degalai

Dažnas be automobilio neįsivaizduoja gyvenimo, tačiau gali būti, kad netrukus turėti automobilį taps prabanga. Vyriausybei apsisprendus žmonėms taikyti automobilių taršos mokestį, ne vienam teks pakratyti piniginę. O kur dar rekordinės degalų kainos, kurios kyla tarsi ant mielių.

Lietuvoje benzino ir dyzelino kainos kyla nesustodamos – kai kurių degalinių šviestlentėse kainos perkopė ir 1,5 euro už litrą. Brangstantis šildymas, elektra ir kuras vis labiau gula ant gyventojų pečių. O štai kaimyninė Lenkija skuba žmonėms padėti – mažins PVM dujoms, elektrai ir akcizus degalams. Prancūzija degalų kainų šuoliui kompensuoti mažiau uždirbantiems gyventojams skiria po 100 eurų. Lietuvos valdžia papildomų priemonių bent kol kas imtis nežada.

Degalai per praėjusį mėnesį Lietuvoje pabrango vienintelėje iš Baltijos valstybių, o jų kainos Latvijoje bei Estijoje smuktelėjo, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys. Lietuvoje populiariausios 95 markės benzinas išliko pigiausias, tačiau dyzelino kainos tapo didžiausios regione. 95 markės benzino litro vidutinė kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje per mėnesį pakilo 3,2 proc. iki 1,492 euro, tuo tarpu Rygoje – sumenko 0,5 proc. iki 1,507 euro, Taline – 2,3 proc. iki 1,547 euro.

Neapsikentę augančių degalų kainų kai kurie gyventojai degalines išmainė į šešėlinius garažus, kuriuose, anot jų, dyzelinio kuro litras kainuoja 1 eurą, o kai kur ir dar pigiau. Degalinių atstovai ir ekonomistai prognozuoja, kad kainos degalinėse bent laikinai mažės dėl naujos viruso atmainos omikron. Tačiau kainų kritimas esą bus laikinas, netrukus jos vėl ims augti. Šiuo metu Lietuvoje litras benzino kai kuriose degalinėse kainuoja ir 1,5 euro už litrą ar daugiau.

Lietuvos vairuotojų akys raibsta nuo Lenkijos degalinių švieslentėse matomų kuro kainų. Tiesa, ne tik kuras, bet ir vartojimo prekės bei paslaugos lietuviams dabar Lenkijoje gali kainuoti pigiau nei Lietuvoje.   „Luminor“ banko ekonomistas Žygimintas Mauricas savo socialinėje paskyroje teigė, kad šaltąjį žiemos laikotarpį visi gyventojų keliai ves į Lenkiją dėl susiklosčiusio neįprasto kainų reiškinio.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė įstatymo pataisoms, pagal kurias bus didinami mokesčiai dyzelinui, benzinui, dujoms, taip pat šildymui naudojamam kurui. Kaip posėdyje informavo aplinkos ministras Simonas Gentvilas, jeigu šis ir kiti žalieji įstatymai nebūtų priimti, Lietuva Europos Sąjungai turėtų sumokėti 444 mln. eurų už nesumažintą taršą.

Kainų viražus Lietuvos degalinių švieslentėse turbūt pastebi kiekvienas vairuotojas. Tačiau dėmesys atkreipiamas ne tik į Lietuvos, bet ir užsienio valstybių degalines, pavyzdžiui, Lenkijos. Ten degalų kainos gerokai skiriasi nuo lietuviškų. Naujienų portalui tv3.lt parašė skaitytojas Tomas, kuris visai neseniai svečiavosi Lenkijoje. Kirtęs pasienio postą ir pasiekęs Suvalkus, vaikinas kaip reikiant nustebo, kai degalinių švieslentėje išvydo benzino kainas.

Didžiosios Britanijos degalinėse benzino kainos pasiekė rekordines aukštumas – 149,94 penso (1,78 euro) už litrą, pirmadienį pranešė automobilininkų organizacija RAC. Ankstesnis benzino kainų deglinėse rekordas, pasiektas 2012 metų balandį, buvo sumuštas sekmadienį, smarkiai išaugusių pasaulinių naftos kainos fone, kurios šiuo metu siekia apie 86 JAV dolerius už barelį. Dyzelinio kuro kaina Didžiojoje Britanijoje – 146,5 penso už litrą – taip pat artėja prie 2012 metais pasiekto rekordo.

