daržas

„Prie namų augančioje vejoje daugiau samanų nei žolės. Kaip reikėtų jų atsikratyti?“ – klausia Povilas. Atsako įmonės „Žalia veja“ agronomas Saulius Vaivada. Samanos mėgsta pavėsį ir mažai patręštą dirvą. Nuo jų galima gintis dviem būdais – mechaniniu arba cheminiu. Atsikratyti samanų padės vejos vėdinimas giliai subadant velėną. Tada į gilesnius velėnos sluoksnius lengviau patenka oro.

Daugeliui kyla klausimas, kaip apsiginti nuo kenkėjų nenaudojant cheminių priemonių. Nors skeptikų netrūksta, esą tai neveikia, vis dėlto pati gamta moka išlaikyti balansą tarp to, kas saugo, ir to, kas kenkia mūsų sodui. Norėdami užkirsti kelią kenkėjams, skirkite kuo daugiau dėmesio kokybiškai, sveikai dirvai. Taip pat rinkitės auginti įvairių rūšių augalų.

Šiais metais palankios sąlygos augalų ligoms plisti. Daug daržininkų skundžiasi dėl pomidorų ligų, todėl keletas patarimų norintiesiems pasidaryti dilgėlių antpilo. Dilgėlių kotus ir lapus, kol dar nepasirodė sėklos, susmulkinkite ir sudėkite į plastikinį indą (žalioji masė turi užpildyti daugiau nei pusę jo). Metalinio kibiro geriau nenaudokite, nes dilgėlės gali pradėti reaguoti su metalu, ir daugybė naudingų elementų tiesiog suirs.

Kaip kovoti su grambuolio lervomis, kurkliais, juodaisiais pjovėjais ir kitais ūkininkams ir sodininkams Lietuvoje kasmet problemų sukeliančiais vabzdžiais? TV3 laidoje „Svajonių sodai“ šios srities specialistė Lina Makulskytė papasakojo, kokie yra natūralūs sprendimo būdai išnaikinti šiuos kenkėjus be chemijos? „Sprendimas yra biologinė kontrolė, kurią reikia jau įsisamonti ir pradėti suprasti, kas tai yra. Pasaulyje jau yra atrasti 90 naudingų nematodų, tam tikram kenkėjui neutralizuoti.

Birželio mėnesį vaismedžiams ir uogakrūmiams reikia labai daug šviesos, šilumos, vandens ir maisto medžiagų, nes jie labai sparčiai auga. Ravime ir tręšiame Pradžiūvusi dirva drėkinama kuo giliau, kad vandenį galėtų paimti ir giliau esančios šaknys. Mažesnius medelius bei krūmus pravartu laistyti ir paraugintomis srutomis. Jos prieš laistymą atskiedžiamos 5–7 kartus, o neturint jų į 10 1 vandens dedama 30–50 g karbamido ar 50 g amonio salietros.

Bene kiekvienas sodininkas žino, kad kurkliai yra tie parazitai ir derliaus naikintojai, kurie labiausiai gadina gyvenimus. Jeigu norite jų atsikratyti visam laikui, turėtumėte žinoti vieną gudrybę.  Ja su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais pasidalijo Vilma iš Kauno, kuri, tikina, žinanti, kaip su jais kovoti ir jų atsikratyti visam laikui.  Siūlome ir jums išbandyti tai, ką siūlo Vilma. Į kibirą su 10 litrų vandens, įpilkite 2 stiklines aliejaus.

Kai braškės pradeda žydėti, neretas sodininkas mėgėjas nustemba pamatęs, kad vieni žiedai pajuodavę, kiti iš viso nukritę. Visa tai – įvairių vabaliukų darbas. Braškės turi nemažai kenkėjų ir ligų. Šios uogos pražysta gana anksti, todėl jų žiedpumpurius ir pirmuosius žiedus dažnai pažeidžia pavasario šalnos. Pašalusių žiedų vidurys būna juodas. Kai temperatūra nukrinta iki 4 laipsnių šalčio, žūsta net pusė žiedų. Labiausiai nukenčia ankstyvųjų veislių braškės.

