Vilniuje esančioje „Circle K“ degalinėje už 95-os markės benzino litrą tenka suploti beveik 1,26 centus. Už dyzeliną – 4 centais mažiau:
„Užaugo, kaip ant akių. Nu per savaitę mažiausiai ant 10 centų. Mažiausiai.“
„Neatkreipiau dėmesio, tiesą sakant.“
„Pabrango. Nu per porą mėnesių gal 20 centų, daugiau, gal netgi. Kiek atsimenu, pyliau gruodį už eurą, dabar 1,22. Tai pakilo kainos. Tai, aišku, bet ką darysi, skaudu, tos kainos kandžiojasi, bet ką darysi.“
„Žinokit ne, retai važiuoju iš namų, retai kurą piluosi, tai nepastebėjau. Neatkreipiau dėmesio.“
„Taip, mačiau, kad padidėjo. Turbūt 15 centų, man taip pasirodė. Per porą mėnesių gal. Visą laiką labiau patinka, kai matai jas krentančias, bet yra kaip yra, jeigu reikia važiuoti, tai ir važiuoji.“
Naujienų agentūros BNS surinkti duomenys rodo, kad benzino kaina nuo gruodžio kiekvieną mėnesį auga po maždaug 4 procentus. Dyzelino kaina pastarąjį mėnesį didėjo 8 procentais. Jei sausį kilimas buvo nežymus, tai gruodį augo daugiau nei dešimtadaliu.
„Visą sausio mėnesį naftos kaina didėjo, iki šiol. Ir per tą laikotarpį naftos kaina padidėjo daugiau, kaip 20 dolerių už barelį. Akivaizdu, kad ir didmeninės degalų kainos didėjo, ir jeigu pažiūrėsime, visą sausio mėnesį augo, tai ir įtakojo mažmenines degalų kainas, jų augimą“, – sako Naftos produktų prekybos asociacijos prezidentė Daiva Jokšienė.
„Pirmą žiemą, net neįsivaizduoju per kiek metų, gal kokį 10 metų, reikėjo maišyti biologinį priedą į žieminius dyzelinus, ko nebuvo daug metų. Ir šitas biopriedas dyzeline pabrangino jį 5-6 centais“, – pasakoja Lietuviškų degalinių sąjungos direktorius Vidas Šukys.
Ekonomistas Tadas Povilauskas aiškina, kad didesnes kuro kainas Lietuvoje nulėmė Saudo Arabijos ir Rusijos susitarimas didinti pasaulinę naftos kainą. Ji dabar siekia apie 65 dolerius už barelį.
„Pagrindiniai naftos išgavėjai, tas vadinamasis kartelis, prisijungė Rusiją, tiesiog sumažino naftos gavybą ir sumažino dar mažiau, negu sumažėjo paklausa. Tai kas gaunasi, šiuo metu rinkoje yra deficitas, jeigu taip grubiai galima sakyti, naftos gavyba yra mažesnė, negu naftos suvartojimas“, – teigia T. Povilauskas.
Vis tik kuro pardavėjai sako, kad lietuviai stebėtis kainomis neturėtų – jos grįžo į tą lygį, koks buvo pernai, prieš užklumpant pandemijai.
„Praktiškai šiai dienai, imkime kad ir kovo 1 dienos variantu, naftos kainos lygiai prieš metus buvo tokios, degalinių kainos buvo panašiai, virš euro, matau mano archyvuose parašyta, dyzelino kaina 1,19, o benzino iš viso, buvo 1,25, vat lygiai kovo 1 dieną“, – kalbėjo V. Šukys.
Tačiau prognozės daug optimizmo nekelia.
„Naftos kaina kovo mėnesį išliks panaši vidutiniškai, bus aišku pakilimų ir nuosmukių, panaši, kaip yra dabar, bet balandžio mėnesį, prognozuojama, kad ji bus truputuką didesnį ir gali siekti apie 70 dolerių už barelį. Tai vat ir yra tos pagrindinės priežastys“, – sako D. Jokšienė.
„Saudo Arabija norėtų kelti, kad ta nafta būtų arčiau 80 JAV dolerių, bet turbūt rusai norėtų, na tokia kaina yra juos tenkinanti, galima suprasti iš viešų pareiškimų. Lygtais yra jausmas, kad gali šiek tiek toleruoti, kad ta naftos kaina dar šiek tiek padidėtų“, – pasakoja T. Povilauskas.
Anot ekonomisto, arabams ir rusams keliant naftos kainą, gali įsikišti amerikiečiai ir padidinti savo išgavimą, o tai padėtų ją sumažinti, tad kol kas neaišku kaip artimiausiu metu elgsis didžiosios naftą išgaunančios valstybės.
