dujos

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka vėl patvirtino ketinantis sustabdyti dujų tranzitą iš Rusijos į Europą, jeigu bus sugriežtintos Vakarų sankcijos. „Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka interviu Turkijos televizijos ir radijo bendrovei TRT papasakojo, kokiu atveju Baltarusija gali blokuoti dujų tranzitą į Europą“, – pranešė valstybinė naujienų agentūra BelTA.

Gamtinių dujų kaina Europos neatidėliotinų sandorių rinkoje pirmadienį viršijo 1,35 tūkst. JAV dolerių už tūkstantį kubinių metrų, pasiekusi aukščiausią lygį nuo spalio pradžios, kuomet kaina buvo pašokusi iki beveik 2 tūkst. JAV dolerių. Pirmadienio ryte artimiausių (sausio mėnesio) ateities sandorių kainų indeksas TTF biržoje „ICE Futures“ pasiekė 116,395 euro už megavatvalandę, arba 1,358 tūkst. JAV dolerių už tūkstantį kubinių metrų.

Į Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą šeštadienį atplaukė pirmasis dujų krovinys iš Pusiaujo Gvinėjos.  „Klaipėdos nafta“ informavo BNS, kad dujovežis „Golar Crystal“ iš Afrikos gabena 138 tūkst. kub. metrų SGD. „Golar Crystal“ atvyko iš Punta Europa Terminal uosto, kuriame veikia EG LNG eksporto terminalas, ir ryte prisišvartavo prie Klaipėdos terminalo laivo-saugyklos „Independence“, rodo portalai marinetraffic.com, myshiptracking.com ir vesselfinder.com.

Elektros ir dujų kainų mažėjimo rinkose galima tikėtis pavasarį, kartoja energetikos ministras Dainius Kreivys.  „Matome labai aiškiai prognozę, kad balandžio mėnesį kainos pradeda drastiškai kristi – jau prieš balandį, ir vasarą pasiekia netgi žemesnį lygį negu buvo prieš tai (2021-ųjų – BNS) vasarą“, – BNS penktadienį sakė D. Kreivys.

Gamtinės dujos gyventojams, priklausomai nuo suvartojimo, nuo sausio brangs 27–36 procentais.  Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) antradienį patvirtino galutines bendrovės „Ignitis“ dujų kainas vartotojams.  Dujų tiekėja „Ignitis“ skaičiuoja, kad pirmąjį kitų metų pusmetį dujų kaina vartotojams vidutiniškai išaugs 29,8 proc. Vidutinė mėnesio sąskaita gyventojams, dujas naudojantiems maistui gaminti, išaugs 78 centais, o namų šildymui – daugiau kaip 14 eurų.

Vokietijos kompanijos iš anksto žinojo apie Rusijos planus apriboti dujų tiekimą į Europą, tuo siekiant „paspartinti“ „Gazprom“ valdomos dujotiekio „Nord Stream 2“ operatorės sertifikavimo procesą, ir jos spėjo atkurti dujų atsargas, kad Vokietijos vartotojai nenukentėtų dėl tokių Kremliaus manipuliacijų, skelbia Lenkijos radijas, remdamasis Prancūzijos „Opinion Internationale“. Prancūzų leidinys pažymi, jog visą Rusijos dujų eksportą vamzdynais kontroliuojantis „Gazprom“ šiuo metu toli gražu n...

Rusijos valstybės kontroliuojamas dujų gigantas „Gazprom“ pirmadienį pareiškė Moldovai, kad nutrauks dujų tiekimą šiai šaliai, jei ji nesumokės už tiekimą pagal praėjusį mėnesį sudarytą kontraktą, rusų transliuotojui NTV sakė koncerno atstovas Sergejus Kuprijanovas. „Dabartinio atsiskaitymo terminas yra lapkričio 22-oji... Šiandien „Gazprom“ informavo Moldovą, kad po 48 valandų dujų tiekimas Moldovai pagal kontraktą bus sustabdytas“, – sakė jis.

