Prieš savaitę vykusios Europos Vadovų Tarybos išvados patvirtina Europos Sąjungos ryžtą įveikti ekonomines ir finansines problemas, pasiekti ekonomikos augimą, užkirsti kelią įsiskolinimų didėjimui bei spręsti užimtumo problemą ypač akcentuojant jaunų žmonių įsidarbinimo galimybes.
Ekonomikos augimui skatinti per ateinančius trejus metus numatoma suformuoti per 120 mlrd. eurų finansinių priemonių paketą. Padidinus Europos Investicijų Banko pajėgumus, į ES ekonomiką bus pritraukta dar po 60 milijardų per metus – iš viso 180 mlrd. eurų vertės investicijų.
Europos Vadovų Tarybos išvadose pabrėžiama, kad ekonomikos augimui skatinti reikia geriau panaudoti 55 mlrd. struktūrinių fondų lėšas. Šiam tikslui pasiekti Europos Komisija yra pasirengusi padėti valstybėms narėms perskirstyti struktūrinių fondų lėšas, siekiant jas nukreipti į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą.
Dar vienas galimai svarbus ateityje Europos Sąjungos finansinis instrumentas yra europinės obligacijos skirtos konkretiems projektams finansuoti. Šiuo metu yra skirta 100 mln. eurų bandomajam etapui ir dar 130 mln. eurų ketinama skirti ateinančiais metais. Iš viso vien pradiniame etape per šias obligacijas ketinama pritraukti per 4,5 mlrd. eurų.
Europos Vadovų Tarybos išvadų dokumente didelis dėmesys skiriamas užimtumui ir socialinei apsaugai, ypač akcentuojant jaunimo užimtumo problemos sprendimą. Taryba tikisi, kad artimiausiu metu bus parengtas jaunimo užimtumo srities dokumentų rinkinys, kuriame bus įtrauktos ir iniciatyvos dėl jaunimo garantijų ir stažuočių kokybės. Dar iki šių metų pabaigos ketinama sukurti jaunimo garantijų schemą, kuri bus finansuojama iš Europos socialinio fondo. Pagal šią programą, jei jaunas žmogus netekęs darbo ar pabaigęs studijas 4 mėnesius negalės susirasti darbo, jam fondas turės surasti stažuotę arba įsidarbinimo galimybę.
Kuriant labiau integruotą Europos finansinę sistemą iki 2013 m. sausio 1 d. ketinama susitarti dėl bendro bankų priežiūros mechanizmo. Pagal šį mechanizmą Europos Centrinis Bankas galės vykdyti tiesioginę valstybių narių bankų priežiūrą. Ši dar viena gilesnės Europos integracijos iniciatyva atsirado kaip atsakas į skolų krizę, kurioje atsidūrė kai kurios valstybės narės ir jų bankai.
Svarbi žinia, Lietuvai, yra tai, kad bankų priežiūros mechanizmas, taip pat kitos priemonės, kuriomis ketinama stiprinti ekonominę ir pinigų sąjungą, bus prieinamos ne vien euro zonos šalims.
Šios ir kitos europinės iniciatyvos, kurioms buvo pritarta Europos Vadovų Taryboje, rodo aiškią kryptį, kuria ketina eiti Europa, kad išspręstų sudėtingas dabartines problemas, sukurtų sąlygas tvariam ekonomikos augimui ir užkirstų kelia didelių ekonominių ir finansinių krizių susidarymui ateityje. Priemonių planas, kurį ketinama įgyvendinti artimiausiu metu turėtų būti teigiamas signalas investuotojams, kad Europos Sąjungos ekonomika ketina pasiekti augimą. Taip pat sveikintinas yra Europos Sąjungos nusiteikimas aktyviai įsitraukti į socialinių ir užimtumo problemų sprendimą, dėl ko gyventojai ir ypač jaunimas turėtų didesnes galimybes įsidarbinti.