COVID-19 pandemijos metu vartotojus pasiekė žinia, kad naftos kaina tarptautinėse biržose krito net iki neigiamo lygio. Tačiau nuosmukis truko neilgai – nuo pat pavasario kaina ėmė kilti ir šiuo metu viršija 80 JAV dolerių už barelį. Ir Lietuvoje brangsta degalai vartotojams, tačiau ne tik dėl pasaulinių kainų. Įstatymai numato, kad į įprastus degalus turi būti maišoma daugiau ekologiškų priedų.

Beveik kasdien brangstant kurui, degalinių atstovai pastebi, kad gyventojai ėmė pirkti daugiau degalų. Anot jų, žmonės bijo, kad po dienos ar dvejų kuro kaina bus dar didesnė, tad jo prisipila kiek galima daugiau. Ekonomistai prognozuoja, kad naftos kaina iki kitų metų nemažės, o daugiausiai už degalų litrą gali tekti mokėti 1,6 euro.

Brangstantys degalų akcizai skaudžiai palies ne tik transporto sektoriaus įmones ir degalinių tinklus, bet visų sričių verslus, kurie patirs didesnes išlaidas dėl augančių pervežimų kainų. Labiausiai tai pajus vartotojai – jiems teks mokėti brangiau už paslaugas ir daugelį prekių, rašoma pranešime spaudai. Dėl to verslas ir žmonės gali ieškoti pigesnių paslaugų ir prekių svetur, pavyzdžiui, Lenkijoje, Latvijoje, o įmonių kraustymasis svetur intensyvės, daugės bankrotų.

Naftos kainoms pakilus iki aukščiausio per kelerius metus lygio, ekspertai sako, kad degalų brangimo tendencijos kol kas išlieka. Tačiau kitąmet tikimasi jų smukimo. Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas Emilis Cicėnas sako, kad brangstant visiems energetikos resursams ir didėjant žaliavinės naftos paklausai, degalai brangs toliau.  „Tai yra tiesioginė koreliacija su žaliavinės naftos kaina.

Šiuo metu kylant degalų kainoms žmonės atidžiau renkasi degalines, lygina jų siūlomas kainas. Tačiau į degalinę „Olerex“ užsukęs gyventojas skundėsi, kad degalinė naudojasi situacija ir bando pirkėjus klaidinti, nurodydama dvigubas kainas. Vieną kainą nurodo stende, o kitą, jau didesnę – ant degalų pylimo kolonėlės. Degalinė teisinasi, kad visiems pirkėjams pritaiko nuolaidą, o informacija apie kainas nurodo lentelėse šalia kolonėlių ir prie kasos.

Jungtinė Karalystė surado mažiau nei 10 proc. sunkvežimių vairuotojų iš Europos Sąjungos, kuriems norėjo skubiai išduoti trumpalaikes vizas, kad jie padėtų spręsti aprūpinimo degalais krizę, antradienį po prieštaringų pranešimų patvirtino vyriausybė. Šalis planavo išduoti vizas 300 sunkvežimių vairuotojų.

Jungtinės Karalystės kariuomenė artimiausiomis dienomis turėtų būti pasitelkta padėti spręsti degalų tiekimo krizę, trečiadienį pranešė vyriausybė. Prieš savaitę prasidėjusi krizė išprovokavo panišką pirkimą ir smurtą degalinėse. Kritikai dėl susiklosčiusios padėties kaltina JK pasitraukimą iš Europos Sąjungos, koronaviruso pandemiją, taip pat toliaregiškumo stoką, kai po "Brexito" nebeliko kam pakeisti šalį paliekančių tūkstančių vairuotojų užsieniečių.

Infliacija gyventojams smogia vis smarkiau – brangsta ne tik paslaugos, dujos, šildymas, maistas, bet ir degalai. Vairuotojai stebisi, kodėl jų kaina kyla kone kas savaitę. Degalų pardavėjai teisinasi, kad už degalus tenka mokėti brangiau, nes pasaulio rinkose brangsta nafta. O ko gyventojams laukti toliau?  Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentu Emiliu Cicėnu ir ekonomistu Mariumi Dubnikovu.

Infliacija gyventojams smogia vis smarkiau – brangsta ne tik paslaugos, dujos, šildymas, maistas, bet ir degalai. Vairuotojai stebisi, kodėl jų kaina kyla kone kas savaitę. Degalų pardavėjai teisinasi, kad už degalus tenka mokėti brangiau, nes pasaulio rinkose brangsta nafta. Vairuotojai svarsto, ar dėl kainų kilimo neteks mašinas žiemai palikti garažuose. Lietuvos bankas gerų žinių gyventojams neturi – iki metų galo prognozuoja dar didesnį kainų augimą.