Kremlius pareiškė, jog Rusija ne tik vykdo prisiimtus gamtinių dujų eksporto įsipareigojimus, bet ir patenkina papildomo tiekimo paraiškas pagal galiojančias sutartis, o gavybos pajėgumai šalyje pakankami naudojo dujotiekio „Nord Stream 2“ apkrovimui užtikrinti, kurio veiklos pradžios datos nenori prognozuoti. „Gazprom“ tiekė ir tiekia lygiai tiek, kiek perkama ir prašoma papildomai pagal galiojančių sutarčių sąlygas“, – ketvirtadienį sakė Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai.

Vokietijos federalinė tinklų agentūra (Bundesnetzagentur) antradienį pranešė laikinai stabdanti prieštaringai vertinamo dujotiekio „Nord Stream 2“, besidriekiančio tarp Rusijos ir Vokietijos, patvirtinimo procesą. Pasak reguliuotojos, šio dujotiekio eksploatavimo tikslais privalu pirmiausia įsteigti operatorę, kuri atitiks Vokietijos įstatymus.

Kremlius penktadienį pareiškė, kad ir toliau tieks dujas Europai, nors išvakarėse Rusijos sąjungininkės Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka pagrasino sustabdyti rusiškų gamtinių dujų tiekimą per savo šalį, atsakant į bet kokias naujas Bendrijos sankcijas dėl migrantų krizės. „Rusija buvo, yra ir bus šalis, kuri vykdo visus įsipareigojimus aprūpinti Europos vartotojus dujomis ir vykdyti sutartinius įsipareigojimus.

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja ketvirtadienį pareiškė, kad autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka neišdrįs įgyvendinti savo grasinimų nutraukti dujų tiekimą Europos šalims, eskaluojantis konfliktui su Europos Sąjunga. „Tai labiau pakenks jam, Baltarusijai, o ne Europos Sąjungai, ir galiu manyti, kad tai blefas“, – naujienų agentūrai sakė į Lietuvą pasitraukusi S. Cichanouskaja.

Rusijos ir Baltarusijos energetikos ministrai pasirašė susitarimą dėl rusiškų gamtinių dujų kainos Baltarusijai 2022 metais, pranešė pastarosios Energetikos ministerija. Sėkmingas Minskui derybas vainikavęs dokumentas pasirašytas Maskvoje.

Dujos gyventojams nuo sausio turėtų brangti 29-34 proc., o elektros kaina reguliuojamiems vartotojams, pasirinkusiems standartinį planą, – kiltų 10 proc., sako rinkos reguliuotojo vadovas, pateikęs preliminarius skaičiavimus.

Ketvirtadienį Seimas priėmė įstatymų projektus, kuriais siekiama sustabdyti itin spartų dujų ir elektros kainų augimą. Vis dėlto kai kurie politikai įspėja, kad kainų skirtumą vartotojams vis tiek reikės padengti, o pasiskolinus pinigų dabar, kartu su palūkanomis už juos, ateityje reikės sumokėti daugiau. Už pagrindinio įstatymo pataisų projektą balsavo 75 Seimo narių, 2 buvo prieš, o 47 susilaikė.

Seimas apsispręs dėl Vyriausybės plano nuo kitų metų pradžios amortizuoti smarkiai didėjančias dujų, elektros ir šilumos kainas gyventojams. Seimas balsuos dėl penkių įstatymų pakeitimų, kurie leistų energijos kainas nuo sausio padidinti mažiau negu jos kiltų nieko nedarant. Dujų kainų augimą vartotojams siūloma išdėstyti iki penkerių metų. Šilumos gamintojams siūloma leisti didesnę dalį gamtinių dujų įsigyti ne per biržą, o tiesiogiai iš dujų tiekėjo.

Dujų tiekimas per Bulgariją į Rumuniją, Serbiją ir Vengriją buvo sustabdytas dėl avarijos, įvykusios naktį iš sekmadienio į pirmadienį operatorės „Bulgartransgaz“ dujotiekyje, pranešė bendrovė. Kartu „Bulgartransgaz“ pažymėjo, kad ryte dujų transportas į Rumuniją buvo iš dalies atnaujintas, o jos darbuotojai tęsia dujotiekio remonto darbus. Įvykus avarijai, Serbija importavo 5 mln. kubinių metrų dujų iš Vengrijos, be to, pranešė ketinanti panaudoti Banato Dvorce esančios saugyklos atsargomis.