Į atvirą gruntą pomidorai dažniausiai sodinami gegužės pabaigoje – birželio pradžioje. Pagal tai reikia apskaičiuoti ir pomidorų sėjos laiką. Persodinimui geriausiai pasirinkti apniukusią dieną, nes sodinant karštą, saulėtą dieną pomidorų daigai gali apdegti. Auginamų nuo skersvėjų neapsaugotoje, pavėsingoje vietoje pomidorų medžiagų apykaita sulėtėja, todėl sodinimui parinkite atvirą, saulėtą vietą.

Dažnas iš mūsų, galvojantis apie puikų derlių, vis pasvajoja apie didelius kiekius užaugintų svogūnų laiškų, kuriais galėtų gardinti salotas, troškinius, sriubas ir šaltibarščius. Skaitytoja Marija sako, kad savo sodyboje, vos pradėjusi auginti svogūnus, juos patręšia smulkinta bananų žieve. Smulkiai supjaustytą žievę Marija užkasa į žemę, šiek tiek giliau nei paviršinis sluoksnis. Tai padės užtikrinti reikalingas maistines medžiagas.

Nors sakoma, kad kova su kurmiais yra beviltiška, nekovoti ir leisti jiems apsigyventi po pievele ir daržu taip pat nėra išeitis, tuo labiau, kad šiais laikais yra daug priemonių, leidžiančių kurmius atbaidyti. Kurmiai atsikrausto visų pirma ten, kur yra derlinga žemė, t. y. daug organinių medžiagų, vabalų, lervų, sliekų.

Nuo gegužės vidurio iki birželio pabaigos Lietuvos botanikos soduose įvairiomis spalvomis ir žiedais akis džiugina rododendrai. Šie nuostabūs augalai jau populiarūs ir lietuvių darželiuose. Rododendrai – gausiausia erikinių (Ericaceae) šeimos gentis, jų priskaičiuojama apie 10–12 tūkst. veislių. Išvertus iš graikų kalbos, augalo pavadinimas reiškia „rožės medis“. Beje, Lietuvoje paplitusi vienintelė vietinė rododendrų rūšis – pelkinis gailis.

Yra nemažai daržovių, kurias galima auginti įdėjus minimaliai pastangų, netgi tinkamai neparuošus žemės. Kokie tai augalai? Žirniai Žirniai visiškai nereiklūs, jų sėklos ilgai išlieka gyvybingos. Šie augalai sėjami tiesiai į dirvą gegužės pradžioje ar viduryje, pasirinkus bet kokį laisvą daržo kampelį. Žirniai gerai auga tiek saulėtoje vietoje, tiek pavėsyje, jie nėra išrankūs dirvai ir bet kokiu atveju duos gerą derlių.

Yra puikus receptas tam, kad pomidorų derlius išties pradžiugintų. Kas svarbiausia – populiarių ir ganėtinai brangių mikrobiologinių trąšų alternatyvą galima pasigaminti patiems. Receptas išties paprastas: į trijų litrų indą įpilkite apie 2,5 litro distiliuoto (būtinai!) šilto vandens. Įdėkite 100 gramų gyvų mielių, ištirpintų šiltame vandenyje, ir įpilkite pusę puodelio cukraus. Indą uždenkite marle ir pastatykite šiltoje vietoje. Retkarčiais jį pakratykite.

Dažnai sodą prižiūrintiems asmenims didžiausiu galvos skausmu tampa kova su kenkėjais. Kokie geriausi būdai yra jų atsikratyti? 1) Jei šalia morkų auginsite svogūnines daržoves, savo kvapu jos atbaidys morkines museles. 2) Jei amarai puola vaismedžius, po jais pasodinkite česnakų – šis kvapas baido amarus. Taip pat juos atbaido bazilikai, mėtos, levandos ir serenčiai. 3) Kad petražolės būtų vešlesnės, jas auginkite šalia svogūnų ir morkų.

