje bus įkurtas krizių centras“, – spaudos konferencijos metu pranešė ekonomikos ministras Robertas Habeckas, Didžiojo septyneto (G7) šalims atmetus Rusijos reikalavimą už dujas mokėti jos nacionaline valiuta.

Vokietijos vyriausybė žengė pirmąjį formalų žingsnį dujų normavimo link, nes ruošiasi galimybei sustabdyti tiekimą iš Rusijos kilus ginčui dėl apmokėjimo.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai pareiškė, jog rusiškų gamtinių dujų tiekimas Europai gali būti nutrauktas, jei už jas nebus mokama Rusijos rubliais. „Nežinau, kas nutiks, kai jie atmes šią galimybę. Kai tik sužinosime apie galutinį sprendimą, svarstysime kaip toliau elgtis. Tačiau neabejotinai labdara neužsiimsime ir dujų Vakarų Europai nemokamai netieksime“, – JAV transliuotojai PBS sakė Dmitrijus Peskovas. „Nebus apmokėjimo, nebus dujų“, – pridūrė jis.

  Lenkijos valstybinės kontroliuojama naftos bei dujų įmonė „Polskie Gornictwo Naftowe i Gazownictwo“ (PGNiG) kovo 25-ąją paskelbė apie jos vadovo Pawelo Majewskio pasitraukimą iš užimamų pareigų. PGNiG jos generalinio direktoriaus atsistatydinimo priežasčių nenurodė, penktadienį vakare pranešė Lenkijos radijas. Transliuotojo pakalbintas P. Majewskis sakė: „Mano tikslas buvo taip pat užtikrinti lenkų energetinį saugumą, ypač per Rusijos veiksmų sukeltą krizę.

Rusija desperatiškai bando gelbėti savo valiutą ir reikalauja, kad Europa už „Gazprom“ dujas pradėtų mokėti rubliais. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad tai – šantažas ir bandymas apeiti Europos Sąjungos sankcijas. Ir atšovė, kad už rusiškas dujas valstybės narės rubliais nemokės. O Briuselyje viešėjęs Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Joe Bidenas pažadėjo dar šiemet Europai papildomai tiekti 15 milijardų kubinių metrų suskystintųjų gamtinių dujų.

Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga penktadienį paskelbė formuojančios darbo grupę, kurios tikslas – Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą akivaizdoje mažinti Europos priklausomybę nuo rusiško iškastinio kuro. JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) ir Europos Komisijos vadovės Ursulos von der Leyen (Urzulos fon der Lajen) patvirtinta iniciatyva skelbia, kad JAV kartu su partnerėmis sieks šiais metais Europai papildomai pristatyti 15 mlrd.

ES trečiadienį pateikė pasiūlymą, numatantį, kad gamtinių dujų saugyklos iki kitos žiemos turi būti užpildytos mažiausiai 80 proc. sparčiai didėjančių energijos kainų fone, kurias dar labiau paskatino Rusijos sukeltas karas Ukrainoje. Priemonė yra viena iš kelių, kurias 27 valstybių blokas svarsto atsižvelgdamas į tai, kad infliacija ir prognozuojamas mažesnis ekonomikos augimas po karo stabdo spartesnį atsigavimą po COVID-19 pandemijos.

Trečiadienį Vokietija perspėjo, kad Rusijos reikalavimas mokėti rubliais už dujų tiekimą Europai yra sutarties pažeidimas. „Pranešimas apie mokėjimą rubliais yra... sutarties pažeidimas, ir mes su mūsų Europos partneriais dabar aptarsime, kaip į jį reaguosime“, – pareiškė Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas (Robertas Habekas). Iki Rusijos invazijos į Ukrainą Vokietija 55 proc. sunaudojamų gamtinių dujų importavo iš Rusijos.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė mokėjimus už dujų tiekimą „nedraugiškoms valstybėms“ priimti tik rubliais. Tokį sprendimą jis paskelbė viešai transliuotame ministrų kabineto susitikime ir įsakė jį įgyvendinti per savaitę. Rusijos prezidento nuomone, tai, kad rusiški ištekliai tiekiami Europos Sąjungai ir Jungtinėms Valstijoms, o už tai atsiskaitoma eurais ir doleriais, neturi jokios prasmės.

Bulgarijos vyriausybė pareiškė, jog dėl Rusijos karinės agresijos prieš kaimyninę Ukrainą neketina pratęsti ilgalaikės gamtinių dujų tiekimo sutarties su „Gazprom“, kuri baigs galioti šių metų pabaigoje. Apie tai per Bulgarijos nacionalinį radiją pranešė šalies vicepremjeras Asenas Vasilevas, skelbia agentūra „Bloomberg“. „Tokioje situacijoje negali būti jokių derybų su „Gazprom“, – pabrėžė jis.