Pastaruoju metu viešumoje itin daug kalbama apie dujų, elektros kainų augimą. Tačiau oficialūs duomenys rodo, kad bent jau pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje jos buvo bene mažiausios visoje ES. Be to, per metus jos bene daugiausia ir buvo sumažėjusios. Eurostat duomenimis, palyginti pirmą pusmetį 2020 m. ir 2021 metais, vidutinės namų ūkių elektros kainos Europos Sąjungoje (ES) šiek tiek pakilo.

Elektros ir dujų skirstymo bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) dujų skirstymo pajamų viršutinė riba kitiems metams gali augti 12,5 proc. Tai lemtų ir galutinį tarifą vartotojams.  Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT) ketvirtadienį spręs dėl bendrovės 44,612 mln. eurų pajamų 2022-iesiems metams (šiemet nustatyta 39,662 mln.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį nurodė energetikos milžinei „Gazprom“ ateinantį mėnesį padidinti gamtinių dujų tiekimą Vokietijai ir Austrijai, kai tik bus sukauptas pačiai Rusijai reikalingas atsargų kiekis. Švelninant dėl COVID-19 pandemijos įvestus suvaržymus Europos ekonomikos vėl pradėjo didinti apsukas, o išaugus paklausai dujų kainos pastarosiomis savaitėmis pasiekė rekordines aukštumas.

Dėl išaugusių dujų kainų gamybą sumažinusi Jonavos azotinių trąšų gamintoja „Achema“ lapkritį planuoja dirbti panašiu pajėgumu, kaip ir spalio mėnesį, – veiks vienas iš dviejų amoniako gamybos cechų, bet veiklą atnaujins salietros cechas. Be to, bus stabdoma kogeneracinė jėgainė.  Į prastovas ir toliau bus išleista apie 60 darbuotojų, teigia bendrovės profesinės sąjungos pirmininkė.

Kylančios trąšų kainos turėtų pakelti maisto kainas. Dėl Europos energetikos krizės kyla pavojus ne tik jūsų šildymo sąskaitai – ES ministrai perspėja, kad elektros energijos kainų šuolis reiškia, jog ateinančiais mėnesiais ir jūsų maistas bus brangesnis. Liuksemburge vykusiame Europos žemės ūkio ministrų susitikime buvo sutarta, kad aukšta gamtinių dujų kaina padidins ir trąšų kainą, ir kad šis padidėjimas greičiausiai atsidurs vartotojų lėkštėse.

Europoje vyraujant gamtinių dujų trūkumui Rusija galėtų padidinti gavybą ir parduoti jų daugiau, tačiau kol kas neskuba to daryti, teisinantis formaliomis priežastimis. Energetikos ekspertas Michailas Krutichinas teigia, kad „Gazprom“ užsiima šantažu, siekiant priversti Europą atsisakyti nepalankių įstatymų. Eksperto teigimu, iš pradžių dabartinis dujų kainų augimas iš tiesų buvo natūralus dėl susiklosčiusių aplinkybių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį apkaltino Maskvą organizuojant Europos energetikos krizę ir paragino Europos Sąjungą drauge su Kijevu kovoti prieš Rusijos „dujų agresiją“. Europą šiuo metu apėmusi energetikos krizė: dujų kainos šoktelėjo iki rekordinių aukštumų, žemyne vėl įsibėgėjant ekonominei veiklai po karantinų, įvestų per koronaviruso pandemiją, taip pat stringant energijos išteklių iš tokių atsinaujinančiųjų šaltinių kaip vėjas tiekimui.

Lietuvos ir Lenkijos pasienyje, Lazdijų rajone, penktadienį vyks renginys, skirtas abiejų šalių dujotiekių sujungimui. Tiesiant magistralinį dujotiekį (GIPL) čia jau suvirinta vamzdyno vadinamoji „auksinė siūlė“.  Renginyje dalyvaus energetikos ministras Dainius Kreivys ir Lenkijos vyriausybės strateginės energetinės infrastruktūros įgaliotinis Piotras Naimskis, pranešė „Amber Grid“. Bendras jungties ilgis yra 508 km, iš jų Lietuvos teritorijoje nutiesta 165 km – jungties pradžios taškas ...