Didžioji Britanija pirmadienį įvedė kariuomenės parengtį, ieškodama būdų įveikti neslopstančią paniško pirkimo sukeltą degalų krizę, kai dėl benzinvežių vairuotojų trūkumo išseko degalinių atsargos. „Tam tikras skaičius kariuomenės benzinvežių vairuotojų turės būti pasirengę ir prireikus bus dislokuoti, siekiant stabilizuoti degalų tiekimo grandinę“, – sakoma Verslo, energetikos ir pramonės strategijos ministerijos pranešime.

Kuro trūkumas Jungtinės Karalystės (JK) degalinėse kaip reikiant įplieskė paniką šalyje, o vairuotojai valandų valandas praleidžia stovėdami eilėse, norėdami įsipilti degalų. Ar panašus scenarijus gali įvykti ne tik JK, bet ir Europos valstybėse, pavyzdžiui, Lietuvoje?  Dar praėjusią savaitę pasirodžiusi žinia apie tai, kad vairuotojai JK degalinėse išvydo pirmuosius pranešimus apie degalų trūkumą, kaipmat įplieskė paniką tarp vietos gyventojų.

Jungtinėje Karalystėje (JK) trūkstant sunkvežimių vairuotojų, kurie galėtų pristatyti degalus, ir kai kurioms šalies degalinėms dėl to išjungiant degalų kolonėles, vyriausybė penktadienį paragino visuomenę nepanikuoti ir nepulti pirkti degalų.

Mažiausias degalų kainas rugpjūtį Lietuvoje išlaikė tinklas „Jozita“, o brangiausių degalinių viršūnėje pastaruoju metu įsitvirtino „Circle K“ ir „Viada“. Kainų stebėjimo portalo pricer.lt rugpjūčio 16 dieną atliktas tyrimas parodė, kad A95 benzino litro kaina „Jozitoje“ siekė 1,23 euro ir buvo mažiausia Lietuvoje. Brangiausiai benzinas parduodamas „Circle K“ degalinėse – litro kaina siekė 1,349 euro.

Benzino kainos Jungtinėje Karalystėje (JK) yra didžiausios per pastaruosius aštuonerius metus, o kainų augimas fiksuojamas devynis mėnesius iš eilės, pranešė techninės pagalbos kelyje ir automobilių draudimo kompanija RAC. Taip pat fiksuojamas ir dyzelino kainų šuolis.

Degalai per praėjusį mėnesį Baltijos šalyse labiausiai pabrango Lietuvoje, mažiau – Estijoje, o kiek atpigo Latvijoje. Benzinas pigiausias tapo Latvijoje, dyzelinas – Estijoje, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys. 95 markės benzino litro vidutinė kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje išaugo 3,9 proc. iki 1,346 euro, Rygoje – sumažėjo 0,5 proc. iki 1,337 euro, Taline – padidėjo 1,4 proc. iki 1,459 euro. 98 markės benzino kaina – atitinkamai 1,445 euro, 1,414 euro ir 1,509 euro už litrą.

Prasidėjus pandemijai, norėdami pasiruošti artėjančiai „apokalipsei“, visi skubėjo į parduotuves nusipirkti pačių būtiniausių ir svarbiausių produktų. Tada pati paklausiausia prekė, dėl nesuprantamų priežasčių, buvo tualetinis popierius. Tai buvo tikrai kvaila situacija, nes visa tai privedė prie dirbtinio prekių trūkumo, kurį sukėlė ne pandemija, o panikos pirkimas ir produktų kaupimas. Na, visuomet siekdami tobulėti, mes, žmonės, tikriausiai pasimokėme iš savo klaidų, ar ne? Ne.

Degalų kainos per pastarąjį mėnesį šoktelėjo virš 9 proc., ir nėra tikimasi, kad augimas sulėtės. Pagal JAV darbo statistikos biuro vartotojų kainų indeksą degalų kainos, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo 22,5 proc. Kovo mėnesį kuro kainos padidino bendrą kainų lygį, kuris yra didžiausias per beveik 9 metus. Naujausia vyriausybės ataskaita rodo, kad degalų kainos šią vasarą turėtų perkopti pastarųjų trijų metų vidurkį.