Brangusios dujos ir elektra gyventojams grasina nauju kainų šoku liepos mėnesį. Dujos gali brangti iki 3 kartų, o elektra iki 50 proc. Valdantieji žada to neleisti ir vėl svarsto kainas riboti, o kompensacijas žada iki 2,5 tūkst eurų uždirbančioms šeimoms. Opozicijos atstovai ir kai kurie ekonomistai tokius planus peikia ir ragina tiesiog apriboti kainų augimą – neversti vis daugiau žmonių paramos prašytojais.

Estijos vyriausybė ketvirtadienį patvirtino tarpvalstybinį susitarimą su Suomija dėl solidarumo priemonių gamtinių dujų tiekimo saugumui užtikrinti bei įgaliojo ekonomikos ir infrastruktūros ministrą Taavi Aasą jį pasirašyti.

Norvegija, antra pagal dydį Europos gamtinių dujų tiekėja, trečiadienį pristatė veiksmus, kuriais sieks išlaikyti didžiausią dujų gavybos lygį, kad padėtų Europai sumažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų. Norvegijos naftos ir energetikos ministerija sutiko pakoreguoti trijų jūroje esančių telkinių gavybos licencijas, kad būtų galima teikti pirmenybę dujų, o ne naftos gavybai.

Ukraina kreipėsi į Lenkijos valstybės kontroliuojamą naftos ir dujų bendrovę „Polskie Gornictwo Naftowe i Gazownictwo“ (PGNiG) su prašymu tiekti daugiau gamtinių dujų, skelbia Lenkijos radijas, cituodamas PGNiG vadovą. Pavelas Majewskis priminė, jog Ukrainai jų per metus reikia apytikriai 30 mlrd. kubinių metų. „Vidaus poreikį 20 mlrd. kubų apimtimi Ukraina patenkina nuosava gavyba. Tai – gana daug. Likusi 10 mlrd.

Vis stiprėjančios sankcijos karą Ukrainoje sukėlusiai Rusijai tapo savotišku galvos skausmu ir Europai. Nuo rusiškų gamtinių išteklių priklausanti Lietuva ir Europos Sąjunga jau ieško alternatyvų, tačiau įspėja, kad tam prireiks laiko. Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad situaciją apsunkina ir tai, jog alternatyvų rinkoje paprasčiausiai nėra.

Išaugus dujų kainoms bei pastaruoju metu sumažėjus vėjo generacijai, Lietuvoje per savaitę vidutinė elektros kaina augo 2 proc. ir siekė 181,7 euro už megavatvalandę (MWh). Elektros kaina Latvijoje praėjusią savaitę buvo 177,6 euro už MWh, o Estijoje – 159,3 euro, pranešė „Litgrid“. Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, pagrindine aukštų elektros kainų priežastimi tapo išaugusios dujų kainos, taip pat pastarosiomis savaitėmis vyravusi maža vėjo generacij...

Sekdama konkurentės Europos rinkoje „Shell“ pavyzdžiu Jungtinės Karalystės energetikos milžinė BP („British Petroleum“) atsisako rusiškos naftos ir gamtinių dujų ir skelbia pasitrauksianti iš Kremliaus kontroliuojamo „Rosneft“ dalininkių. BP išplatino pranešimą, kuriuo pažymi, jog nebesudarys naujų rusiškos naftos ir gamtinių dujų, įskaitant suskystintų, importo sutarčių.

Jungtinėms Valstijoms antradienį paskelbus draudimą naftos importui iš Rusijos, Jungtinei Karalystei ketinant tai padaryti iki šių metų pabaigos, o Lietuvai raginant Europos Sąjungą kuo greičiau mažinti priklausomybę nuo Rusijos naftos ir dujų, ekspertai sako, kad Lietuvai ir Baltijos šalims nutraukti rusiškų dujų importą būtų lengviau nei likusiai Europai.

Lietuva mažina energetinę priklausomybę nuo Rusijos – valstybė atsisako „Gazprom“ dujų, o elektros srautą paliko minimalų. Matant, kaip Kremlius bombarduoja Ukrainos miestus, noro mokėti milijardus eurų Rusijos karo mašinai nebėra nei pas valdančiuosius, nei tarp opozicijos. Net jei tai kainuos ir brangiau, nei perkant iš rusų. Tą patį padaryti Landsbergis ragina ir visą Europą. Tiesa, premjerė sako, kad Lietuva nedarys skubotų veiksmų, kurie galėtų mums patiems pakenkti.