Lietuvai ir Lenkijai tiesiant magistralinį dujotiekį (GIPL) suvirinta vamzdyno „auksinė siūlė“, sujungianti abiejų valstybių dujų perdavimo sistemas. Įgyvendinant projektą Lietuvoje jau atlikta 95 proc. statybos darbų, pranešė „Amber Grid“.  Dabar bus užbaigiami dujotiekio įrengimo ir patikrinimo darbai, o dujos tarp šalių pradės tekėti kitais metais.

Lietuva per devynis šių metų mėnesius suvartojo 18,5 teravatvalandės (TWh) gamtinių dujų – 5 proc. daugiau nei pernai sausį-rugsėjį (17,7 TWh). Dujų perdavimo sistemos operatorės „Amber Grid“ teigimu, šalti žiemos ir pavasario orai lėmė didesnį dujų suvartojimą šilumos ir elektros gamybai. Vasarą dujų vartojimas Lietuvoje mažėjo.

Į Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą antradienį atplaukė nedidelis dujovežis iš Rusijos – trečias toks krovinys spalį prasidėjusiais naujais dujų metais. „Coral Favia“ atplaukė iš Rusijos Vysocko, kur yra bendrovės „Novatek“ gamykla, ir anksti ryte prisišvartavo prie terminalo laivo-saugyklos „Independence“, rodo portalai marinetraffic.com, vesselfinder.com ir myshiptracking.com. Šie dujovežiai plukdo po 9,5-15 tūkst. kub. metrų SGD.

Seimas ketvirtadienį priėmė svarstyti Vyriausybės siūlomas priemones, kaip amortizuoti smarkiai didėjančias dujų ir elektros kainas gyventojams.  Už tai, kad po pateikimo pataisoms būtų pritarta, balsavo 87 Seimo nariai, prieš nė vienas, o susilaikė 25. Pakeitimai bus svarstomi skubos tvarka ir į plenarinių posėdžių salę iš komitetų grįš spalio 19-ąją. Penkių įstatymų pataisos leistų energijos kainas nuo sausio padidinti mažiau negu jos kiltų nieko nedarant.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad „labai svarbu stabilizuoti“ dujų rinką, Europai susiduriant su dujų krize dėl išaugusių kainų ir sumažėjusių atsargų.

Vyriausybė pritarė planui, kaip suvaldyti dujų kainų augimą, išdėstant jį per penkerius metus. Taip pat nuspręsta atidėti terminą pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją. Šiems sprendimams trečiadienį pritarė ministrų kabinetas, tačiau dar reikės ir Seimo pritarimo. Planas atpiginti dujas „Kalbant apie Gamtinių dujų įstatymą, VERT (Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai – aut. past.

Rusija padidino dujų tiekimą Europai tokia apimtimi, kiek tai leidžia šiuo metu galiojančios sutartys, pareiškė Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. „Rusija bet kokiu atveju nepriekaištingai vykdo visus sutartinius įsipareigojimus laikydamasi viršutinės ribos – tai yra visas tiekimo apimtis padidino maksimaliai, atsižvelgiant į galiojančias sutartis ir susitarimus“, – teigė jis žurnalistams.

Seime dėl augančių elektros ir dujų kainų aiškinosi energetikos ministras Dainius Kreivys. Pasak jo, dėl koronaviruso ir kitų aplinkybių susidarė palankios sąlygos sparčiam kainų augimui. Visgi ministras patikino, kad kainų augimas netrukus baigsis, o Vyriausybė gyventojams yra numačiusi ne vieną „gelbėjimo ratą“. „Tai, kas vyksta šiandien, galima vaizdžiai apibūdinti, kaip tobulą audrą. Tobula audra turi dvi savybes.

Elektros kainos visoje Europoje siekia rekordines aukštumas. Žmones stebina didesnės sąskaitos už elektrą ir politikai dėl to turi aiškintis, rašo politico.eu.  Skaičiai šokiruoja. Ispanijoje ir Portugalijoje vidutinės didmeninės elektros energijos kainos dabar yra maždaug trigubai didesnės nei prieš pusmetį – 175 eurai už megavatvalandę. Jungtinėje Karalystėje kainos pasiekė 183,84 eurus už megavatvalandę – dabar tai yra brangiausia norma Europoje.

