didinimas

Socialinės apsaugos ir darbo ministrei žadant nuo kitų metų liepos kiekvienam pensininkui vidutiniškai 6 proc. arba 16 eurų padidinti senatvės pensijas, pensininkų partijos pirmininkas Vytautas Kadžys „Žinių radijui“ antradienį sakė, kad tai yra pasityčiojimas. „Šiais metais padidėjo pensijos penkiais eurais – kai kam trimis, kai kam keturiais. Ekonomistų skaičiavimais, per septynerius metus pensijos, kaip ir perkamoji lito, euro galia nuvertėjo 35 proc.

 Minimali mėnesio alga (MMA) nuo šių metų liepos 1 d. didinama iki 325 eurų, neatskaičius mokesčių. Tokiam sprendimui pritarė Trišalė taryba. Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ teigė, jog tai unikalus atvejis, kuomet dabartinė valdžia per savo dar nepasibaigusią kadenciją jau tris kartus didino MMA ir žada ją padidinti dar kartą: „Tad čia kyla klausimas – ar tai politinės valios, politinės išminties pasireiškimas? Ar ...

 Kitą savaitę pensininkams vidutiniškai po 5 € didės pensijos. Nors premjeras tai vadina džiugia žinia, dauguma senjorų lieka nusivylę, kodėl tiek mažai. Pensijos padidėjimas kiekvienam pensininkui bus skirtingas, mat priklausys nuo darbo stažo, gauto atlyginimo.

 Vyriausybei pritarus nuo liepos padidinti minimalią mėnesio algą (MMA) iki 325 eurų, ekonomistė Aušra Maldeikienė „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė, kad, jeigu verslas dėl šio didinimo nesugeba išsilaikyti, jo ir nereikia.  „Jeigu yra verslų, kurie moka minimalią algą, tai visa visuomenė supranta, kad šituos verslus reikia viena ar kita forma kažkaip išpjauti ir išnaikinti. Klišas aveles reikia naikinti.

Vyriausybė ketina pensijas indeksuoti ir jos turėtų didėti kasmet, jei augs šalies ekonomika ir atlyginimai. Kartu valdantieji žada mažinti ir socialinio draudimo įmokas. Vyriausybė perspėja, kad blogėjant demografinei padėčiai šalyje, pensininkams gyvenimas tikrai negerės, o būsimiems pensininkams pensijos bus ir dar mažesnės. Sulaukęs dalies ministrų pritarimo, premjeras teikia pensijų sistemos keitimo projektą pagal mokslininkų parengtus siūlymus.

 LRT Radijas, LRT.lt Statistika skelbia, kad kovą trečdaliu padaugėjo pramonės įmonių, žadančių didinti gamybą. Kaip rodo įmonių vadovų apklausa, eksporto augimą prognozuojančių įmonių yra dviem trečdaliais daugiau, nei prieš mėnesį. Pasak Pramoninkų konfederacijos viceprezidento Gedimino Rainio, įmonių vadovų optimizmą lemia artėjantis vasaros sezonas ir naujos eksporto rinkos. „Vasaros metu šiek tiek atsiveria (eksporto rinkos,– red. past.

  Nuo kitų metų kovo siūloma 5 proc. didinti mažiausias biudžetininkų algas - tam reikėtų 85 mln. litų. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį įpareigojo Vyriausybę bei Socialinės apaugos ir darbo ministeriją rasti tam reikalingų lėšų.

 Premjeras Algirdas Butkevičius pritaria idėjai nuo kitų metų maždaug 70 litų padidinti mažiausiai gaunančių biudžetininkų atlyginimus. „Biudžetiniame sektoriuje dirbantiesiems pagal darbo sutartis ir gaunantiems mažiausius atlyginimus jie bus padidinti apie 70 litų, bet tikrai dar kol kas šis didinimas nėra patvirtintas. Bet aš šiam pasiūlymui pritariu“, – interviu LRT Radijo laidai „Ryto garsai“ sako A. Butkevičius.

Šiandien Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė patobulintam Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1487(2), kuriuo siūloma didinti ligos pašalpas iki 80 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio nuo 2015 m. sausio 1 d. Padidinus ligos pašalpos, mokamos už trečią – septintą nedarbingumo dienas, dydį nuo 40 proc. iki 80 proc.

 Iki šiol žadėję nuo kitų metų ne tik kompensuoti, bet ir didinti senatvės pensijas, valdantieji penktadienį pareiškė, kad pensijos nuo kitų metų vidurio didės vidutiniškai 16-17 litų. Premjero teigimu, jeigu nereikėtų grąžinti per finansų krizę apkarpytų pensijų, jas būtų galima padidinti trigubai.

Pensijos bus didinamos kitais metais, parlamentarams pakartojo finansų ministras Rimantas Šadžius. Jis pabrėžė, kad pensijų kėlimas nebus susijęs su apvalinimu dėl euro įvedimo. „Dėl pensijų didinimo kitais metais diskusijos tęsiasi - ir dėl sumos, ir dėl termino nuo kada. Klausimas nėra išspręstas.

Arnas Mazėtis, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Trečiadienį Vyriausybė turėtų svarstyti Žemės ūkio ministerijos siūlymus skubos tvarka nuo lapkričio didinti baudas už kiaulių neregistravimą. Pasak ministrės Virginijos Baltraitienės, peržiūrėti baudas paskatino tai, kad žmogui, kuris nesilaiko taisyklių arba pažeidžia veterinarijos veiklos taisykles, šiuo metu gali būti skiriama minimali bauda – 20 litų.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje svarstys Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymą nepritarti didesniam pensijų didinimui jau šiemet, nes, anot ministerijos, „Sodros“ ir valstybės biudžetuose tam nėra lėšų. Ministerijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte teigiama, kad, nuo 360 iki 536,67 lito padidinus tik bazinę pensiją, „Sodros“ biudžete reikėtų papildomai rasti 2,1 mlrd. litų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo nepritarti didesniam pensijų didinimui jau šiemet, nes „Sodros“ ir valstybės biudžetuose tam nėra lėšų, sako ministrė. „Jeigu kalbame, kad mes norime didinti pensijas 200 litų daugiau kaip 800 tūkst. gyventojų, jas reikėtų padidinti, bet tikrai ne tokia suma“, - BNS sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.

Žinių radijas Vilniaus „Bočių“ bendrijos pirmininkas Sigitas Sunelaitis sako, kad nėra jokio aiškumo dėl šalies piliečių ateities. Jo teigimu, politikai kalba labai skambiomis frazėmis, tačiau iš to nėra jokios naudos, o žmones apima laikinumo jausmas, kuris neleidžia gyventi optimistiškai. „Žmogus paprastai nori čia ir dabar. Jos Ekscelencija jau anksčiau kalbėjo, kad mes gerai atrodome, bet žmogui tas neatėjo dar. Galbūt ateis vėliau.

Pedagogams rengiantis mitingui, premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad jų atlyginimo didinimas bus planuojamas atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes. „Tikrai mes esame pasiruošę didinti darbo užmokestį, bet pagal mūsų valstybės turimas finansines galimybes“, - LRT radijui sakė premjeras. Anot jo, nepamatuoti finansiniai sprendimai gali sukelti valstybei sunkumų.

Ekonomistas Rimantas Rudzkis pabrėžia, kad sprendimai socialinėje srityje yra būtini. Po šalies vadovės pasitarimo su ekonomikos ir socialinės politikos ekspertais dėl priemonių socialinei atskirčiai mažinti, R. Rudzkis teigė, kad valstybė turėtų plėsti mokesčių bazę, norėdama gauti daugiau pajamų. „Geriausias sprendimas šiuo metu būtų plėsti mokestinę bazę: būtų galima kalbėti apie visuotinį pajamų deklaravimą nuo tam tikro pajamų lygio.

Apleisti nenaudojami žemės sklypai – Šiaulių miesto akį badantis reiškinys ir nesibaigianti problema. Pavasarį valdininkai suskaičiavo 38 privačius ar iš valstybės nuomojamus sklypus, kurių savininkai nesutvarko. Nuo šių metų įvesta nauja tvarka – apsileidusiems bus didinamas žemės mokesčio tarifas. Pavasarėjant mieste atsivėrusiais šiukšlynais apleistuose nenaudojamuose plotuose nepatenkinti ne tik kaimynai – šeimininkų ieškoti suskubo ir valdininkai.

Vaida Meidutė-Strazdauskienė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Švedai nusprendė atsisakyti studijų paskolos amžiaus ribos. Iki šiol studijuojančiam asmeniui galiojo 45 metų amžiaus riba. Tikimasi, kad tai paskatins studijuoti ir vyresnio amžiaus žmones, kad jiems padaugėtų galimybių darbo rinkoje arba plėtojant nuosavą verslą. Studijų paskolos įmokos mokamos baigus mokslus ir pradėjus dirbti. Naujos taisyklės pabrangino įmokos priminimo mokestį nuo 200 iki 450 kronų.

  „Ne vieną kartą esu kalbėjęs daugelyje auditorijų: valstybės tarnautojų efektyvumas Lietuvoje yra žemas, norėtųsi, kad kiekvienas tarnautojas aiškiai žinotų, kokie jam yra suteikti įgaliojimai, kokią atsakomybę jis prisiima, kokius gali priimti sprendimus“, – į klausimą, ko nepavyko padaryti Vyriausybei, atsakė premjeras Algirdas Butkevičius. „Kai kada per daug ilgai vyksta procesai, – dėstė premjeras. – Ypač svarstant įvairias programas, įvairiausias priemones.

Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos pirmininkas Arturas Mackevičius Seimo įpareigojimą Vyriausybei, kad minimali mėnesinė alga iki euro įvedimo būtų pakelta, vadina nelogišku. „Jei iki euro įvedimo tai būtų tik suplanuota, tai šiokios tokios logikos galima įžvelgti, bet kad MMA būtų padidinta, logikos čia nėra. Keisti finansinius išlaidų dydžius prieš euro įvedimą – niekas neturėtų to leisti. Valstybės skola yra didžiulė – 54 mlrd. 844 mln. Lt ir suma kasdien vis didėja.

Aludarių pareiškimai apie atleidimus ir prarandamas biudžeto pajamas nusprendus didinti alkoholio akcizą neatspindi realybės, teigia Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija. „Slenkstis, kurį perlipus pajamos pradėtų mažėti, yra taip toli mums, kad praktiškai mes net nefantazuojame, kad galėtume jį pasiekti. Tie skaičiai, kurie buvo minimi, kad 50 proc. bus padidintas akcizas, tai galutinėje kainoje nebūtų labai didelė išraiška.

Lietuvos pramoninkų federacijos (LPK) analitikas Aleksandras Izgorodinas teigė, kad LPK nesipriešintų minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimui, tačiau ragina tai daryti labai gerai įvertinus galimą žalą. „Bet kokie nepamatuoti pokyčiai neigiamai atsilieptų darbo rinkai, taigi nukentėtų tie, kuriems MMA didinimas ir yra aktualiausias“, – sakė A. Izgorodinas.

Europos Taryba trečiadienį Jungtinėje Karalystėje sukėlė pasipiktinimo bangą liepdama Londonui padvigubinti bedarbio pašalpą. Organizacija teigia, kad šiuo metu Britanijoje bedarbio pašalpa yra „akivaizdžiai neadekvati“, skelbia šalies spauda. Britanijos vyriausybei taip pat buvo pasakyta, kad ji pažeidžia Europos socialinę chartiją ir sukuria potencialias galimybes pašalpų gavėjams paduoti vyriausybę į teismą ir pareikalauti daugiau pinigų.

Seimas pritarė Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narių Eligijaus Masiulio ir Remigijaus Šimašiaus siūlymui, kuriuo dar metams – iki 2015-ųjų – pratęstas sumažintų parlamentinei veiklai skiriamų lėšų ir Seimo vadovų reprezentacinių išlaidų galiojimas. „Valstybės biudžeto priėmimo kontekste ir per patį išlaidų didinimo vajų tai – vienas iš nedaugelio gerų sprendimų. Negalime toliau neatsakingai švaistyti mokesčių mokėtojų lėšų, ypač – viešajame sektoriuje.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo nuo kitų metų atstatyti 2009 metais nuleistas biudžetinėse įstaigų mokamų priedų lubas. Jei Vyriausybė pritartų, galėtų didėti nacionalinių ir valstybinių kultūros, meno įstaigų vadovų bei aukščiausiojo profesinio meninio lygio darbuotojų priedai. Siūloma, kad šie priedai galėtų vėl siekti 2 atlyginimų dydį. 2009 metais šis dydis buvo sumažintas iki 1,4 atlyginimo.

Minimali alga galėtų būti keliama ne visiems iš karto, o paskirsčius pagal tam tikrus sektorius ar teritorijas. Taip po susitikimo su Seimo pirmininke Loreta Graužiniene sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas. Kaip jau skelbta, valdantieji siūlo pradėti diskusijas minimalų darbo užmokestį didinti iki pusantro tūkstančio litų.   „Mums atrodo keistas požiūris, kad 1500 litų turi būti mokami visiems.

Vyriausybė kitų metų biudžeto išlaidas ir pajamas siūlo padidinti dar 103,3 mln. litų. Ministrų kabinetas dėl to spręs trečiadienį pasitarime. Finansų ministerijos parengtame projekte nurodoma, kad 25 mln. litų planuojama didinti kultūros ir meno darbuotojams skirtas lėšas, 19,3 mln. litų papildomai skirti savivaldybių dotacijoms, 9,4 mln. litų - specialiosios paskirties dotacijoms savivaldybėms, 11 mln. litų - papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms, 8 mln. litų - melioracijai, 9 mln.

Ministrų kabinetas posėdyje šiandien pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui padidinti nemokamo mokinių maitinimo produktams įsigyti skiriamas lėšas. Įvertinus mokinių skaičiaus kitimą, numatoma, kad 2014 metams, palyginus su šiais, papildomų lėšų iš biudžeto skirti nereikės.

Ketvirtadienį Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius į pasitarimą dėl elektros kainų didėjimo sukvietė energetikos ministrą Jaroslavą Neverovičių, elektros perdavimo operatoriaus „Litgrid“, „Lietuvos energijos“, įmonės „Lesto“ bei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) vadovus.

Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo sprendimą, biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimus vidutiniškai reikia atstatyti tokiu pačiu dydžiu, kaip numatomos atkurti valstybės politikų, tarnautojų ir teisėjų algos. Lėšų atlyginimams didinti rezervą reikia suformuoti jau nuo 2014 m. sausio 1 d. mažinant valstybės tarnautojų skaičių, – sako Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis.

Svarbiausias naujos Seimo rudens darbų sesijos uždavinys yra susitarti dėl tokio 2014 metų biudžeto, kuris leistų padidinti žmonių pajamas. Turime pakelti gyventojų perkamąją galią ir rasti lėšų, kad atlyginimai pradėtų augti. Tai ir moralinis reikalas, kad pademonstruotumėme požiūrį į žmones, kurie liko Lietuvoje gyventi ir dirbti.

Turkijos oro bendrovė "Turkish Airlines", birželį tuo pačiu lėktuvu į Stambulą pradėjusi skraidinti keleivius iš Vilniaus ir Talino, nesitikėjo tokio didelio keleivių antplūdžio. Tad jau planuoja skrydžius atskirti arba jų skaičių padidinti, rašo ,,Lietuvos žinios". Kaip dienraščiui teigė "Turkish Airlines" vadovas Lietuvoje Hasanas Serkanas Binyaras, manyta, kad kartu su keleiviais iš Estijos lėktuvų apkrovimas bus apie 80 procentų.

Evelina Kazakevičiūtė, LRT.lt Jei mokyklose ir toliau dominuos mokytojos moterys, ateityje padaugės analitiniu mąstymu pasižyminčių mergaičių, o berniukai liks nuskriausti, teigia LRT.lt kalbinti pašnekovai. Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) užsimojo siekti, kad mokytojų vyrų po dešimtmečio Lietuvos mokyklose dirbtų bent penktadalis, bet nenutuokia, kaip to pasieks.

Nuo kitų metų ketinama 260 litų didinti rentas nusipelniusiems menininkams. Pagal Kultūros ir Finansų ministerijų pasiektą kompromisą, rentos menininkams turėtų būti nebe 520, o 780 litų. Kultūros ministro Šarūno Biručio teigimu, rentas arba kompensacines išmokas būtina didinti, nes jų dydis nekeistas jau daugelį metų ir neatitinka gyvenimo realybės. "Kai buvo nustatytas 520 litų rentos dydis, Lietuvoje vidutinė pensija siekė 370 litų, o vidutinė alga buvo 430 litų.

Finansų ministras Rimantas Šadžius parlamentui pristatė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIP-717), kuriomis siūloma nuo 470 iki 570 litų (per mėnesį) arba nuo 5 640 iki 6 840 litų (per metus) padidinti neapmokestinamą pajamų dydį (NPD). Pasak ministro, neapmokestinamas pajamų dydis Lietuvoje yra kintamas, todėl minimalią mėnesio algą (1 tūkst. Lt per mėnesį) gaunančiam asmeniui neapmokestinamas pajamų dydis faktiškai padidėtų 140 Lt.

Valdančiosios Darbo partijos (leiboristų) pirmininkas Vytautas Gapšys sako, jog metų pabaigoje minimalią algą ketinama didinti iki 1200 litų. „Tai yra svarbiausias mūsų įsipareigojimas, iš dalies jis jau įgyvendintas – minimali alga padidinta iki 1 tūkst. litų, o šių metų pabaigoje ketiname padidinti ją iki 1200 litų“, – interviu dienraščiui „Lietuvos žinios“ sakė „darbiečių“ lyderis.

Premjeras Algirdas Bukevičius sako, jog šiemet padidinti merų ir vicemerų algų nepavyks, tokias galimybes bus galima svarstyti kartu su kitų metų biudžetu. Premjero teigimu, papildomų valstybės biudžeto lėšų reikalaujantys siūlymai gali būti teikiami tik visapusiškai įvertinus valstybės biudžeto finansines galimybes ir neišskiriant atskirų tarnautojų grupių, rašo „Lietuvos žinios“. „Ir savivaldybių vadovų, ir kitų valstybės tarnautojų pareiginės algos buvo mažinamos kelis kartus.

Premjero Algirdo Butkevičiaus teigimu, tai nuvertintų kvalifikuotų, bet mažai apmokamų policijos ir kultūros darbuotojų darbą. Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė šiemet neketina dar kartą didinti minimalios mėnesinės algos (MMA). Tai premjeras žurnalistams sakė ketvirtadienį Vyriausybės šimtadieniui skirtoje spaudos konferencijoje.

Šių metų Lietuvos ekonomikos augimas buvo geresnis negu prognozuota metų pradžioje, tačiau kitąmet dar numatoma sudėtinga ekonomikos padėtis pasaulyje, tai atsilieps ir Lietuvos ūkiui, sako Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijus Udrėnas. Tačiau tai neturėtų sutrukdyti didinti minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA), mano jis. "Kitų metų horizontas išlieka debesuotas.

Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas, frakcijos Seime narys ir naujai išrinktas šalies premjeras Algirdas Butkevičius pabrėžia, jog skurdžiausiai gyvenantys žmonės nebus skriaudžiami. „Kalbėdamas apie MMA didinimą, kuris šiandien yra būtinas, noriu pabrėžti, kad naujoji Vyriausybė tikrai nežada atimti pašalpų ir kompensacijų iš skurdžiausiai gyvenančių Lietuvos gyventojų. Tie, kurie gauna išmokas, kurios jiems priklauso, ir toliau jas gaus.

Darbdavių apklausa rodo, kad MMA pakėlus iki 1000 Lt, sunkumų turėtų virš 30 proc. įmonių. Toks MMA padidinimas labiausiai neigiamai paveiktų maisto ir gėrimų, tekstilės ir drabužių pramonę. Taip pat apdirbamąją pramonę, mažiau – medienos ir baldų, chemijos pramonę, mažiausiai – metalų ir įrenginių pramonę. MMA padidinus iki 1509 litų neigiamą įtaką pajustų kas trečia įmonė. ­­Tai neigiamai atsilieptų net 94 proc. maisto ir gėrimų pramonės įmonių, 100 proc.

Prieš savaitę vykusios Europos Vadovų Tarybos išvados patvirtina Europos Sąjungos ryžtą įveikti ekonomines ir finansines problemas, pasiekti  ekonomikos augimą, užkirsti kelią įsiskolinimų didėjimui bei spręsti užimtumo problemą ypač akcentuojant jaunų žmonių įsidarbinimo galimybes. Ekonomikos augimui skatinti per ateinančius trejus metus numatoma suformuoti per 120 mlrd. eurų finansinių priemonių paketą.

Vokietija pirmadienį 47 centais padidino pridėtinį mokestį prie mažmeninės elektros energijos kainos, kad kompensuotų išlaidas dėl branduolinės energetikos atsisakymo. Keturios nacionalinės energetinės sistemos kompanijos pranešė, kad elektros energijos kaina dėl didesnio pridėtinio mokesčio kitąmet padidės iki 5,277 cento už kilovatvalandę. Vokietija pernai nusprendė per dešimtmetį uždaryti visus 17 savo branduolinių reaktorių.

Portugalijos finansų ministras Vitoras Gasparas (Vitor Gaspar) trečiadienį pranešė, jog vyriausybė didins mokesčius ir taip stengsis užtikrinti, kad surinks pakankamai pajamų ir pasieks planinius biudžeto rodiklius, numatytus pagal 78 mlrd. eurų vertės gelbėjimo paketą. Pajamų mokestis didės nuo 9,8 iki maždaug 11,8 proc. Taip pat jau šiemet bus įvesti nauji mokesčiai kapitalui ir prabangiai nuosavybei.

Gerai, kad finansų ministrė, priešingai nei premjeras, lankydamasi Vakarų šalyse, daug nekalba apie ekonominę politiką Lietuvoje, nes kai kurie jos samprotavimai ten sukeltų nuostabą. O mes jau nesistebime, nes, daug metų dirbdama Finansų ministerijoje, ji tarsi prarado realaus gyvenimo nuovoką. Kyla rimtas įtarimas, kad per skaičius ministrė nemato žmonių. Tai trūkumas, būdingas kabinetuose užsisėdėjusiems tarnautojams.

Publikuojamose fotografijose britė, vardu Shantal, pozuoja su savo dukterimis. Jas visas sieja viena įdomi tradicija - jei įdėmiau pažvelgsite į nuotraukas, suprasite kokia. Ši netradicinė šeimynėlė yra pamišusi dėl krūtų didinimo operacijų. Dabar šeimynėlė reikalauja, kad jauniausia dukra, 14-metė Britney taip pat atsigultų ant operacinio stalo. Vienintelė moteriškos lyties atstovė, dar neatsigulusi po chirurgo peiliu, yra jauniausioji dukra Britney.

Japonijoje sukurti akiniai, pro kuriuos žiūrint atrodo, kad valgomas užkandis yra šokoladinis sausainis, o skanėstai atrodo daug didesni, nei yra iš tiesų. Tokijo universiteto mokslininkai sukūrė įrenginius, kurie iškreipia matomą vaizdą taip, kad tokių akinių turėtojai pasitenkina mažesnėmis maisto porcijomis, praneša AFP. Akiniuose įmontuota kamera siunčia matomus vaizdus į kompiuterį, kuris padidina valgomo sausainio vaizdą.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė sako mananti, kad jau atėjo laikas didinti minimalią mėnesinę algą (MMA). Ji, priešingai negu Premjeras Andrius Kubilius, nesutinka, kad minimalios mėnesinės algos ir darbo rinkos santykių liberalizavimo klausimai turėtų būti svarstomi kartu.