dujos

Europai gresia viena iš rimčiausių energetinių krizių per visą istoriją. Visas žemynas, patekęs į dujų rinkos „tobulą audrą“, su baime laukia ateinančios žiemos. Tačiau ne paskutinį neigiamą vaidmenį visame tame atlieka ir Rusija. COVID-19 pandemija tapo precedento neturinčia krize sveikatos apsaugos srityje, negatyviai atsiliepiančia visoms pasaulio šalims.

Visoje Europoje sparčiai kylant energijos kainoms, Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi ketvirtadienį paskelbė apie 3 mlrd. eurų vertės priemones, kurių bus imtasi siekiant ateinančią žiemą išvengti sąskaitų už elektrą ir dujas augimo. Darbdavių asociacijai „Confindustria“ premjeras pareiškė, kad šios priemonės bus visų pirma orientuotos į skurdžiausius gyvenančius ir labiausiai pažeidžiamus gyventojus.

Didžiausiai dujų vartotojai šalyje Jonavos azotinių trąšų gamintojai „Achema“ dėl brangstančių dujų ir kitų energetikos šaltinių sustabdžius apie trečdalį gamybos pajėgumų taip siekiant išvengti didelių nuostolių, „Achemos grupės“ valdybos pirmininkė pareiškė, kad būtinas greitas politinis sprendimas stabilizuojant kainas.

Pasaulio ir Europos rinkose drastiškai augant gamtinių dujų kainoms, nuo kitų metų sausio dujos gerokai brangs ir buitiniams vartotojams. Tačiau Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sako, jog bus bandoma maždaug perpus sumažinti kainų augimą, o tam reikės ir valdžios sprendimų.  „Antrai vartotojų grupei, kuri šildosi dujomis namus, galėtų būti augimas apie 80 proc., o pirmai grupei (maistui gaminti – BNS)  – apie 50 proc.

Gamtinių dujų kainoms Vakaruose kylant, jos toliau augs ir Lietuvoje, įspėja dujų perdavimo bendrovės „Amber Grid“ vadovas. Pasak Nemuno Bikniaus, kol kas dujų kainų augimą labiausiai jaučia nereguliuojami vartotojai – pramonės ir šilumos tiekimo įmonės, bet netrukus jį pajus ir gyventojai, ypač naudojantys dujas būstui šildyti.    „Šiai dienai Vakarų rinkose kaina yra apie 70 eurų (už megavatvalandę – BNS) – Vokietijoje ir Nyderlanduose. Tuo tarpu Lietuvoje dar siekia 46 eurus.

Rinkos dalyviai atidžiai stebės oro sąlygas Europoje, nes švelni žiema Šiaurės pusrutulyje galėtų šiek tiek nuraminti energijos išteklių rinką, mano didžiausios pasaulyje nepriklausomos naftos prekybos grupės „Vitol“ vadovas Russellas Hardy. Dujų kainos Europoje yra pasiekusios rekordinius lygius, o tai aukštyn stumia ir elektros kainas, ir daugelis analitikų įspėja, kad regiono valstybės žiemos laikotarpiu, kai vartojimas būna didžiausias, gali susidurti su energijos tiekimo sutrikimais.

Europos įstatymų leidėjų grupei pareiškus, kad už dujų kainų kilimo stovi Rusija, JAV energetikos sekretorė Jennifer Granholm trečiadienį įspėjo „nemanipuliuoti“ dujų kainomis Europoje. „Jungtinės Valstijos yra aiškiai davusios suprasti, kad mes ir mūsų partneriai turime būti pasirengę imtis veiksmų, jeigu atsiras [rinkos] dalyvių, kurie gali manipuliuoti tiekimu siekdami naudos sau“, – pareiškė ji per nuotolinę spaudos konferenciją, surengtą jos vizito Varšuvoje metu.

Šią žiemą Europa gali susidurti su gamtinių dujų trūkumu namams apšildyti, nes sukauptos gana kuklios jų atsargos, o tiekimas iš Rusijos ribotas, pareiškė JAV Valstybės departamento energetinio saugumo vyresnysis patarėjas Amosas Hochsteinas. „Jei žiema yra šaltesnė nei įprasta, bijau, kad daugelyje Europos regionų gali nepakakti dujų šildymui“, – perspėjo jis.

Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“ pareiškė jas į Europą tiekiantis „visas pagal sutartis“ ir, maža to, siekia patenkinti papildomą paklausą. Tokį pareiškimą „Gazprom“ per savo spaudos tarnybą išplatino reaguodama į Europos parlamentarų tvirtinimus, jog Rusija riboja dujų tiekimą į Europos Sąjungą, taip siekdama suformuoti jų deficitą bei kainų augimą.

Didžiausia dujų vartotoja šalyje Jonavos azotinių trąšų gamintoja „Achema“ dėl rinkose drastiškai išaugusių dujų kainų priversta mažinti gamybą – po vasarą vykusio kasmetinio remonto nedirba vienas iš dviejų amoniako cechų.  „Achemos“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas BNS teigia, kad dėl rekordinių dujų kainų azoto trąšų gamintojai visame pasaulyje susiduria su dideliais iššūkiais. „Achema“ atidžiai vertina tolesnės veiklos galimybes ir koreguoja savo produktų gamybos krepšelį.

Lietuvos energetikos ministras neatmeta, kad artimiausiu metu Europa gali pritrūkti gamtinių dujų, o krizę lemtų išaugęs dujų vartojimas Azijoje ir sumažintas Rusijos dujų tiekimas Europai norint paskubinti dujotiekio „Nord Stream 2“ veiklą. Vis dėlto Dainius Kreivys tikisi, kad Briuselis imsis priemonių išvengti krizės.   „Dujų krizė galima.

Dujų tiekimas praėjusią savaitę užbaigtu tiesti dujotiekiu „Nord Stream 2“ neprasidės nuo kito mėnesio pradžios, kaip anksčiau skelbė žiniasklaida, trečiadienį pareiškė rusų energetikos milžinės „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris. „Spalio 1 dieną tiekimas dar neprasidės“, – žurnalistams sakė A. Mileris, komentuodamas naujienų agentūros „Bloomberg“ pranešimą. 55 mlrd.

Vokietijos reguliuotojų leidimų naudoti „Nord Stream 2“ gavimo procesas gali užsitęsti apytikriai keturis mėnesius, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. „Visi darbai baigti, dabar vyksta reikiamų leidimų iš Vokietijos reguliavimo institucijų gavimo procesas. Jis, kaip paaiškėja, pagal Vokietijos įstatymus nėra greitas, mano nuomone, keturi mėnesiai, nurodyta 2022-ųjų pradžia“, – sakė S. Lavrovas.

Už strateginę infrastruktūrą atsakingas Lenkijos vyriausybės įgaliotinis Petras Naimskis pakartojo, jog Lenkija neketina pratęsti sutarties su Rusijos monopolininku „Gazprom“ dėl dujų tiekimo, kuri baigs galioti kartu su 2022 metais, praneša Lenkijos radijas.

Rusija gamtinių dujų eksportą naujojo vamzdyno per Baltijos jūrą „Nord Stream 2“ pirmąja gija planuoja pradėti spalio 1-ąją, skelbia agentūra „Bloomberg“, remdamasi informuotais šaltiniais. Jų teigimu, antroji „Nord Stream 2“ gija turėtų pradėti veikti po dviejų mėnesių.

Gamtinių dujų kainų spaliui indeksas TTF biržoje „ICE Futures“ trečiadienio popietę pakilo iki 55,1 euro už kilovatvalandę (kWh), arba 673 JAV dolerių už tūkstantį kubinių metrų, rodo biržos duomenys. Rusijos dujų tiekimas į Europą rinkos balansavimo dujotiekiu „Jamalas-Europa“ trečiadienį siekė 2,6 mln. kubinių metrų per valandą (antradienį – 2,7 mln. kubų), o per Ukrainą „Gazprom“ į Europą planuoja rugsėjį pumpuoti 109 mln.

Dujų ir elektros kainų augimas kai kuriose Europos šalyse muša pastarųjų metų rekordus, ypač tai juntama po pandemijos atsigaunant verslams ir darbuotojams grįžtant į savo darbo vieta, pažymima „Bloomberg“. Vokietijoje didmeninės elektros energijos kainos vien šiais metais išaugo daugiau nei 60 proc. Elektros energijos kainos visame pasaulyje kyla pasaulinei ekonomikai atsispiriant iš pandemijos nuosmukio, o tai kelia rūpesčių dėl infliacijos.

Tiekimas antruoju Rusijos eksporto dujotiekiu per Baltijos jūrą iki Vokietijos „Nord Stream 2“ gali būti pradėtas per artėjantį šildymo sezoną, jau šiais metais pareiškė „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris. „Jau iki šių metų pabaigos, per šį šildymo sezoną, mes galėsime tiekti Europos rinkai pirmąsias dujas „Nord Stream 2“ vamzdynu. Iš mūsų pusės sukurti visus būtini pajėgumai – gavybos pajėgumai Jamale ir dujų perdavimo pajėgumai šiauriniame dujų perdavimo koridoriuje“, – pridūrė A. Mileris.

Sekmadienį Vilniuje – tarnybų sujudimas. Pranešama, kad vienoje sostinės degalinių veržiasi dujos. Pranešama, kad iš degalinės evakuoti žmonės, teritorija aptverta stop juosta. Gedimas neilgai trukus buvo sutvarkytas. Kaip skelbia Bendrasis pagalbos centras, apie 16.03 val. gautas pranešimas apie tai, kad Vilniuje, Baltupio g. 10, Circle K Baltupiai degalinėje iš dujų talpyklos veržiasi dujos.

Pirmadienį pasibaigus Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivo-saugyklos pirkimo konkurso paraiškų teikimui, terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ nesulaukė nė vienos paraiškos. Tai reiškia, kad Klaipėdoje veikiausiai ir toliau liks veikti dabartinis laivas-saugykla „Independence“.  „Šiame etape paraiškų nesulaukėme, todėl, kaip ir numato Viešųjų pirkimų įstatymas, pirkimo procedūra laikoma pasibaigusi.

Valstybės valdomos naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorės „Klaipėdos nafta“ (KN) finansų direktoriumi pradeda dirbti Mindaugas Kvekšas. Šiose pareigose jis pakeitė nuo gegužės „Klaipėdos naftą“ palikusį Joną Lenkšą, pranešė bendrovė.

Į Lietuvą šeštadienį atplaukė naujas didelis suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) krovinys iš JAV – 14-as toks krovinys šiais dujų metais.  Terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ komentavo BNS, kad dujovežis „Gaslog Westminster“ gabena 138 tūkst. kub. metrų SGD iš JAV „Sabine Pass“ skystinimo gamyklos. Tai pirmasis šio laivo apsilankymas Klaipėdos uoste.  „Sabine Pass“ terminalą valdo kompanija „Cheniere Energy“, iš jo į Lietuvą 2017 metais atplaukė pirmasis JAV dujų krovinys.

Sprendžiamas suskystintų gamtInių dujų terminalo „Independence“ likimas. Jo nuomos sutartis baigsis po poros metų, tad Lietuva jau suka galvą, kuo pakeisti šį laivą-saugyklą. Specialistai neatmeta galimybės ir „Independence“ nusipirkti iš dabartinių jos savininkų norvegų. Vis tik, anot specialistų, kad ir koks bus sprendimas, dujų kainos šalyje augs ir toliau.  Sprendžiasi suskystintų dujų terminalo ant vandens „Independence“ likimas prie Lietuvos krantų.

Ukmergėje, namo rūsyje, mirtinai apsinuodijo vyras. Dėl cheminės medžiagos nuotėkio nukentėjo dar du vyrai. Pranešimas apie nelaimę Miškų gatvėje buvo gautas ketvirtadienį, po 10 val., skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Buvo pranešta, kad trys vyrai apsinuodijo azotu namo rūsyje, vienas be sąmonės. Buvo prašoma ugniagesių pagalbos, nes medikai negalėjo patys nusileisti į nelaimės vietą.

Trečiadienio vidurdienį pranešama apie specialiųjų tarnybų sujudimą Kauno senamiestyje. Nemuno gatvėje remonto darbus vykdęs ekskavatorius kliudė dujų trasą. „Kažkas nutikę prie požeminės perėjos, praėjimo nėra“, – praneša kauniečiai. Jų teigimu, stabdomas transporto priemonių eismas Nemuno gatve, darosi spūstis, o viešojo transporto keleiviai paleidžiami tiesiog vidury gatvės. „Darbininkai minėjo apie avariją ir dujų nuotėkį, daug policijos ir greitoji“, – teigia skaitytojai.

Į Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą penktadienį atplaukė naujas nedidelis dujų krovinys iš Rusijos. Tai jau 43-ias toks krovinys šiais dujų metais. Dujovežis „Coral Favia“ atvyko iš Vysocko, kur yra bendrovės „Novatek“ gamykla, ir anksti ryte prisišvartavo prie terminalo laivo-saugyklos „Independence“, rodo portalai vesselfinder.com, myshiptracking.com ir marinetraffic.com.  Šie nedideli laivai plukdo 9,5-15 tūkst. kub. metrų SGD krovinius.

Ukraina nebuvo įtraukta į JAV ir Vokietijos derybas dėl rusiškų dujų eksporto vamzdyno „Nord Stream 2“, ketvirtadienį pareiškė ukrainiečių Užsienio reikalų ministerija. „Ukrainos pusė nedalyvavo derybose ir derinant susitarimų paketą tarp JAV ir Vokietijos, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė URM atstovas Olehas Nikolenka.

Jau šį mėnesį brangiau kainuoja dujos ir elektra. Energetikai didina kainas aiškindami, kad patys jas perka išaugusiomis pasaulinėmis kainomis. Tačiau gyventojus kylančios kainos piktina. Štai opoziciniai socialdemokratai jau siūlo mažinti dujoms ir elektrai pridėtinės vertės mokestį. Valdančiųjų atstovai tokio projekto neatmeta ir žada svarstyti.

Elektra daugumai vartotojų nuo ketvirtadienio brangsta vidutiniškai apie 8 proc., o dujos namų ūkiams – 26-50 proc. Kainų augimas aiškinamas žaliavų kainų augimu rinkose.  Valstybės valdoma elektros ir dujų tiekimo įmonė „Ignitis“ pranešė, kad visuomeninio elektros tiekimo kaina vidutiniškai didėja apie 8,4 proc., o dujų – apie 36,8 proc. Standartinio namų ūkio, per mėnesį sunaudojančio vidutiniškai apie 100 kWh elektros, išlaidos padidės apie 1,16 euro.

Nuo šių metų liepos 1 dienos Lietuvoje daugumai vartotojų brangs elektra ir dujos, praneša valstybės valdoma elektros ir dujų tiekimo įmonė „Ignitis“. Įmonės teigimu, visuomeninio elektros tiekimo kaina vidutiniškai padidės apie 8,4 proc., o dujų – apie 36,8 proc. Tiesa, yra būdas kiek sutaupyti, tačiau taip elgtis „Ignitis“ atstovai nerekomenduoja.

Nuo ketvirtadienio šalyje brangsiant gamtinėms dujoms, gyventojai suskubo pigiau įsigyti dujų balionų. Vis dėlto, specialistai atkreipia dėmesį, kad dujų balionuose prekiaujama ne gamtinėmis dujomis, o suslėgtu propano-butano mišiniu, kurio kaina nėra reguliuojama valstybės.

Nuo šių metų liepos 1 dienos Lietuvoje daugumai vartotojų turėtų brangti elektra ir dujos, praneša valstybės valdoma elektros ir dujų tiekimo įmonė „Ignitis“. Įmonės teigimu, visuomeninio elektros tiekimo kaina nuo liepos 1 dienos vidutiniškai padidės apie 8,4 proc., o dujų – apie 36,8 proc. Už elektrą – daugmaž euru daugiau Pasak bendrovės, standartinio namų ūkio, kuris per mėnesį sunaudoja vidutiniškai apie 100 kWh elektros, išlaidos padidės apie 1,16 euro.

Beveik pusė Lietuvos gyventojų neanalizuoja savo suvartojamos energijos kiekio. Iš tai darančiųjų daugiau nei trečdalis tam skiria nuo 10 iki 50 minučių per metus. Tokius duomenis atskleidė „Ignitis“ užsakymu atliktas tyrimas apie energijos suvartojimą. Ekspertai pastebi, kad akylesnis namuose sunaudojamos elektros ar gamtinių dujų kiekio stebėjimas gyventojams leistų ne tik prisidėti prie aplinkos tausojimo, bet ir sutaupyti, rašoma įmonės pranešime žiniasklaidai.

Nuo liepos brangsianti elektra ir dujos yra ekonomikos atsigavimo kaina, kurios Vyriausybė reguliuoti negali, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Jos teigimu, ūkio atsigavimas skatina paklausą, kuri ir kelia kainas. „Dujų atveju turime grįžimą į 2019 metų lygį, nes praėjusiais metais kainų lygis buvo nenormaliai žemas ir taip jau yra, kad naftos produktų kainos, pačios naftos kainos tiesiogiai priklauso nuo to, kokia yra pasaulio ekonomikos sveikata“, – žurnalistams sakė I. Šimonytė.

Daugelis šalies degalinių tinklų didmeninėje rinkoje degalus perka iš tos pačios Mažeikių gamyklos „Orlen Lietuva“. Tačiau vairuotojams tų pačių degalų kaina gerokai skiriasi. Tai rodo 2021 m. birželio 14 d. Pricer.lt atliktas degalų kainų tyrimą populiariausiose degalinėse. Pigiausi ir brangiausi degalai Kaip teigiama pranešime žiniasklaidai, pigiausias A95 benzinas Vilniuje ir Kaune buvo degalinėje „Jozita“ – 1,19 euro.

Į Lietuvą pirmadienį atplaukė naujas didelis suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) krovinys iš JAV – 11-as toks krovinys šiais dujų metais.  Terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ komentavo BNS, kad 138 tūkst. kub. metrų SGD gabenantis dujovežis „Arctic Discoverer“ atvyksta iš JAV Corpus Christi uoste esančio SGD eksporto terminalo. Laivas pirmadienio rytą prisišvartavo prie Klaipėdos terminalo laivo-saugyklos „Independence“, rodo portalai marinetraffic.com, vesselfinder.com ir myshiptracking.

Kylančių kainų pasiutpolkė vis labiau įsisuka – nuo liepos gyventojams brangs elektra ir dujos. Kainas nustatanti Energetikos taryba teisinasi šio proceso nebegalinti sustabdyti – dujos ir elektra brangsta pasaulio rinkose, tad iš paskos ir Lietuvoje. Premjerė Ingrida Šimonytė taip pat aiškina augančių kainų negalinti sustabdyti. Tad žmonės jau stebisi, kam tada reikalinga vyriausybė, jei nesugeba pažaboti energetikų godumo ir padėti sunkiai besiverčiantiems gyventojams.

Elektra daugumai vartotojų nuo liepos brangs vidutiniškai apie 8 proc., o dujos namų ūkiams – 26-50 proc., pirmadienį patvirtino Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. Valstiečių vedlys Ramūnas Karbauskis piktinasi, kad valdantieji, pasak jo, randa laiko ir jėgų tokioms iniciatyvoms, kaip narkotikų dekriminalizavimas, nepilnamečių lyties keitimas, Seimo tualetų „reforma“, bet išspręsti svarbiausias kasdienines problemas jiems nekyla rankos.

Elektra daugumai vartotojų nuo liepos brangs vidutiniškai apie 8 proc., o dujos namų ūkiams – 26-50 proc., pirmadienį patvirtino Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).  Valstybės valdoma elektros ir dujų tiekimo įmonė „Ignitis“ praneš, kad visuomeninio elektros tiekimo kaina nuo liepos 1 dienos vidutiniškai padidės apie 8,4 proc., o dujų – apie 36,8 proc.

Rinkose augant žaliavų kainoms, elektra nuo liepos daugumai vartotojų turėtų brangti vidutiniškai apie 8 proc., o dujos namų ūkiams – 26-50 proc. Jei Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pirmadienį patvirtins naujus tarifus gyventojams, bendrovės „Ignitis“ populiariausias „standartinis“ vienos laiko zonos tarifas didėtų 7,8 proc. (1,1 cento) iki 15,2 cento už kilovatvalandę (su PVM), dviejų laiko zonų – 9,9 proc. (1,6 cento) iki 17,7 cento (dienos) ir 6 proc.

Lietuva per pirmus tris šių metų mėnesius iš Rusijos vamzdynais importavo 241 mln. kubinių metrų gamtinių dujų – 2,94 karto daugiau nei tuo pat metu pernai, rodo „Gazprom“ paskelbti eksporto pirmąjį metų ketvirtį duomenys. Rusiškų dujų pagrindinių importuotojų šiemet sausį-kovą pirmąjį penketą suformavo Vokietija (15,541 mlrd. kubų, 33,3 proc. daugiau nei prieš metus), Turkija (7,762 mlrd. kubų, 2,07 karto daugiau), Baltarusija (5,831 mlrd. kubų, 12,7 proc. daugiau), Italija (4,613 mlrd.

Vokietijos gamtos ir biologinės įvairovės apsaugos sąjunga (NABU) pateikė Hamburgo administraciniame teisme ieškinį, nukreiptą prieš Rusijos antrojo dujotiekio per Baltijos jūrą iki Vokietijos tiesimo užbaigimą, pranešė visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. Šiuo prieštaravimu NABU, kaip ir balandžio viduryje analogišką ieškinį šiame teisme pateikusi kita šalies aplikosaugininkų organizacija „Deutsche Umwelthilfe“ (DUH), užginčijo Federalinės jūrinės laivininkystės ir hidrografijos tarnybo...

Iš visų Europos valstybių dujų kaina pernai labiausiai krito Lietuvoje, praneša Europos statistikos biuras „Eurostat“. Vis dėlto, nors pokytis Lietuvoje ir didžiausias, lietuviai nėra mažiausiai už dujas Europoje mokanti šalis. Ir nors praeitų metų duomenys rodo, kad lietuviai antroje metų pusėje už dujas mokėjo gerokai mažiau, elektros paslaugos šalyje visgi išliko kiek brangesnės.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) teisėta pripažino nuo 2019-ųjų galiojančią Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo išlaikymo tvarką. Šiuo sprendimu padėtas taškas terminalo operatorės „Klaipėdos naftos“ ir didžiausios šalies dujų vartotojos „Achemos“ ginče. „Klaipėdos nafta“ per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė, kad ESTT atmetė „Achemos grupės“ ir jos trąšų gamybos bendrovės „Achema“ apeliacinį skundą. ESTT nutartis neskundžiama.

Tūkstančiai žmonių yra patyrę deginantį, geliantį ir dusinantį ašarinių dujų poveikį. Tačiau kas yra ašarinės dujos? Kodėl jos tokios pavojingos? Ir ką reiktų daryti su jomis susidūrus? Ašarines dujas pirmą kartą panaudojo prancūzų armija Pirmojo pasaulinio karo (1914–1918 m.) metu, kaip būdą priversti priešininkus palikti jų tranšėjas. Tačiau nuo 1997 m. jų naudojimas tarptautinių konfliktų ir karo metu buvo griežtai uždraustas.

Dėl suplanuotų techninės priežiūros ir remonto darbų savaitei stabdoma Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo veikla.  Nuo penktadienio vidurdienio iki gegužės 1 dienos ryto iš terminalo gamtinės dujos nebus tiekiamos į perdavimo vamzdyną, pranešė terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“.  Darbai bus atliekami ne tik terminalo krantinėje, bet ir dujų apskaitos stotyje Kiškėnų kaime, iš kur  dujos perduodamos į sistemą.

Lietuvai planuojant iki 2024 metų pabaigos įsigyti suskystintų gamtinių dujų (SGD) laivą-saugyklą „Independence“ arba kitą panašų laivą, valstybės valdoma „Klaipėdos nafta“ pradeda konsultacijas su rinka, kad geriau pasiruoštų liepą numatytam skelbti laivo pirkimo konkursui.  „Žengiame svarbų žingsnį laivo įsigijimo link, ir mūsų tikslas yra prikviesti kiek galima daugiau rinkos dalyvių sudalyvauti mūsų konkurse“, – BNS komentavo „Klaipėdos naftos“ komercijos direktorius Mindaugas Navikas.

Į Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą šeštadienį atplaukė naujas didelis dujų krovinys iš JAV – devintas toks laivas pernai spalį prasidėjusiais dujų metais.  Dujovežis „Cool Runner“ prisišvartavo prie terminalo laivo-saugyklos „Independence“, rodo portalai marinetraffic.com, vesselfinder.com ir myshiptracking.com. Terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ BNS informavo, kad apie 138 tūkst. kub. metrų SGD gabenantis „Cool Runner“ atvyksta iš Inglsaido (Ingleside) uosto.

309 – tiek daugiabučių namų pernai atsisakė maisto gaminimui naudojamų dujų balionų, naudodamiesi valstybės teikiama parama. Suteiktos paramos suma – 4,3 mln. eurų. Aktyviausiai ja naudojosi Elektrėnų, Kupiškio, Joniškio gyventojai, kur dujų balionų buvo atsisakyta visuose arba didžiojoje dalyje daugiabučių. Vangiausiai dujų balionų atsisakoma Klaipėdoje, Plungėje, Kalvarijoje, Akmenėje.