Neregėtas dujų kainų brangimas privertė vos ne kiekvieną Europos Sąjungos ir Lietuvos pilietį pasidomėti ne tik ekonomine, bet ir geopolitine brangimo dimensija. Tad kiek gi tai lėmė rinkos veiksniai, o kiek Rusijos politis šantažas, kurį Europos Sąjungai ši valstybė taiko siekdama savo geopolitinių tikslų? Plačiau apie tai žiūrėkite ambasadoriaus ir buvusio užsienio reikalų ministro Antano Valionio komentare.

Dujos sparčiai brangsta ne tik Lietuvoje, bet visoje Europos Sąjungoje. Ir bendrijos šalims jau kyla įtarimas, kad dujų krizę mums stengiasi sukelti ne kas kitas, o Rusija, kuri bando apraizgyti Europą savo dujų vamzdžiais. Lenkija ir kai kurios kitos Europos šalys sako, kad būtina ištirti Maskvos manipuliacijas dujų rinkoje. O pati Rusija jau pradėjo dujomis pildyti ką tik baigtą tiesti „Nord Stream 2“ vamzdį. Ir galimai jau šią žiemą per jį bandys aprūpinti dujomis Vokietiją.

Politikai dažnai apie savo darbus kalba pagražintai, tačiau stengiasi išlaikyti vieningą komunikacijos liniją: bent jau neprieštarauti tam, ką pasakė anksčiau. Tačiau premjerė Ingrida Šimonytė kalbėdama apie Vyriausybės galimybes daryti įtaką energijos išteklių kainoms vartotojams tokios taisyklės nepritaikė.

Energetikos ministerija pirmadienį žada parengti ir pateikti svarstymui įstatymų pataisas, kurios reglamentuos elektros bei dujų kainų buitiniams vartotojams augimo išdėstymą per penkerius metus.

Tiek elektros, tiek dujų kainoms šį šildymo sezoną būsiant didesnėms, viešojoje erdvėje pradėta kalbėti, ką turėtų ir galėtų daryti valstybės institucijos, kad gyventojams būtų sumažinta išlaidų našta. Ekonomistai turi savų pasiūlymų, tačiau Valstybinė energijos reguliavimo tarnyba (VERT) sako, kad kol kas galutinio sprendimo situacijai sušvelninti dar nėra. Tarnyba taip pat atkreipia dėmesį, kad elektros energijos, kaip produkto, kaina nėra reguliuojama, ji susiformuoja rinkoje.

Augančios energijos kainos kelia vis daugiau aistrų. Valdančiųjų planą sušvelninti kainų augimą gyventojams į miltus mala opozicija ir perspėja, esą tai apgaulingas vartotojų nuraminimas, mat ne kam kitam, o patiems gyventojams iš savo kišenės ir teks susimokėti visą šildymo, elektros ir dujų kainą, kokia didelė ji bebūtų. Opozicija prie sienos remia valdančiuosius, kad šie nesiruošė žiemai ir neužsipirko pigių dujų anksčiau.

Jonavos trąšų gamintoja „Achema“ privalo sumokėti beveik 18,8 mln. eurų skolą už Klaipėdos suskystinų gamtinių dujų (SGD) terminalo išlaikymą. Lėšas įmonė turi pervesti dujų perdavimo bendrovei „Amber Grid“, galutinai nutarė teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) rugsėjo 29 dieną atmetė „Achemos“ skundą ir paliko galioti Apeliacinio teismo ir Kauno apygardos teismo 2015-2016 metais priimtas nutartis. Teismai nurodė  „Achemai“ sumokėti bendrą 18,759 mln.

Energetikos ministerija svarsto idėją mokėti kompensacijas namų ūkiams, jei jų sąskaitos už elektrą, dujas, šildymą ir galbūt vandenį viršys 15 proc. jų pajamų.  Viceministrė Inga Žilienė teigia, jog tam ketinama nustatyti energetinio skurdo lygį – jis galėtų siekti 15 proc. namų ūkio pajamų, išleidžiamų energetikos ištekliams.  „Jeigu namų ūkis išleidžia 15 proc.

