Šalyje degalinėse pastaruoju metu dyzelinas kainuoja apie 1,40 euro, o bešvinis benzinas perkopė ir 1,5 euro ribą. O štai Šiaulių vairuotojai ar pro šį miestą važiuojantys dar džiaugiasi pigesniais degalais. Šiauliuose vairuotojai už dyzeliną moka iki 1,30 euro, o už benziną iki 1,40 euro. Štai, ką sako gyventojai:
„Taip, pigesni. Gal kad miestas mažesnis.“
„Galiu pasakyti, kokių 15 centų pigiau nei prie Vilniaus.“
„Panevėžyje – jau 5 centais brangiau.“
„Gal sąžiningesni kolonėlių savininkai, neplėšia nuo žmonių, kiek kiti. Visi tik kad brangiau.“
„Gal ir pigesni. Už 30 eurų užsipilu ir važinėju kol išvažinėju.“
„Renkuosi pagal vietą, jei būnu toj vietoj, piluos čia, jei būnu kitur, nevažiuoju, kad negaiščiau laiko.“
Degalinių atstovai kalba, kad degalų kaina Šiauliuose šiuo metu yra žemesnė nei vidutiniškai šalyje dėl susiklosčiusios mažesnių kainų lietuviško kapitalo degalinių aršios konkurencijos.
„Naftos kaina šokinėja, gali būti, kad pagavo kainą, nusipirko pigiau, sugeba pigiau parduoti. Kažkas mažiau gal išsipardavė, negali pardavinėti mažiau nei turi. Vienas pagrindinių dalykų – konkurencija“, – sako lietuviškų degalinių sąjungos tarybos pirmininkas Karolis Stasiukynas.
Paaiškinimą turi ir lietuviškų degalinių sąjungos vykdantysis direktorius Vidas Šukys: „Yra marketinginiai dalykai. Pas mus konkurencija ganėtinai stipri degalų rinkoje. Degalinių yra daugiau negu reikia.“
Degalų kainas stebinčio portalo vadovas patvirtina, kad Šiauliuose lietuviško kapitalo degalinės diktuoja sąlygas, tad net ir stambieji užsienio kapitalo tinklai priversti prisitaikyti ir vengia čia didinti kainas kaip, pavyzdžiui, sostinėje.
„Diktuoja mažesnes kainas. Dėl to ir kiti degalinių didesni tinklai norėdami parduoti savo paslaugą priversti mažinti kainą“, – aiškina „Pricer“ vadovas Arūnas Vizickas.
Šiauliečiai pasakoja iš miesto išvažiuojantys pilnais degalų bakais, mat kuo labiau tolsta nuo savo miesto, tuo degalų kainos švieslentėse vis didesnės. O Vilniuje žmonės už benziną jau moka ir daugiau kaip pusantro euro. Nors vairuotojai sostinėje ir skundžiasi, kad degalai per brangūs, daug jų pripažįsta per daug į kainas nežiūrintys, nuolaidų toli neišseko ir pilasi ten, kur patogu.
Sostinės vairuotojai kalba, kad jiems svarbi ir aptarnavimo kokybė, be to, brangiau sumokėdami tikisi ir kokybiškesnių degalų:
„Prastos kokybės. Geriau brangiau, bet ramiau.“
„Dažniausiai kur važiuoju kelyje, ten ir piluosi.“
„Kiek važiuoti iki kolonėlės, kiek sudeginsi kuro, kad 10 centų įsipilsi pigiau? Beprasmiška. Dažnu atveju renkuosi geresnį servisą nei pigesnį kurą.“
Matydami tokius klientų prioritetus, anot kainų eksperto, degalinių tinklai jais ir naudojasi – kelia kainas kuo aukščiau arba ilgai išlaiko aukštas, nors didmeninės degalų kainos jau būna seniai nukritusios.
„Lokali konkurencija kur susikūrusi, kur mažų kainų degalinės, vartotojai laimi. Kur pasirinkimas iš vieno ar didieji tinklai, pasirinkimas mažesnis ir mokame brangiau. Jei patogus privažiavimas, pakeliui, žmonės ir taip važiuoja, kodėl laikyti mažesnę kainą? Jei konkurentai nenumušinėja kainos, kam laikyti mažesnę?“ – klausia A. Vizickas.
Degalinių atstovai tikina, kad jie kaip ir vairuotojai suinteresuoti, kad degalai kainuotų kuo pigiau, mat kylant didmeninei kainai, jiems reikia vis daugiau apyvartinių lėšų. Visgi ekonomistai pastebi pastaruoju metu išaugusias degalinių maržas, kurios siekia ir iki 26 centų nuo litro degalų, kai anksčiau būdavo bent 10 centų mažesnės.