Gegužė – pats gražiausias pavasario mėnuo, beje, ir pats darbingiausias. Teks pasukti galvą, kaip nepasiklysti tarp darbų gausos. Žydint sodams, žaliuojant uogakrūmiams, smagu suktis sode. Sugrėbstykite senus užsilikusius po krūmais lapus, sukompostuokite augalų liekanas, užpilkite jas žeme ir įmaišykite trąšų. Paskui apie komposto krūvą pasodinkite cukinijų, vijoklinių pupelių. Neretai sodams pakenkia vėlyvosios šalnos.

Paprastasis kurklys – vabzdys, mintantis smulkiais gyviais, augalais ir pridarantis sodams, kurių dirva gerai įtręšta mėšlu, humusinga, drėgna arba reguliariai laistoma, didelės žalos. Kova su šiais kenkėjais gali trukti ilgai, nes jie moka skraidyti, greitai plaukia vandenyje, o didžiąją laiko dalį praleidžia po žeme. Kovos būdai Kovojant su kurkliais reikia pasitelkti ankstyvą pavasarinį ir gilųjį rudeninį arimą, iki 15 cm dirvos purenimą visą vegetaciją.

Jei dar nepasisėjote įvairiaspalvių gėlių, pats metas tai padaryti. Daigams sėkite aguonas, celiozijas, flioksus, gazanijas, gubojas, gvaizdūnes, jurginus, kermėkus, kosmėjas, lakišius, lobelijas, medetkas, neužmirštuoles, o tiesiai į dirvą jau galite sėti ratilius (astrus), lobuliarijas, nasturtas, pelėžirnius, saulėgrąžas. Kol daigai dygsta, galima persodinti kambarines gėlės. Jaunus augalus reikėtų persodinti kasmet, o senesnius – kas dvejus ar trejus metus.

Anykščių rajone, Kavarsko seniūnijoje, gyvenanti ūkininkė, visoje šalyje žinoma braškių daigų augintoja Danguolė Lingienė braškininkystės verslu užsiima jau beveik 30 metų. Braškių sodinamosios medžiagos auginimas ir pardavimas – visas moters gyvenimas, šiam darbui ji skiria visą laiką, jėgas, investicijas ir viltis. D.Lingienė ilgą laiką dirbo buhaltere, ekonomiste Anykščių r. kolūkiuose. „Atsibodo man sėdėti šiltai prie stalo, išėjau duotis po laukus su motociklu.

Planuojant daržą labai svarbus veiksnys yra patogumas. Kuo daugiau dėmesio reikalauja augalas, tuo arčiau jūsų jis turi būti. Pavasarį arčiausiai bus ridikėliai ir salotos, šiltlysvės su sodinukais, agurkų, pomidorų lysvės, žalumynai. Toliau šakniavaisiniai augalai, paprikos ir baklažanai, kopūstai ir pupelės. Dar toliau – daugiametės daržovės, moliūgai ir bulvės. Atminkite, kad į tą pačią vietą geriau kas kartą nesodinti tų pačių augalų. Sėjomaina – veiksminga piktžolių mažinimo priemonė.

Vaismedžiai ir krūmai balandžio mėnesį pradeda aktyviąją vegetaciją. Kai pradžius žemė, reikia nuvalyti nuo kamienų atsilupusią žievę, reikalui esant, nubalinti medžius iš naujo, apkasti žemę aplinkui ir pridėti trąšų. Būtinai nuraškykite nuo šakelių pernykščius vaisius, kad jie netaptų infekcijų židiniu. Kai kurie sodininkai, kol dar nepradėjo skleistis pumpurai, serbentų ir agrastų krūmus aplieja karštu (70 laipsnių) vandeniu iš laistytuvo.

Visai neseniai apsilankėme svečiuose pas apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ organizatorę Liną Liubertaite. Drauge su portalo skaitytojais ji pasidalino itin vertingais patarimais, kaip daiginti, pikuoti ir prižiūrėti naminius pomidorus. Apželdinimo kursų organizatorė Lina Liubertaitė atskleidžia, kad geriausias laikas juos sėti yra daugmaž kovo vidurys.