Po apsilankymo degalinėje vilnietis Julius automobilio remontui išleido jau 2 tūkst. eurų. Vyras dėl gedimo kaltina nekokybišką dyzelinį kurą. Anot jo, degalinė savo klaidos nepripažįsta ir net neatsiprašo, nors meistrai patvirtino, kad automobilio gedimą lėmė nekokybiškas kuras. Vartotojų teisių tarnyba vyrui padėti taip pat negalėjo. Verslininkai situacijos nekomentuoja. Julius socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo jau 2 mėnesius besitęsiančiu ginču su EMSI degaline.

Lietuvių vairuojamų automobilių parkas tampa vis žalesnis – šiomis tendencijomis mūsų šalis išsiskiria ne tik tarp kaimyninių Baltijos šalių, bet ir ES mastu. Praėjusiais metais Lietuvoje hibridiniai automobiliai sudarė 21 proc. visų šalyje registruotų visiškai naujų transporto priemonių, kai ES šalyse ši dalis siekė apie 12 proc.

Degalų kainos Baltijos valstybėse šį mėnesį kito skirtingai, o pigiausi jie išlieka Lietuvoje, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys. 95 markės benzino litro vidutinė kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje per mėnesį padidėjo 3,5 proc. iki 1,248 euro, Rygoje – 0,2 proc. iki 1,277 euro, Taline – 3 proc. iki 1,389 euro. Dyzelino litras Vilniuje atpigo vidutiniškai 3,7 proc. iki 1,132 euro, tuo tarpu Rygoje ir Taline – pabrango atitinkamai 0,2 proc. iki 1,177 euro ir 1,6 proc. iki 1,239 euro.

Naftos kainoms šią savaitę pirmą kartą nuo pandemijos pradžios perkopus 70 JAV dolerių už barelį ribą, įtaka kainoms degalinėse gali pasijusti gana greitai, tačiau rinkoje matoma ir padidėjusi konkurencija, kuri kainų augimą gali apriboti, sako ekspertai. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, kad mažmeninės kainos į naftos kainų svyravimus Lietuvoje įprastai reaguoja greitai. „Kainos pakankamai greitai reaguoja.

Lietuvoje siūloma panaikinti lengvatas degalams, kuriuos naudoja ūkininkai. Tačiau kitos Europos Sąjungos šalys kol kas to nesiima daryti. Tad ekonomistas siūlo ir Lietuvai irgi neskubėti naikinti lengvatų ūkininkams. Socialiniame tinkle „Facebook“ SEB ekonomistas Tadas Povilauskas klausia ir atsako: „Ar reikia visiškai panaikinti lengvatinį akcizo tarifą žemės ūkyje sunaudojamiems degalams Lietuvoje per 3 metus? Ne, jeigu kitos Europos Sąjungos (ES) šalys to irgi nedarys.

Gruodį prasidėjęs kuro degalinėse brangimas nesustojo ir vasarį, o ekspertų teigimu, gali būti, kad vairuotojams plačiau atverti pinigines už degalus teks ir kitais mėnesiais. Vairuotojai sako pastebintys, kad benzinas ir dyzelinas brangsta kone žaibo greičiu, tačiau degaliniu atstovai teisinasi – esą kainų kilimas priklauso ne nuo jų, o ir kaina tiesiog grįžta į normalų lygį, kurį per pandemiją daugelis buvome pamiršę.

Į tvenkinį Salantų miestelyje Kretingos rajone pirmadienio pavakare išsiliejus teršalams, situacija suvaldyta, tačiau dar ieškoma taršos šaltinio, sako rajono meras Antanas Kalnius. „Situacija yra suvaldyta, yra užtikrinta, kad teršalai nepakliūtų į gamtą, tačiau taršos šaltinio dar nesame atradę. Ieškome, ar yra kažkur užslėpta talpa, kurios mes kol kas visiškai nerandame.

Gruodžio viduryje sugriežtinus karantiną ir įvedus ribojimą keliauti iš vienos savivaldybės į kitą, smarkiai sumažėjusį žmonių judėjimą užfiksavo ne tik „Google“ įrenginiai. Akivaizdžiai sumažėjęs gyventojų mobilumas matomas ir nagrinėjant pernykštę mažmeninės prekybos įmonių apyvartą, kurios duomenis skelbia Statistikos departamentas.

Degalų kainos Baltijos valstybėse paskutinį metų mėnesį kito skirtingai. Visų rūšių degalai atpigo Estijoje, tuo tarpu Lietuvoje bei Latvijoje pabrango benzinas ir dyzelinas, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys. 95 markės benzino litro kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje per mėnesį pakilo 4,7 proc. iki 1,119 euro, Rygoje – 8,2 proc. iki 1,189 euro, o Taline – nukrito 6,5 proc. iki 1,149 euro. Dyzelino litras Vilniuje pabrango 11,3 proc. iki 1,079 euro, Rygoje – 9,3 proc.

Švelnus šaltukas Lietuvoje dar neverčia „kosėti“ dyzelinu varomų automobilių, tačiau ruošiantis rimtesniems orų iššūkiams nuo gruodžio 1 dienos degalinės jau pradėjo prekiauti arktinės klasės dyzelinu. Šių metų gruodžio pradžia dyzelino prekybos rinkoje žymi savotišką lūžį, nes ir žieminiame dyzeline atsiranda transporto išmetamas anglies dvideginio emisijas sumažinti turintis bio priedas.

Degalų kainos Baltijos valstybėse šį mėnesį kito skirtingai, o pigiausi jie išlieka Lietuvoje, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys. 95 markės benzino litro kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje per mėnesį sumažėjo 3 proc. iki 1,069 euro, Rygoje – 2,7 proc. iki 1,099 euro, tuo tarpu Taline – nepakito – 1,229 euro. Dyzelino litras Vilniuje pabrango 5,1 proc. iki 0,969 euro, Rygoje – atpigo 4 proc. iki 0,969 euro, Taline – pabrango 9,5 proc. iki 1,039 euro.

Seimui svarstant, ar biodegalų gamybai uždrausti naudoti palmių aliejų, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) įspėja apie galimas tokio draudimo pasekmes – neskaidrumą bei korupciją.    Tokią išvadą STT pateikė Seimui, įvertinusi kai kurių parlamentarų pataisas, kuriomis siūloma iš alyvų palmių aliejų, jų šalutinių produktų ar atliekų pagamintų degalų nelaikyti biodegalais.

Šeštadienį vakare Vilniuje Olandų gatvėje degalinės operatorius susigrūmė su degalų vagimis. Šie sprukdami su „Seat“ apgadino kitą automobilį ir kliudė dar ir operatorių. Apie 21 val. degalinės „Viada“ darbuotojas pastebėjo, kad kažkoks vyriškis degalus pila ne į mašinos baką, o į saloną. Nuėjęs pažiūrėti, kas vyksta, operatorius pamatė, kad degalai pilami į kanistrą mašinos viduje. Užkalbintas vyriškis iš karto šoko į „Seat“ į keleivio vietą. Į degalinę buvo atvažiavę du vyrukai.

Degalai per mėnesį atpigo visose Baltijos valstybėse, o visų rūšių degalų automobiliams kainos mažiausios – Lietuvoje, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys. 95 markės benzino litras „Circle K“ degalinėse Vilniuje per mėnesį atpigo 1,2 proc. iki 1,102 euro, Rygoje – 0,9 proc. iki 1,129 euro, Taline – 2,4 proc. iki 1,229 euro. Vidutinė dyzelino litro kaina Vilniuje krito 5,5 proc. iki 0,922 euro, Rygoje – 11,4 proc. iki 1,009 euro, Taline – 5,0 proc. iki 0,949 euro.

Trečiadienį Kauno rajone, Karmėlavos miestelyje, apvirtus vilkikui iš jo cisternos pasipylė degalai. Kadangi išbėgti spėjo nedidelis kiekis dyzelino, žala gamtai – nedidelė. Visgi, bandant atversti vilkiką vėl pasipylė dyzelinas. Kaip pranešė Policijos departamentas, vilkikas, vežęs apie 19 tonų dyzelino, apie 14.40 val. nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė. Netoliese įvykio vietos teka Šešuvos upelis.

Benzinas ir dyzelinas degalinėse Vilniuje per paskutinę liepos mėnesio savaitę pabrango, tuo tarpu Rygoje ir Taline – atpigo, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys. 95 markės benzino litras „Circle K“ degalinėse Vilniuje per savaitę brango vidutiniškai 0,9 proc. iki 1,136 euro, Rygoje ir Taline – pigo 0,9 proc. iki 1,154 euro. Vidutinė dyzelino litro kaina Vilniuje augo 4,1 proc. iki 1,026 euro, Rygoje ir Taline – smuktelėjo 0,9 proc. iki 1,064 euro.