Energetikos ministerija siūlo leisti šilumos gamintojams lanksčiau įsigyti gamtinių dujų ir taip atpiginti gaminamą šilumą, pranešė energetikos viceministrė Inga Žilienė.

Energetikos ministrui pareiškus, kad nei Jonavos trąšų gamintoja „Achema“, nei elektros ir dujų tiekėja „Ignitis“ Latvijos Inčukalnio požeminėje saugykloje šią vasarą dujų nekaupė, „Achema“ teigia dujų joje niekada nelaikiusi ir nelaikanti.  „Saugykla dirba nelanksčiai: šaltu periodu tik išduoda, o šiltu – tik priima dujas.

Vyriausybės ir energetikos ministro svarstomos priemonės, kaip amortizuoti augančias dujų, elektros ir šildymo kainas gyventojams iš esmės nieko nespręs – tokias išvadas po susitikimo su energetikos ministru konservatoriumi-krikdemu Dainiumi Kreiviu daro opozicinės Socialdemokratų partijos atstovai. Socialdemokratai stebisi, kodėl valdantieji nesvarsto valstybinių energetikos monopolijų pelnų peržiūros – esą vien valstybės valdomos „Ignitis“ pelnas šiais metais gali siekti 310 mln. eurų.

Vyriausybei planuojant, kaip sukontroliuoti šį sezoną augančias dujų kainas, energetikos ministras Dainius Kreivys tikisi, kad kainų kilimas nebus ilgalaikė tendencija. Tačiau dalis Seimo narių nuogąstauja, kad už Vyriausybės pasirinktą kompensavimo mechanizmą reikės mokėti ateities vartotojams. Ketvirtadienį Seime D. Kreivys sulaukė Seimo nario Algirdo Butkevičiaus klausimo dėl artėjančio šildymo sezono ir planuojamo kompensacijų mechanizmo.

Į neregėtas aukštumas kylant dujų, elektros ir šildymo kainoms vyriausybė siūlo planą, kaiop gelbėti žmonės nuo gręsiančio kainų šoko. Žada nustatyti kiek gyventojams daugiausia gali brangti dujos, elektra ir šildymas. Jei rinkose kainų augimas bus didesnis, valstybė tai amortizuos, bet laikinai – visą kainą žmonės sumokėti turės per ateinantį penkmetį. Taip pat Vyriausybė nori pusmečiui atidėti elektros tiekėjo pasirinkimo terminą.

Brangstant šildymui, elektrai ir dujoms, prezidentūra ragina vyriausybę sušvelninti gresiantį komunalinių mokesčių šoką gyventojams. Nuo sausio drastiškai išaugsiančias energijos sąskaitas siūloma išdėstyti per tam tikrą laikotarpį. Panevėžietė senjorė Danutė visai nesidžiaugia prasidėjusiu mieste šildymo sezonu. Radiatoriai jos dviejų kambarių bute jau šyla, tačiau ši šiluma moters visai nedžiugina, mat šildymas šiemet brangesnis. „Kai reiks mokėt, nebus gerumo.

Girdėdami žinias apie drastiškai brangstančias dujas Europoje, lietuviai nerimauja, kiek gi jos gali brangti Lietuvoje, ar artėjančią žiemą sugebės išsimokėti. Verslas taip pat jau skausmingai jaučia brangstančių dujų poveikį – „Achema" jau anksčiau sustabdė dalį gamybos, šimtus darbuotojų išvarė į prastovas. Dėl brangstančių dujų ekonomistai prognozuoja, kad dar labiau brangs maistas ir statybinės medžiagos.

Orams vėstant vis labiau ir prasidedant šildymo sezono pradžiai, dujomis besišildantys gyventojai sunerimę. Šilumininkams kalbant apie iki 60 proc. kilsiančias dujų kainas, viešojoje erdvėje kyla klausimų – dėl ko šiemet taip stipriai brangsta šiluma? Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ žurnalistas Aurimas Perednis kalbino energetikos sektoriaus atstovus, specialistus ir ekonomistus.