„Kol ruošiamės sodinti bulves, rūpi sužinoti, kas svarbiausia bulvėms, kad jos derėtų, būtų geros kokybės, išvengtų ligų?“ – klausia sodininkė Marija Ramelienė iš Vilniaus. Atsako agronomas Rimas Ramonas. Pirmiausia pasirinkite tinkamus priešsėlius, nes tai lemia derliaus dydį ir kokybę, būna lengviau prižiūrėti pasėlius, saugoti juos nuo ligų ir kenkėjų.

Agurkai – viena mėgstamiausių ir populiariausių šalyje daržovių. Kaip turime juos prižiūrėti, kad sulauktume gero derliaus? Agurkus rekomenduojama laistyti anksti ryte, praėjus dviem arba trims valandoms nuo saulės patekėjimo. Vakare palietos daržovės ilgai būna drėgnos ir gali susirgti grybelinėmis ligomis. Agurkai turi būti laistomi šiltu, 18–24 laipsnių, temperatūros vandeniu. Šios daržovės nemėgsta chloruoto vandens, todėl jų negalima laistyti vandentiekio vandeniu.

Kuo tręšti pomidorų daigus, kad jie gerai augtų? Patręšti pomidorų daigai lengviau prigyja, tampa tvirtesni ir atsparesni ligoms. Verta įsidėmėti, kad pirmą kartą patręšti juos galima po persodinimo praėjus 10–15 dienų, o antrą kartą – dar po dviejų savaičių. Tam tinka tiek naminės, tiek pirktinės priemonės. Apsilankę specializuotose parduotuvėse tikrai atrasite pomidorams skirtų specialių trąšų. Siūlome pabandyti pasigaminti organinių trąšų patiems.

Nors vasara jau praeityje, vis dėlto atsipalaiduoti dar nederėtų. Kol šalčiai neaplankė, darbai sode tęsiasi. Ant medžio žievės aptikote samanų ar kerpių? Nupurkškite kamienus 5 proc. geležies sulfato tirpalu. Tai padaryti galima ir profilaktiškai. Kiti sodo darbai Į paruoštas duobes medelius galima sodinti jau spalio pradžioje. Bet jei žemė jose nesusigulėjusi, šį darbą reikėtų atidėti iki mėnesio pabaigos arba net iki pavasario.

Sodybų ir sodų šeimininkai rudenį laužo galvas, kur dėti gausybę vasaros paliktų organinių atliekų. Paprasčiausias būdas – išmesti į konteinerį, tačiau taip pasielgus prarandamas vertingas augalų maistinių medžiagų šaltinis. Nupjauta žolė, kitos žaliosios atliekos gali būti daug naudingesnės nei cheminės trąšos. Atliekų nauda Kompostavimas – tai prižiūrimas natūralus procesas, kai gamta pati perdirba atliekas ir tręšia dirvą. Organines medžiagas skaido įvairūs mikroorganizmai ir bestuburiai.

Iki rugsėjo vidurio pats tinkamiausias laikas dauginti ir persodinti puikiuosius, vaistinius, siauralapius, rūšinius bei sumedėjusius bijūnus. Persodinus vėlų rudenį, nutrupa antrojo šaknų augimo metu, rudenį, išaugusios jaunos siurbiamosios šaknys, o iki šalnų pasodinti augalai nesuspėja vėl išleisti naujų šaknelių, todėl blogai prigis, bus silpni.

Svogūninės gėlės – didžiausia pavasarinio gėlyno puošmena. Vienos iš pirmųjų išsiskleidžia puikiosios lelijos – jos tarsi atidaro žydėjimo sezoną. Kad svogūninės gėlės trauktų mūsų akis, reikia rudenį tinkamai jomis pasirūpinti. Būtina persodinti Skirtingai nei kitos daugiametės gėlės, kurias galima persodinti bet kuriuo šiltuoju metų laiku, svogūninės (joms priskiriamos ir tos gėlės, kurios turi stiebagumbius ar šakniagumbius) gėlės persodinamos rudenį.

Pirmasis rudens mėnuo kupinas darbų ir rūpesčių. Jau galima džiaugtis derliumi, tačiau reikia nepamiršti pasirūpinti sodo bei daržo augalais. Sodinimas Sodinkite gerai įsišaknijusius braškių daigus.Tai daryti patartina ūkanotą dieną. Užberti žemėmis reikia tik daigų šaknų kaklelius. Pasisodinkite remontantinių braškių, kurios dera iki vėlyvo rudens – Selva, Hummi, Gento, Mount Everest. Braškės, kaip ir avietės, nemėgsta drėgnos dirvos.

Norintiems gausaus kitų metų derliaus, kvapnių gėlių ir tvarkingos aplinkos reiktų kaip reikiant padirbėti. Be jokios abejonės, rudenį soduose ir daržuose laukia daugybė užduočių, todėl geriausia jas sudėlioti prioritetine tvarka. Pristatome 5 darbus, į kuriuos rudenį reikia atkreipti dėmesį. Sodinti reikia net ir rudenį Medžiams, krūmams ir kitiems daugiamečiams augalams itin naudinga šilta dirva ir gausus rudeninis lietus, todėl rudenį tinkamai pasodinti augalai suvešės itin gausiai.

Be abejonės, žolių ir samanų naikinimas tarp trinkelių yra vienas nemaloniausių darbų. Deja, viltis, kad tvarkingai išklotos trinkelės visada bus gražios, miršta. Kasmet jų tarpuose pradeda želti žolių kuokštai, atsiranda samanų. Taigi kaip geriausiai tai išnaikinti? Purškimas Net ir tie, kurie skeptiškai žvelgia į herbicidų naudojimą daržininkystėje, gana lengvai griebiasi chemijos naikindami žoles trinkelėse. Tiesa, ekologijos specialistai teigia, kad herbicidų reikia vengti visur.

Pomidorai – bene daugiausia dėmesio reikalaujantis daržo augalas. Norėdami turėti gausų pomidorų derlių, privalote žinoti, kaip juos prižiūrėti, kokiomis ligomis šie vaisiai dažniausiai serga ir kaip šių ligų išvengti. Pilkasis puvinys Ant dar neprinokusių vaisių atsiranda vos pastebimų šviesiai žalių, gelsvų dėmių, kurios su laiku ryškėja ir tampa geltonos ar oranžinės spalvos. Pilkasis puvinys atsiranda stiebo apačioje ir plinta į vaisių per kotelį.

Baklažanai – lepios šilumamėgės daržovės. Net ir švelnaus klimato juostose juos reikėtų sodinti po stiklo ar plėvelės priedangomis, kad jauni daigai būtų apsaugoti nuo lietaus ir būtų sudarytos palankios temperatūros sąlygos. Baklažanams sodinti skirta dirva turi būti humusinga, giliai įdirbta, turinti laidų podirvį. Arti dirvos paviršiaus stovintis vanduo pražūtingas baklažanams. Populiarūs hibridai Yra išvesta daug naujų baklažanų hibridų, kurie skiriasi spalva, forma, dydžiu ir derlingumu.

 „Ar yra priemonių bulvių dygimui pagerinti?“ – klausia Jovita iš Ukmergės r. Atsako Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto Augalų apsaugos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Elena Survilienė. LAMMC Elmininkų bandymo stotyje ir ūkininkų praktikoje atlikti tyrimai parodė, kad prieš sodinimą bulvių gumbai, apdoroti specialia trąša – „Raykat Start“, paankstina dygimą. Stambių ūkių savininkai šią trąšą naudoja kartu su beicu.

Kovoti su šliužais – būtina, kitaip jie gali nuniokoti visą derlių. Šiuo metu priemonių kovai su jais yra įvairiausių – ir natūralių, ir cheminių, reikia tik pasirinkti. Ir sraigės, ir šliužai priskiriami moliuskų tipui, pilvakojų klasei. Gera žinia ta, kad tik menka dalis iš visų Lietuvoje esančių moliuskų rūšių gyvena šalia žmogaus ir minta jo auginamais augalais.

Juodieji serbentai turi tiek vitaminų, kad jais tiesiog privaloma vasarą mėgautis. O ką reikia žinoti apie jų auginimą? Kad uogos būtų didesnės Kaip užauginti maksimalaus dydžio uogas? Yra paprastas būdas. Kai uogos paauga, bet dar būna žalios, nugnybkite visų per vasarą užaugusių pažastinių šakelių viršūnes. Tada jūsų serbentams nebus konkurentų. Du svarbiausi dalykai Apie juoduosius serbentus sunku pasakyti ką nors ypatingo – agrotechnika paprasta ir, atrodo, visiems žinoma.

Užderėjo cukinijų ir jūsų sode? Žurnalo  „Verdu ir kepu“ redaktorė Elžbieta Monkevič tv3.lt skaitytojams ir žiūrovams atskleidė, ką su jomis daryti ir kaip ruošti.  Daugeliui atrodo, kad iš cukinijos galima paruošti tik blynelius ir troškinius, tačiau Elžbieta galvoja visiškai kitaip. Idėjų ir fantazijos nestokojanti moteris sako, kad iš cukinijų galima pagaminti ne tik karštuosius patiekalus, tačiau ir pagardus ar net kečupus.

Jau mūsų protėviai pastebėjo, kad svogūnai prastai auga po kopūstų, morkos nemėgsta burokėlių kompanijos, tačiau gerai lysvėje sutaria su krapais, žirniais, ridikėliais ar česnakais, kad obelis į tą pačią vietą geriau sodinti tik po 50 metų. Alelopatija Taigi augalams, kaip ir žmonėms, būdinga abipusė simpatija ar antipatija. Vienų kultūrų kaimynystė eina į naudą, kitų – kenkia derliui ir augalų kokybei.

„Darbas dėl akių duonos nepelno“, – sako lietuvių liaudies išmintis. Todėl pasidarbavę soduose ir daržuose, kibkime į gėlyną. Tulpės Liepos mėnesį baigiamos kasti vėlyvosios tulpės, taip pat ir eritroniai. Svogūnėliai atskiriami ir pasodinami 5–10 cm gylyje, kas 5–7 cm vienas nuo kito. Jeigu dėl laiko stokos ar kitų aplinkybių tektų ilgiau palaikyti, galima juos sluoksniuoti drėgname smėlyje. Sausai laikomi eritronio gumbeliai sudžiūva ir žūva.

Fitoftorozė – klastinga grybinė liga, kuri pažeidžia mūsų mėgstamus pomidorus. Kaip ir visi grybai, fitoftora labai gyvybinga. Šio grybo sporų yra visur– žemėje, ant sodo įrankių, augalų liekanose, daiguose. Anksčiau pomidorai fitoftoroze pradėdavo sirgti rugpjūčio mėnesį, tačiau dabar stebima šios ligos ankstyvesnio pasireiškimo tendencija. Miške pasirodžius pirmiesiems grybams, visai netrukus ir jūsų darže gali pasirodyti fitoftorozė.

Liepa – pats uogų ir vaisių metas. Sodininkams tai papildomi rūpesčiai, tačiau kai kurių darbų vis dėlto atidėti nevalia. Vienas iš įdomiausių darbų sode – vaismedžių akiavimas, kitaip sakant, skiepijimas miegančia akele. Labiausiai šis būdas tinka jauniems medeliams ir medelynuose auginamiems laukinukams perskiepyti. Norint akiuoti senesnius medžius būtina iš anksto nupjauti jų šakas, paliekant atitinkamo ilgio stagarus. Ant jų priauga vilkaūglių, į kuriuos ir akiuojama.

Įpusėjus įvairių uogų sezonui, ne viena šeimininkė skuba ruošti atsargas žiemai. Bene populiariausias būdas uogas pasilikti žiemai – pagaminti iš jų uogienę. Tačiau kaip greitai ir lengvai pašalinti uogų kauliukus? