dujos

Rusijai nutraukus dujų tiekimą Lenkijai, Lietuvoje lankosi Lenkijos Prezidentas Andžejus Duda. Čia kartu su Gitanu Nausėda švenčia naujo dujotiekio tarp Lietuvos ir Lenkijos atidarymą. Lietuva su Lenkija rusiškų dujų atsisakė, tačiau visa Europos Sąjunga taip lengvai atsisakyti jų negali. Tad sukėlęs Europoje dujų krizę ir kainas, Kremlius toliau žeriasi dešimtis milijardų eurų, daugiau nei žerdavosi iki karo.

Europos Sąjungai (ES) svarstant 6-ąjį sankcijų Rusijai paketą, siūlant įvesti embargą naftai, Vengrijos ir kitų Europos Sąjungos šalių norą toliau importuoti naftą iš Rusijos Lietuvos energetikos ministras laiko nepriimtinu. Pasak Dainiaus Kreivio, rusiškos naftos pirkimą šalys turi nutraukti kuo greičiau.  „Tai nepriimtina. Manau, kad kiekvienas iš Rusijos nupirktas naftos lašas finansuoja žudymus Ukrainoje.

Vyriausybės siūlomos išlaidos, skirtos dujų ir elektros kainoms kompensuoti, didins infliaciją, o ne ją mažins, teigia patikslintą 2022 metų biudžetą įvertinusi Valstybės kontrolė (VK).  „Nors šio sprendimo tikslas – mažinti infliaciją, tačiau tokio tipo kompensavimas mažina paskatas racionaliai vartoti išteklius bei skatina vidaus paklausą ir tokiu būdu didina infliaciją, o ne ją mažina“, – teigiama VK pranešime.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Lietuvą ir Lenkiją sujungęs dujotiekis GIPL abiejų šalių energetikos sektoriui yra ypač svarbus momentas ir reikšmingas įvykis dabartinių geopolitiniame kontekste. „508 km ilgio GIPL dujotiekiu sujungus Lietuvą ir Lenkiją išplečiama Europos dujų rinka, integruojant Baltijos šalis ir Suomiją.

  Sekmadienį pradėjus veikti vienam svarbiausių pastarojo dešimtmečio Lietuvos strateginių projektų – magistraliniam dujotiekiui į Lenkiją, milžinišką projektą įgyvendinusios dujų perdavimo sistemos operatorės „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius sako, kad be šio vamzdyno Lietuva būtų atskirta nuo Europos.  Interviu BNS jis teigė esąs patenkintas dujotiekio apkrova pirmosiomis jo veiklos dienomis ir neabejoja, jog ateityje dujotiekio naudojimas tik augs.

Ketvirtadienį oficialiai atidarant vieną svarbiausių Lietuvos strateginių energetinės nepriklausomybės projektų – magistralinį dujotiekį į Lenkiją (angl. „Gas Interconnection Poland Lithuania“ – GIPL), BNS pateikia 25 svarbiausius faktus apie šį per 500 mln. eurų kainavusį ir daugiau nei dešimtmetį trukusį projektą.

Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ visiškai nutraukė dujų tiekimą Lenkijai ir Bulgarijai. Akivaizdu, kad abi šalys baudžiamos už nesutikimą su Rusijos reikalavimu mokėti už dujas rubliais.

Latvijos dujų bendrovė „Latvijas gaze“, kurios didžiausią akcijų dalį – trečdalį – valdo „Gazprom“, pastarosiomis dienos importavo gamtinių dujų iš Rusijos, tačiau tikina, kad dabar šis tiekimas nevyksta. Šalies magistralinių dujotiekių ir Inčukalnio požeminės saugyklos operatorės „Conexus Baltic Grid“ interneto svetainėje pateikta informacija rodo, kad pirmą kartą nuo kovo pabaigos rusiškos dujos į Latviją per Luhamos jungtį pradėjo tekėti balandžio 30-ąją.

Europos Sąjunga pirmadienį įspėjo valstybes nares pasirengti galimam visiškam rusiškų dujų tiekimo nutraukimui, pabrėždama, kad blokas nenusileis Maskvos reikalavimui už importą mokėti rubliais. Pasak pareigūnų, Europos Komisija (EK) antradienį pasiūlys valstybėms narėms naują sankcijų paketą, skirtą nubausti Kremlių už invaziją į Ukrainą, įskaitant embargą rusiškai naftai.

Energetikos ministerija pranešė parengusi Gamtinių dujų įstatymo pataisas, įtvirtinančias draudimą į Lietuvą tiekti rusiškas dujas. Jei pataisos bus priimtos, Lietuvos dujų perdavimo sistema ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalu galės naudotis tik tiekėjai iš grėsmės nacionaliniam saugumui nekeliančių šalių išskyrus tiekėjus, transportuojančius dujas tranzitu į Karaliaučiaus sritį.

Briuselyje – neeilinis Energetikos tarybos susitikimas, kuriame žemyno lyderiai aptaria svarbų atsaką Rusijai – naftos embargą. Tiesa, susitikimo išvakarėse žibalo į ugnį pliūptelėjo Vengrija, mat jos vyriausybės vadovas pareiškė, kad Vengrija gali vetuoti visišką naftos ir dujų embargą, nors draudimui jau pritaria Vokietija, Austrija ir didžioji dauguma bendrijos šalių. Briuselyje – neeilinis Europos Energetikos tarybos susitikimas.

Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ teigia sustabdžiusi dujų eksportą į Lenkiją ir Bulgariją, nes šios šalys už tiekimą atsisako mokėti rubliais. Ar ir mums verta nerimauti dėl galimo tiekimo nutraukimo? Tiek Lenkija, tiek Bulgarija jau planavo nepratęsti sutarčių su „Gazprom“, kurios baigiasi metų pabaigoje. Lenkija iš anksto pildė savo dujų atsargas, o tai suteikia tam tikro užtikrintumo, ypač artėjant vasaros dujų vartojimo nuosmukiui.

Valstybės valdoma „Klaipėdos nafta“ pradeda jos valdomo suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo pajėgumų skirstymą paskutiniam šių metų ketvirčiui – spalio–gruodžio mėnesiams. „Klaipėdos naftos” SGD komercijos skyriaus vadovė Jurgita Šilinskaitė-Venslovienė teigė, jog toks skirstymas inicijuotas, nes nuo kitų metų bus suvienodinti dujų ir kalendoriniai metai. Dabar jie prasideda spali 1-ąją ir baigiasi kitų metų rugsėjo 30-ąją.

Europos Komisija, rengianti šeštąjį sankcijų Rusijos paketą, siūlys Europos Sąjungos valstybėms narėms palaipsniui atsisakyti rusiškos naftos, sekmadienį pranešė šaltiniai. Naująjį sankcijų paketą 27 ES narėms EK planuoja pristatyti ateinantį trečiadienį, sakė diplomatai. Keletas jų teigė, kad embargas rusiškai naftai tapo įmanomas po to, kai Vokietija, kuri priešinosi šiai priemonei, laikydama ją pernelyg trikdančia ir galinčia pakenkti jos ekonomikai, ryžosi politiniam sprendimui.

Ketvirtadienį, gegužės 5 d., Latvijos prezidentas Egilas Levitas su darbo vizitu lankysis Lietuvoje, kur dalyvaus Lenkijos ir Lietuvos dujų jungties atidarymo ceremonijoje. Kaip BNS informavo Latvijos prezidento kanceliarijos Komunikacijos centro komunikacijos specialistė Elina Kresa, vizito metu taip pat įvyks bendra Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos prezidentų bei už energetiką atsakingo Europos Komisijos nario spaudos konferencija.

Vokietija sekmadienį pareiškė padariusi pažangą smarkiai sumažinanti šalies priklausomybę nuo Rusijos energijos šaltinių, o tai yra strateginis pokytis, kurio didžiausia Europos ekonomika ėmėsi nuo tada, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje. Rusijos tiekiama nafta dabar sudaro 12 proc. viso šalies naftos importo, palyginti su anksčiau buvusiais 35 proc., sakoma šalies Ekonomikos ministerijos pranešime. Anglies importas iš Rusijos taip pat sumažintas nuo 45 iki 8 proc. visų Vokietijos pirkimų.

Lenkijos valstybinė energetikos bendrovė „Polskie Gornictwo Naftowe i Gazownictwo“ (PGNiG) penktadienį pranešė palaipsniui atkurianti gamtinių dujų tiekimą savivaldybėms, jo netekusioms dėl Varšuvos įvestų sankcijų vienai Rusijos įmonei. Kiek anksčiau šią savaitę Lenkijos vyriausybė įvedė sankcijas pusšimčiui Rusijos ir Baltarusijos įmonių bei asmenų. Tarp jų buvo ir Rusijos įmonė „Novatek Green Energy“, tiekianti dujas daliai šalies savivaldybių.

Rusijai nutraukus dujų tiekimą dujotiekiais į Lenkiją ir Bulgariją šioms atsisakius už jas atsiskaityti rubliais, ekspertai sako, kad Lietuvai dujų nepritrūks, tačiau dėl įtemptos situacijos rinkoje augant jų kainoms, tai pajus tiek buitiniai, tiek pramonės vartotojai.

Estijos dujų bendrovė „Eesti Gaas“ neketina mokėti Rusijos koncernui „Gazprom“ už jo siūlomas gamtines dujas rubliais, taip pat neketina atnaujinti jų importo, o apsirūpinimą dujomis kol kas tikisi užsitikrinti tiekimais iš suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo Klaipėdoje. „Europos Komisija paskelbė savo pirminę poziciją, kurioje teigiama, kad mokėjimai už rusiškas dujas rubliais būtų problematiški.

Tęsiantis karui Ukrainoje, šią savaitę pranešta, kad Rusija nutraukė gamtinių dujų tiekimą Lenkijai ir Bulgarijai. Formali to priežastis – dujų pirkėjų atsisakymas mokėti už jas rubliais. Dėl ES sankcijų to padaryti negalima, tačiau, panašu, kad kai kurios šalys jas gali apeiti. Tad kokia yra Vladimiro Putino schema dėl atsiskaitymo už dujas. Asmeninėje socialinio tinklo paskyroje ją pakomentavo „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Latvijos parlamentas (Saeima) ketvirtadienį pritarė Energetikos įstatymo pataisoms, kurios uždraustų gamtinių dujų tiekimą iš Rusijos. Kol kas neaišku, kada šis apribojimas įsigaliotų, tačiau vyriausybė mano, kad tai galėtų įvykti nuo kitų metų. Tikimasi, kad įsigaliojimo data bus aptarta svarstant pataisas per galutinį svarstymą.

Rusijos milžinei „Gazprom“ visiškai sustabdžius dujų tiekimą Lenkijai ir Bulgarijai Europos Komisijos atstovai teigė, kad tai neliks nepastebėta, o eurokomisaras Virginijus Sinkevičius aiškino, kad veiksmai jau vykdomi. TV3 žinių „Dienos komentare“ V. Sinkevičius teigė, kad Europos Sąjunga privalo tapti nepriklausoma nuo rusiškų dujų ir naftos. Dabar girdime, kad Europos Sąjungos atsakas į „Gazprom“ veiksmus bus neatidėliotinas, vieningas ir koordinuotas.

Rusija ištraukė naują šantažo kortą ir imasi dujų tiekimo stabdymo – „Gazprom“ paskelbė nutraukiantis dujų tiekimą Lenkijai ir Bulgarijai, tačiau ekspertai sako, kad toks žingsnis nukreiptas ne prieš šias šalis. Naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ metu buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis ir politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius teigė, kad tai įspėjimas didelę priklausomybę nuo rusiškų dujų turinčiai Vokietijai.

Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas Rygos uoste, Kundzinsaloje gali pradėti veikti anksčiausiai 2023 metų vasarą, pareiškė bendrovės „Millennium Energy Partners“ valdybos pirmininkas Laša Šanidzė. Šiai JAV registruotai bendrovei priklauso Kundzinsalos projekto plėtotoja – įmonė „Kundzinsalas dienvidu projekts“. Anot L. Šanidzės, pastatyti SGD laikymo talpyklas, kaip numatyta pirminiame projekte, užtrunka dvejus ar dvejus su puse metų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Rusija ginklu laiko ne tik prekybą dujomis, bet ir bet kurią kitą prekybos sritį. Pasak jo, tai reiškia, kad Europa su Rusija negali tikėtis normalių ekonominių santykių. V. Zelenskis teigia, kad dujų tiekimo nutraukimas Lenkijai ir Bulgarijai rodo, jog „niekas Europoje negali tikėtis palaikyti normalų ekonominį bendradarbiavimą su Rusija“. „Rusija ne tik dujas, bet ir bet kokią prekybą laiko ginklu.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas atmetė kaltinimus, kad Rusija naudoja gamtinių dujų tiekimą kaip šantažo priemonę. Jis pareiškė, kad Rusija yra patikima energijos tiekėja. Dar anksčiau trečiadienį Rusijos sprendimą nutraukti dujų tiekimą Lenkijai ir Bulgarijai ES pavadino šantažu. Maskva teigia, kad dujos atjungtos dėl to, kad šios šalys atsisakė mokėti Rusijos valiuta – rubliu.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen trečiadienį perspėjo ES importuotojus, kad atsiskaitymai už rusiškas dujas rubliais, kaip reikalauja Kremlius, pažeistų sankcijas. Aukščiausia Briuselio pareigūnė žurnalistams pažymėjo, kad jei į tiekimo sutartis nėra įtrauktas susitarimas dėl mokėjimų rubliais, ES įmonės neturi nusileisti spaudimui mokėti Rusijos nacionaline valiuta. „Tai būtų sankcijų pažeidimas, taigi didelė rizika įmonėms“, – perspėjo U. von der Leyen.

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis trečiadienį sakė, kad Rusijos sprendimas sustabdyti dujų tiekimą yra „tiesioginis puolimas“ prieš Lenkiją, bet pridūrė, kad jo šalis nepasiduos „šiam šantažui“. M. Morawieckis kalbėjo Lenkijos valstybinei dujų įmonei PGNiG patvirtinus, kad Rusijos milžinė „Gazprom“ „visiškai sustabdė“ dujų tiekimą Lenkijai vamzdynu Jamalas–Europa. „Rusija įvykdė ne tik brutalų, žudikišką Ukrainos užpuolimą.

Vyriausybė trečiadienį pritarė elektros ir gamtinių dujų kainų kompensavimo gyventojams  tvarkai nuo šių metų liepos. Energetikos, Gamtinių dujų bei Elektros energetikos įstatymų pakeitimus dar svarstys Seimas. Jam pritarus, išaugusi energetikos išteklių bus kompensuojama iš valstybės biudžeto, vadinasi, skirtumą sumokės visi mokesčių mokėtojai. Pasak energetikos ministro Dainiaus Kreivio, pakeitimai susiję su Vyriausybės infliacijos pasekmių švelninimo paketu.

Bulgarijos ministras pirmininkas Kirilas Petkovas trečiadienį šantažu pavadino Rusijos sprendimą sustabdyti gamtinių dujų tiekimą šiai Europos Sąjungos narei. Šis Rusijos energetikos milžino „Gazprom“ žingsnis „yra šiurkštus sutarties pažeidimas ir šantažas.

Kai kurie rusiškų dujų pirkėjai Europos Sąjungoje jau atidarė Rusijoje sąskaitas rubliais ir šia valiuta jau atsiskaitė už patiektą produkciją. Sąskaitas rubliais esą atsidarė 10 rusiškų dujų pirkėjų, o 4 už patiektas dujas jau atsiskaitė rubliais, naujienų agentūrą „Bloomberg“, besiremiančią šaltiniais „Gazprom“, cituoja tiek Vakarų, tiek Rusijos žiniasklaida.

Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ visiškai sustabdžius dujų tiekimą vamzdynais Lenkijai ir Bugarijai, energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad Lenkija apsirūpinant dujomis išlieka pakankamai saugi. „Panašu, kad Lenkijai tas (dujų tiekimo nutraukimas – BNS) turbūt nelabai skauda dėl kelių priežasčių. Lenkija iki šios dienos jau yra pakankamai aukštai prisipildžiusi saugyklas, kurias turi.

Lenkijos valstybinė dujų įmonė PGNiG trečiadienį patvirtino, kad Rusijos milžinė „Gazprom“ „visiškai sustabdė“ dujų tiekimą Lenkijai vamzdynu Jamalas–Europa. „Nepaisant to, kad PGNiG vykdo visus įsipareigojimus pagal Jamalo sutartį, šių metų balandžio 27 dieną „Gazprom“ sustabdė gamtinių dujų tiekimą“, – sakoma Lenkijos grupės pranešime. „Gamtinių dujų tiekimo apribojimas yra Jamalo sutarties pažeidimas.

Europos Sąjungos duomenys rodo, kad Rusijos dujų tiekimas Lenkijai jau atnaujintas po to, kai buvo sustabdytas anksčiau trečiadienio rytą. Vienu metu anksti trečiadienį fiziniai dujų srautai Jamalo-Europos dujotiekiu iš Baltarusijos į Lenkiją laikinai sumažėjo iki nulio, skelbia BBC. Lenkija perspėjo, kad Rusija pagrasino nuo trečiadienio nutraukti dujų tiekimą, Varšuvai atsisakius už tiekimą mokėti Rusijos rubliais.

Visą Rusijos gamtinių dujų eksportą vamzdynais kontroliuojantis koncernas „Gazprom“ trečiadienį nutraukia dujų tiekimą Bulgarijai, pranešė portalas nova.bg, remdamasi šalies energetikos ministerija. „Bulgargas EAD“ gavo „Gazprom export“ pranešimą, kad nuo balandžio 27-osios gamtinių dujų tiekimas bus nutrauktas“, – teigiama antradienį vėlai vakare išplatintame pranešime.

Rusija nuo trečiadienio stabdo dujų tiekimą Lenkijai, rašo Onet.pl. Apie tai portalui iš pradžių pranešė du skirtingi šaltiniai, tačiau dar antradienio vakarą informacija buvo patvirtinta oficialiai. Portalas rašo, kad Lenkijos valstybės kontroliuojama naftos ir dujų įmonė PGNiG antradienį gavo Rusijos pranešimą, kad dujų tiekimas pagal Jamal sutartį Lenkijai yra nutraukiamas.

Europos Sąjunga yra arčiau politinio susitarimo dėl embargo rusiškai naftai, bet ne gamtinėms dujoms, pareiškė Europos Komisijos vicepirmininkas ir prekybos komisaras Valdis Dombrovskis. Jis sakė, kad Europos Komisija šiuo metu rengia naują sankcijų Rusijai paketą, kuris apima naftos tiekimą, tai yra galimybę atsisakyti rusiškos naftos arba papildomų tarifų ar mokesčių jai įvedimą.

Rusijos gamtinių dujų eksportas vamzdynais į Europą šiemet gali sumažėti maždaug trečdaliu dėl suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekėjų keliamos konkurencijos bei Kremliaus vienašališko noro pereiti prie atsiskaitymų už dujas Rusijos rubliais, skelbia „Reuters“ agentūra. Jos kalbinti ekspertai teigė, kad Vladimiro Putino siekis priversti „nedraugiškas“ valstybes už dujas mokėti rubliais pakenkė Rusijos dujų eksporto perspektyvoms, Europai jį pavadinus „šantažu“ ir beveik vienbalsiai jį atmetus.

Rusijos naftos kiekis, parduodamas kitoms šalims, sumažėjo, tačiau dujos ir toliau tiekiamos į Europą. Po invazijos į Ukrainą JAV, ES ir Jungtinė Karalystė paskelbė apribojimus Rusijos importui. JAV paskelbė pilną draudimą importuoti rusišką naftą, dujas ir anglis, rašo „BBC Reality Check“. Jungtinė Karalystė iki metų pabaigos laipsniškai atsisakys rusiškos naftos, o ES dviem trečdaliais mažina dujų importą.

Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą pasiekė didelis dujų krovinys iš JAV. Tai jau trečias SGD krovinys šį mėnesį.   Su Singapūro vėliava plaukiojantis dujovežis „BW Pavilion Aranthera“ sekmadienio naktį atvyko į Klaipėdos uostą ir prisišvartavo prie laivo-saugyklos „Independence“, rodo portalai marinetraffic.com, vesselfinder.com ir myshiptracking.com. Kaip BNS anksčiau šią savaitę informavo terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“, dujovežis atgabeno 138 tūkst.

Vokietija siekia kuo greičiau nutraukti priklausomybę nuo Rusijos energijos išteklių, tačiau tam prireiks laiko, pareiškė šalies finansų ministras. „Turime būti kantrūs“, – BBC sakė Christianas Lindneris. Tačiau užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock anksčiau kalbėjo priešingai. Ji sakė, kad Vokietija iki metų pabaigos nutrauks naftos importą, po jo seks dujos. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kritikavo Vokietiją, kad ji nesugeba pažaboti Rusijos energijos importo.

Ukrainoje – 59-oji karo diena. Prezidentas Volodymyras Zelenskis kalba, kad nors Rusija ir nepasiekė didesnių pergalių, atsilaikyti pavyks tik su didesne Vakarų partnerių pagalba. Kalbama apie ginklų tiekimą, taip pat ir apie naujus sankcijų paketus. Buvęs Rusijos oligarchas, o dabar išvykęs iš šalies ir Londone gyvenantis Michailas Chodorkovskis sako, kad Vakarų embargas rusiškai naftai ir dujoms būtų labai rimtas smūgis Vladimirui Putinui.

Trečiadienį vyriausieji šalies analitikai perspėjo, kad staiga nutraukus rusiškų gamtinių dujų tiekimą, Vokietija nugrimztų į gilią recesiją, praneša portalas CNN. Penkių Vokietijos ekonomikos institutų ataskaitoje teigiama, kad per ateinančius dvejus metus dėl tokio sukrėtimo šalis netektų 220 mlrd. eurų (238 mlrd. JAV dolerių) ekonominės produkcijos. Vokietijos BVP 2022 m. padidėtų tik 1,9 proc., o 2023 m. sumažėtų 2,2 proc. Jei dujos ir toliau tekės, šiemet augimas sieks 2,7 proc.

Vilniuje ir Kaune penktadienį pasibaigė rekordinių sumų už sąskaitas pareikalavęs šildymo sezonas. Radiatoriams dar nespėjus atvėsti, Vilniaus miesto tarybos narys Žilvinas Šilgalis rodo į tiksintį laikrodį ir sako, kad pasiruošti kitam šildymo sezonui laiko yra nedaug, todėl ir mažesnių sąskaitų tikėtis sunku. Pokalbis su Ž. Šilgaliu – TV3 žinių „Dienos komentare“. Baigėsi šildymo sezonas, kuris nebuvo lengvas nei šilumos vartotojams, nei tiekėjams.

Sėkmingas Baltijos valstybės plūduriuojančio SGD terminalo panaudojimas atsisakant rusiškų dujų importo yra gera pamoka kitoms ES šalims, rašo „Politico“ apie Lietuvą.

Europa šiemet susidūrė su milžiniškais energijos kainų šuoliais ir netikrumu dėl energetinių išteklių tiekimo. Dešimtmečius nematyta nežinomybė energetikos rinkoje veda prie ekstremalių kainų šuolių, kai elektros kaina pasiekė ir daugiau negu 200 Eur/MWh. Šie iššūkiai paskatino išskirtinį postūmį Europos Sąjungoje (ES): jeigu iki karo Ukrainoje daug dėmesio buvo skirta aplinkosaugai ir klimatui, dabar dominuoja energetinis saugumas.

Vokietijos darbdaviai ir profsąjungos vieningai pasisako prieš skubų Europos Sąjungos draudimą importuoti gamtines dujas iš Rusijos dėl jos invazijos į Ukrainą, pareikšdami, kad dėl tokio žingsnio didžiausioje Bendrijos ekonomikoje užsidarytų gamyklos bei būtų prarastos darbo vietos.

Kadenciją baigusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Vakarų šalims bus sunku staiga atsisakyti rusiškų dujų ir pakeisti teikėjus.   „Labai svarbi yra politinė valia, nes ekonomikos lobistų spaudimas bus visą laiką labai didelis“, – pareiškė ji interviu Ukrainos TV kanalui 1+1.   „Dalis politikų nuo tų pinigų priklausomi. Pavyzdžiui, žinome vieną partiją Prancūzijoje,  ultradešiniąją Vokietijos partiją, kuri iki šiol priklauso nuo tokios įtakos.

Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas penktadienį paskelbtame interviu paragino tautiečius taupyti energiją ir tokiu būdu „nervinti [Rusijos prezidentą Vladimirą] Putiną“, šaliai siekiant sumažinti savo priklausomybę nuo rusiškų dujų dėl karo Ukrainoje. Duodamas interviu žiniasklaidos grupei „Funke“ ministras sakė, kad žmonės gali imtis „labai paprastų“ priemonių vartojimui sumažinti. „Sakyčiau, kad paprastai visada galime sutaupyti 10 proc. [energijos]“, – teigė ministras.