Ar gali būti, kad į automobilio kuro baką tilptų bent 7 litrais daugiau degalų nei maksimalus kiekis, nurodytas gamintojo? Tuo negalinti patikėti vairuotoja įtaria, kad degalinė taip siekia pasipelnyti. Tačiau ši tikina, kad kuro kolonėlių gedimų neužfiksavo ir skundų daugiau negavo. Portalas tv3.lt nusprendėme tuo įsitikinti, tad kartu su Lietuvos metrologijos inspekcija nuvykome įsitikinti, ar tikrai kuras šioje degalinėje matuojamas teisingai.

Sibiro šiaurėje dešimtims tonų aviacinių degalų išsiliejus į aplinką ir užteršus vieną ežerą buvo paskelbta nepaprastoji padėtis, pirmadienį pranešė Rusijos tarnybos. Avarija įvyko Taimyro dolganų-nencų rajone prie Tuchardo gyvenvietės, maždaug už 2,7 tūkst. km į šiaurės rytus nuo Maskvos. Apie 44,5 tonų aviacinių degalų nutekėjo iš vamzdyno, priklausančio bendrovei „Norilsktransgaz“ ir užteršė apie 600 kv.

Pasaulinės naftos ir degalų kainos ritasi žemyn bei muša dešimtmečio rekordus, tuo metu Lietuvoje degalų kainos mažėja per lėtai, teigia Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys liberalas Simonas Gentvilas. S. Gentvilas, krovinių vežėjų asociacija „Linava“ ir Vartotojų teisių organizacijų aljansas kreipėsi į šalies Konkurencijos tarnybą prašydami paaiškinti, kodėl konkurencija degalų rinkoje neveikia, o vartotojai yra verčiami permokėti už perkamą kurą.

Smukus pasaulinėms naftos kainoms, Lietuvos ekspertai sako, kad  degalų kainos balandžio viduryje pasiekė „dugną“ ir dabar laikosi stabiliai. Jie neprognozuoja, kiek ilgai kuro kainos išliks žemumose.  Pasak SEB banko ekonomisto Tado Povilausko, degalų kainų „dugnas“ Lietuvoje buvo maždaug nuo balandžio pradžios iki Velykų, o dabar jos stabilizavosi.     „Naftos kainos žemesnės negu 30 JAV dolerių už barelį jau visą mėnesį laikosi.

WTI rūšies naftos kaina šiąnakt krito 21 proc. iki 14,47 JAV dolerių už barelį ir beveik dvigubai pigiau kainuoja nei mums aktuali BRENT rūšies nafta, kuri tuo pat metu kainavo 27,37 JAV dolerių už barelį. Tai didžiausias skirtumas tarp savo charakteristikomis panašių naftos rūšių ir rodo didžiules problemas šioje rinkoje naftą išgaunančioms šalims. Taip pat tai rodo, kad dirbtiniai susitarimai negali atsverti rinkos tendencijų, kai pasaulis yra krizėje.

Dar prieš paskelbiant karantiną, tautiečiai ėmė šluoti parduotuves. Tai atnešė tam tikrų pasekmių – ėmė brangti tam tikri maisto produktai. Tačiau karantino laikotarpiu kai kas ir atpigo, kai kuriose degalinėse šiandien litras degalų nesiekia euro. Vilnietis Tomas portalui tv3.lt pasakojo, kad praeitą savaitę už litrą dyzelinio kuro mokėjo 1,18 euro, o vakar jau tik 1,08 euro. „Vos per savaitę kaina nukrito 10 centų. Tokie kainų šuoliai tikrai džiugina“, – tikino vilnietis.

Naftą eksportuojančių valstybių organizacijai (OPEC) nesugebėjus susitart su savo sąjungininkais dėl naftos gavybos mažinimo, Saudo Arabija pradėjo kainų karą, dėl kurio naftos kainos kritimas buvo didžiausias nuo 1991 m.  Ekspertai teigia, kad tai be abejonės palies ir Lietuvą – čia greitu metu turėtų kristi degalų kainos, o vėliau gali būti pastebimas ir įvairių prekių pigimas.

Naftą eksportuojančių valstybių organizacijai (OPEC) ir jos sąjungininkams – vadinamajai OPEC+ grupei - penktadienį nesugebėjus pasiekti susitarimo dėl tolesnio gavybos ribojimo, Saudo Arabija pradėjo kainų karą, dėl kurio naftos kainos pirmadienį krito daugiau kaip 25 procentais. Gegužės mėnesio ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina krito 29,9 proc. iki 36,05 JAV dolerio už barelį. O balandžio mėnesio ateities sandorių WTI rūšies naftos kaina sumažėjo 30,9 proc.