dienos pjūvis

Lietuvoje metinė prekių ir paslaugų infliacija nusirito iki nulio. O tai reiškia, kad vidutinės prekių ir paslaugų kainos stovi vietoje. Tačiau kol prekės iš lėto pinga, paslaugos brangsta: pavyzdžiui, kainos baruose, restoranuose, kavinėse per metus pakilo dešimtadaliu. Šis verslas teisinasi, kad dėl didesnių mokesčių ir pakilusios minimalios algos gyvena ties bankroto riba.

Lukašenkos metodai nesikeičia. Prie Lenkijos sienos jis pasiuntė pusę tūkstančio nelegalių migrantų. Agresyvūs nelegalai mėtė akmenis į lenkų pasieniečius, badė juos vinimis. Kad sutramdytų sieną šturmuoti bandžiusius migrantus, Lenkija pasitelkė kariuomenę. Incidentas vyko už pusantro šimto kilometrų nuo Lietuvos.

Su triukšmu ir skambiais pareiškimais vakar ministerijos durimis trenkęs švietimo ministras Gintautas Jakštas, nors ir buvo suplanavęs, šiandien nė nepasirodė Vyriausybės posėdyje. Jo kaltinimų dėl primetamų nelogiškų sprendimų sulaukusi Šimonytė ir feisbuke, ir viešai toliau teisinasi, kad jokio diktato ministrams neprimetinėja.

Piršlybos prie Niagaros krioklio ar lėktuve, naujas Gineso rekordas ir net prognozės Donaldui Trumpui. Visiškas saulės užtemimas įkvėpė žmones daryti beprotiškus dalykus. Milijonai Šiaurės Amerikos gyventojų susižavėję stebėjo, kaip Mėnulis uždengė Saulę ir vos per vieną minutę tamsa prarijo šviesą.

Daug dėmesio sulaukė verslo pasiūlyta iniciatyva didinti finansavimą krašto apsaugai – anot iniciatorių, krašto apsaugai turėtų būti skiriami bent 4 proc. nuo šalies BVP. Visai netrukus, iniciatyva susilaukė kritikos, mat iniciatoriai nenurodė priemonių, kaip būtų surenkamos papildomos lėšos. Nors verslo bendruomenė sutinka su kai kurių mokesčių padidinimu, iš verslo surinktų lėšų vos užteks pasiekti 3 proc. tikslą.

I. Šimonytė pakomentavo ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasisakymus apie karių siuntimą į Ukrainą. Tai įvyko, kai Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis su oficialiu vizitu penktadienį apsilankė Vilniuje ir su premjere Ingrida Šimonyte aptarė pagrindinius kariaujančios šalies poreikius.

Konservatoriai Seime toliau tęsia Lietuvos desovietizaciją – susiruošė keisti visus kelio ženklus, nes tokius pat naudoja Rusija ir Baltarusia. Idėją iškėlęs konservatorius Andrius Vyšniauskas sako, kad kelių eismo ženklai Lietuvoje užsiliko nuo sovietmečio, kai tokios valstybės kaip Latvija ir Estija juos seniausiai pasikeitė. Apie tai, ar tikrai tam laikas, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo nariai Andrius Vyšniauskas ir Gintautas Paluckas.

Gyventojai, gaunantys mažus atlyginimus, ieško būdų, kaip prisidurti prie atlyginimo. Tyrimai rodo, kad papildomai žmonės per mėnesį paprastai uždirba nuo 50 eurų iki 800 eurų. Kai kurie specialistai kritiškai vertina tai, kad žmonės priversti ieškoti papildomus darbus. Anot jų, darbuotojai turi uždirbti tiek, kad užtektų vieno atlyginimo iš vieno darbo. Tačiau nemažai gyventojų vis tiek ieško, kaip prisidurti prie algos.

Seimo Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją analizavusiai Seimo komisijai paviešinus parlamentinio tyrimo išvadas, kad VSD vadovas Darius Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui Gitanui Nausėdai, o atsisakęs liudyti tyrimo komisijai prezidentas pažeidė priesaikos nuostatas, Prezidentūra pateikė savo atsakymą. Jame tvirtinama, jog tai – desperatiškas bandymas paveikti Prezidento rinkimo rezultatus.

Jau greit teks atsisakyti 1 ir 2 centų monetų. Seimas apsisprendė, kad nuo kitų metų gegužės pirkėjai negaus grąžos smulkiomis 1 ir 2 centų monetomis, o pirkinių krepšelio ar paslaugų suma bus apvalinama į didesnę arba mažesnę pusę. Kai kurie gyventojai jau dabar guodžiasi, kad centai kišenę spaudžia, todėl geriau būtų, jei jų neliktų visai. Tačiau neabejoja, kad tuo pasinaudos prekybininkai – esą pirkėjai nesutaupys, o prekės ir paslaugos brangs.

Nuo šiol vairuotojus keliuose stabdys ne tik policijos pareigūnai, bet ir aplinkosaugininkai. Iki šiol automobilių taršą aplinkosaugininkai matuodavo tik kartu su policija. Apie pokyčius išgirdę vairuotojai sako, kad bijo užpuolikų ir žaliai apsirengusiam žmogui, mojuojančiam lazdele šalikelėje, nesiruošia sustoti. Aplinkosaugininkai atkerta, kad jei vairuotojas nesustos, grės bauda net iki 1200 eurų.

Seimo Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją analizavusiai Seimo komisijai paviešinus parlamentinio tyrimo išvadas, kad VSD vadovas Darius Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui Gitanui Nausėdai, o atsisakęs liudyti tyrimo komisijai prezidentas pažeidė priesaikos nuostatas, Prezidentūra pateikė savo atsakymą.  Jame tvirtinama, jog tai – desperatiškas bandymas paveikti Prezidento rinkimo rezultatus.

Maskvoje – didžiausias teroro išpuolis per 20 metų. Keturi ginkluoti teroristai koncertų salėje sušaudė apie pusantro šimto žmonių, dar tiek pat sužalojo. Smogikai žudyti rusus pradėjo koncertui dar neprasidėjus, o žudynėms įsismarkavus koncertų salę dar ir padegė. Ir visų nuostabai sugebėjo pasprukti. Visgi Putino pareigūnai jau skelbia sulaikytų, kraujais paplūdusių ir nuo išgąsčio drebančių teroristų prisipažinimus apie šaudynes.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį šaukė Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį dėl dronų pajėgumų vystymo Lietuvos kariuomenėje. VGT nusprendė, kad dronų pajėgumas Lietuvos kariuomenėje turėtų būti parengtas veikti iki 2027-ųjų.

Konservatorius Laurynas Kasčiūnas – be penkių minučių ministras. Vakar jis prisistatė Gitanui Nausėdai, ir nors vėliau viešumoje prezidento patarėjas Kasčiūną gyrė, pripažino, kad dar laukia pažymų iš spec. tarnybų. O pažymoje turi būti nurodyta, ar Kasčiūnas yra įsivėlęs į galimą korupciją krašto apsaugos sistemoje, apie kurią viešai pareiškė besitraukiantis ministras Arvydas Anušauskas.

Likus vos pusmečiui iki rinkimų, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pareiškė atsistatydinantis. Kadenciją jis baigė atskleisdamas, kad viešieji pirkimai gynybos srityje gali būti neskaidrūs. O dabar politikas teigia, kad savęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pareigose nemato. Apie tai, kokie politiko ateities planai ir kodėl neįtiko valdantiesiems, naujienų portalo tv3.lt pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ – interviu su Arvydu Anušausku.

Įvykus vienuoliktokų matematikos B lygio tarpiniam patikrinimui užduočių sudarytojus vėl užgriuvo kritikos lavina. Mokytojai tvirtina, kad užduotys neatitinka programos, o švietimo ministras Gintautas Jakštas teigia, kad šio tarpinio atsiskaitymo užduotys išties kelia daug klausimų, todėl bus suburti nepriklausomi ekspertai, kurie pateiks savo išvadas apie užduotis.

Lietuvos politikoje vis dar yra „neišgyvendintas nedeklaruotas lobizmas“, užkirsti kelią tam reikalingi ne tik įstatymai, bet ir reali kontrolė bei atsakomybė, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. O premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad A. Anušausko atsistatydinimo pareiškime nurodyta pasitraukimo priežastis yra „jo sprendimas įvertinus mūsų pokalbį“. Ji pridūrė, kad vėlesni ministro pareiškimai dėl galimo neskaidrumo viešųjų pirkimų srityje ją nustebino ir sukėlė nerimą.

Konstituciniam Teismui (KT) konstatavus, jog Stambulo konvencija neprieštarauja Konstitucijai, didžioji dalis Seimo opozicijos išlieka skeptiška šiuo klausimu. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) išlieka kategoriška – jeigu Seimo darbotvarkę pasieks Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimas, „valstiečių“ frakcija balsuos prieš.

Antradienio vakarą prie savo namų Vilniuje buvo užpultas ilgametis velionio Aleksejaus Navalno bendražygis, buvęs regioninių štabų tinklo vadovas Leonidas Volkovas. Plaktuku mėsai mušti Vilniuje sudaužytas Rusijos opozicijos veikėjas įsitikinęs, kad jo užpuolimas yra Rusijos slaptųjų tarnybų darbas.

Prezidentui Gitanui Nausėdai koją pakišo berniukas – per jį prezidentas įkliuvo į interneto veikėjų provokaciją. Nes Nausėda pasveikino „Mellstroy“, kuris yra garsus baltarusių tinklaraštininkas, darantis transliacijas internete. Tik jo kuriamas turinys švelniai tariant ne koks.

Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad žmonės turi turėti galimybę nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, prezidento vyriausioji patarėja sako, kad tokios sąlygos turi būti apibrėžtos kuo plačiau. Už pensijų politiką atsakinga Socialinės apsaugos ministerija. Jai vadovaujanti Monika Navickienė teigė besidžiaugianti teismo pateiktu išaiškinimu.

Nuo 2024-ųjų Seimas nusprendė nepratęsti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos viešajam maitinimui. T. y. dabar už tokias paslaugas vietoje 9 proc. yra taikomas standartinis 21 proc. dydžio PVM. Kavinių ir restoranų atstovai sako, kad taip bus nužudytas maitinimo sektorius – vėl didės šešėlis, kainos augs ir iki 20 proc., nors restoranai neva jau ir taip yra mažiausiai pelningas verslas šalyje.

Politikams keliant aliarmą dėl hibridinio tipo grėsmių prieš Lietuvą, kurios galimai nereikštų NATO sutarties 5-ojo straipsnio aktyvavimo, karinė žvalgyba sako, kad neturi duomenų apie planuojamas atakas artimiausioje perspektyvoje, kurios primintų „Hamas“ ataką prieš Izraelį, kai nesiekiama okupuoti teritorijos, o norima pakenkti civiliams, sukelti šoką. Artimiausia perspektyva žvalgybininkams reiškia laikotarpį iki 6 mėnesių.

Netrukus vienuoliktokai turės laikyti tarpinius patikrinimus, nuo kurių priklausys balai atestate. Per patikrinimą moksleiviai galės surinkti iki 40 brandos egzamino balų, dėl likusių 60 turės pasistengti dvyliktoje klasėje. Egzaminų organizatoriai sako, kad patikrinimams pasiruošta, tačiau mokytojai tikina, kad iki šiol neaišku nei kaip, nei ko, nei iš ko mokyti.

Nepasiekę susitarimo su premjeru Donaldu Tusku, Lenkijos ūkininkai nuo penktadienio pradeda iš dalies blokuoti kelią Lietuvos ir Lenkijos pasienyje. Protesto organizatorius Karolis Pieczynskis tikino, kad Lenkijos protestuotojai tikrins, kas vilkikais vežama per Lietuvos-Lenkijos sieną. Kaip teigia Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas, konkrečių duomenų, kad už ūkininkų protestų slypėtų Rusija, nėra, nors akcija gali būti išnaudota propagandai.

Nuo 2024-ųjų rudens visos mokyklos privalės integruoti mokinius su specialiaisiais poreikiais, bet dalis ugdymo įstaigų vis dar neturi nei psichologų, nei socialinių pedagogų, nei logopedų, nei kitų pagalbos specialistų, rodo naujausias žurnalo „Reitingai“ tyrimas. Nors kai kurių mokyklų vadovai teigia pasiruošę pradėti įtraukųjį ugdymą, pripažįsta, kad specialistų rasti sunku, o mokytojai atvirai kalba apie tai, ką tenka išgyventi mokant vaikus su sunkiais sutrikimais.

Kritikos Lietuvos pasirengimui karui negailintis JAV generolas Benas Hodgesas įsitikinęs, kad jei Rusija sugalvotų pulti Baltijos šalis, Lietuva gali būti vienas pirmųjų taikinių, nes Putinas neatsisako ambicijų sujungti Kaliningradą su Baltarusija ir Rusija, o Suvalkų koridorius itin mažas ir nepatogus ginti.

Lietuva patenka į Europos Sąjungos penketuką, kur maisto išlaidos kiekvieną mėnesį sudaro didžiausią dalį nuo visų patiriamų išlaidų. Lietuvoje tai – net penktadalis, kai Airijoje gyventojų išlaidose maisto dalis siekia vos dešimtadalį. Pasak ekonomistų, keturių asmenų šeima Lietuvoje kas mėnesį išleidžia grubiai 600 eurų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) pristačius siūlymus dėl tautinių mažumų mokyklų, savivaldybių vicemerai dalijasi savo idėjomis. Tarp jų – svarstymai pusę visų mokomųjų dalykų dėstyti lietuvių kalba. Taip pat siūloma daugiau užsiėmimų valstybine kalba vesti ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtiniams.

Artėjant antrosioms karo Ukrainoje metinėms Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad karas Ukrainoje baigsis, kai pasaulis supras, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas kelia rimtą grėsmę viso pasaulio egzistencijai.

Kol žiema vis dar nepalieka Lietuvos kiemo, dalis gyventojų žvarbų orą ir sniegą skuba keisti į saulėtus paplūdimius ir šilumą – renkasi Egipto kurortus, Tenerifę ar egzotiškąjį Tailandą. Visgi oro uosto darbuotojai nėra patenkinti darbo sąlygomis. Vokietijos oro linijų „Lufthansa“ darbuotojai surengė streiką visuose didžiuosiuose Vokietijos oro uostuose.

Lenkija nori, kad šalies teritorijoje būtų dislokuoti Jungtinių Valstijų branduoliniai ginklai. Varšuva norėtų, kad taip NATO atsakytų į Rusijos planus Baltarusijoje dislokuoti taktinį branduolinį ginklą.

Pirmadienį spaudos konferencijos metu vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ir PAGD Civilinės saugos valdybos viršininkas Edgaras Geda pristatė civilinės saugos pokyčius. Priimtas naujasis krizių valdymo modelis numato parengties pareigūnų buvimą kiekvienoje savivaldybėje, tolimesnį priedangų tinklo steigimą. A. Bilotaitė taip pat atsakė, kaip bus ruošiamasi galimai gyventojų evakuacijai.

Buvusiam JAV prezidentui Donaldui Trumpui pareiškus, kad skatintų Rusiją pulti NATO nares, kurios nevykdo finansinių įsipareigojimų, nepasitenkinimą išreiškė ne vien visuomenė, bet ir Europos lyderiai. Apie tai, ką reiškia skandalinga Trumpo kalba, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Lietuvos karo istorikas, politikas Valdas Rakutis ir diplomatas, buvęs užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas.

JAV Senatas galutinai pritarė Ukrainos karinei paramai. Bet įstatymas dar turi įveikti Kongreso žemuosius rūmus, kuriuos kontroliuoja respublikonai. Neabejojama, kad Trumpo šalininkai bandys blokuoti paramą. Maža to – buvę Donaldo Trumpo patarėjai perspėja, kad atėjęs į Baltuosius rūmus jis gali bandyti apskritai pasitraukti iš NATO Aljanso. Tad Europa ruošiasi galimam Trumpo prezidentavimo šokui.

Beveik trims dešimtims Lietuvos politikų ir visuomenės veikėjų – netikėta žinia iš Kremliaus. Rusija paskelbė kultūros ministro Simono Kairio, Klaipėdos mero Arvydo Vaitkaus, buvusio Vilniaus vadovo Remigijaus Šimašiaus tarptautinę paiešką. Paviešintame sąraše – esami ir buvę miestų tarybų nariai, istorikai, taip pat – ir Estijos premjerė Kaja Kallas. Politikai sako smarkiai nenustebę dėl tokio, kabutėse, įvertinimo. Rusija taip reaguoja į sovietinių paminklų griovimą Lietuvoje.

Iniciatyvai „Skaidrinam“ pasiekus Seimą, visuomenininkas Andrius Tapinas skelbia, kad Laisvės partijos narys Marius Matijošaitis iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų pirko įvairios kompiuterinės įrangos ir garso aparatūros. Be to, patikrintos ataskaitos atskleidė, kad „laisvietis“ kas mėnesį papildomai įrangos nuomai išleisdavo beveik 500 eurų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas amerikiečių žurnalistui Tuckeriui Carlsonui davė interviu, kuriame gavo progą dar kartą ištransliuoti tradicinę Kremliaus propagandą. Pokalbyje V. Putinas pakartojo, ką yra melagingai sakęs ne kartą: kad dėl karo Ukrainoje kalta pati Ukraina, kad tai Ukraina nenori taikos derybų ir kad Ukraina išvis neegzistuoja, kaip savarankiška valstybė. V. Putinas prakalbo ir apie pasaulinius pokyčius ir Baltijos šalis.

Prie kai kurių miesto autobusų vairo Vilniaus gyventojus pasitinka vairuotojai iš Afrikos. Virš 30 Ganos piliečių įdarbino viena viešojo transporto įmonė. O už kiekvieną atvykstančio darbuotojo dokumentų sutvarkymą, bei pragyvenimo išlaidas įmonė pakloja nuo 3 iki 5 tūkst. eurų. Migracijos departamento statistika liudija – leidimų laikinai gyventi darbo pagrindu atvykėliams iš egzotiškų šalių išduoda vis daugiau.

Pasiruošti galimam rusų užpuolimui Lietuva turi tik tiek laiko, kiek okupantui reikės atstatyti savo pajėgumus, sumažėjusius kariaujant Ukrainoje. Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacijos (LNTPA) organizuotoje konferencijoje „Core“ Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas atskleidė, kada Lietuvoje galėtų baigtis taikos metas.

Britų karalius Čarlzas Trečiasis serga vėžiu. Tokia žinia iš karališkųjų Bakingamo rūmų šokiravo Jungtinės Karalystės gyventojus. Nors dėl vėžio gydymo kurį laiką karalius viešumoje nesirodys, skelbiama, kad jis namuose savo pareigas atliks tiek, kiek gali. O mokslininkai perspėja, kad kas antras žmogus gimęs po šešiasdešimtųjų susidurs su vėžio diagnoze. Tai reiškia, kaip liudija sergantieji vėžiu, teks atlaikyti ne tik gydymą, bet ir išgyventi artimųjų bei darbdavių reakcijas.

Kremliaus režimo kruvinas karas prieš Ukrainą tęsiasi jau beveik 2 metus, o nuo neteisėtos Krymo aneksijos praėjo jau beveik 10 metų. Dėl to Rusijos grėsmės akivaizdoje daugelis sutaria, kad Lietuvai reikia stiprinti gynybą. Tačiau tik dabar, artėjant rinkimams, Vyriausybė susirūpino, iš kur paimti daugiau pinigų tvariam krašto apsaugos finansavimui, nes šiemet biudžete numatomų 0,28 mlrd. eurų iš bankų solidarumo įnašo kitąmet nebus.

Praėjusią savaitę NATO pradėjo didžiausias karines pratybas nuo Šaltojo karo laikų – JAV karo laivas pradėjo kelionę per Atlanto vandenyną į Aljanso teritoriją Europoje. Daug dėmesio sulaukė ir paviešinti Vokietijos pratybų planai, pagal kuriuos Rusija smogų Baltijos šalims per Suvalkų koridorių. Akivaizdu, kad Vakarų pasaulis ruošia blogiausiems susirėmimo su Rusija scenarijams.

Už mokesčių mokėtojų pinigus Nausėda ir ambasadorius Eitvydas Bajarūnas su žmonomis Londone ne tik žiūrėjo „Operos Fantomą“ ir gėrė šampaną, bet ir mėgavosi vakariene restorane. Maža to, panašu, kad Bajarūnas kalbėjo netiesą Etikos komisijai – sąskaita rodo, kad 1600 eurų šios pramogos kainavo ne aštuoniems, o penkiems asmenims.

Gitano Nausėdos ir ambasadoriaus Eitvydo Bajarūno istorija pakvipo jau primirštais Narkėvičiaus kotletukais. Pasirodo, už mokesčių mokėtojų pinigus Nausėda ir Bajarūnas su žmonomis Londone ne tik žiūrėjo „Operos Fantomą“ ir gėrė šampaną, bet ir mėgavosi vakariene restorane. Maža to, panašu, kad Bajarūnas kalbėjo netiesą Etikos komisijai – sąskaita rodo, kad 1600-us eurų šios pramogos kainavo ne aštuoniems, o penkiems asmenims.

Rusijai užpuolus Ukrainą karo grėsmę netiesiogiai pajuto ir lietuviai. Stebint vaizdus iš karo zonos ne vienas pagalvojo, kas karo atveju Lietuvoje būtų ne tik su jų namais, bet ir santaupomis – iš viso daugiau kaip 20 mlrd. eurų, kuriuos šalies gyventojai laiko bankuose. Įvairių minčių kyla ir dėl paskolų grąžos – kartais manoma, kad paimtos būsto paskolos grąžinti nereikėtų dėl force majeure – nenugalimos jėgos, tačiau tai – ne visai tiesa.

Aštuonis mėnesius pas svetimus žmonės gyvenę iš suverenų Vilčinskų atimti vaikai vėl atiduoti tėvams, mat paaiškėjo, kad juos paimant vaiko teisių tarnyba padarė procedūrinius pažeidimus. Teismas konstatvo, kad specialistai pirma turėjo paimti vaikus ir tik tada gauti teismo leidimą, kaip numato įstatymai, o jie pasielgė atvirkščiai. Tad vaiko teisių saugotojai dabar teisinasi, o atimtus vaikus atgavę Vilčinskai įpykę ir nebendrauja.

Per dešimt metų – milijardas eurų palūkanų. Tiek sumokėtų Lietuva, jei gynybą stiprintų skolintais pinigais. Tokia žinia nuskambėjo premjerei Ingridai Šimonytei į pasitarimą susikvietus politinių partijų, verslo atstovus. Tačiau esminė žinia – iš kur paimti pinigų – vis dar nenuskamba. Šimonytė ginasi, kad tik norėjo išgirsti kitų politikų ir verslo pasiūlymus. Opozicija atkerta, kad plano neturi pati premjerė, visgi ir oponentai idėjomis nežiba.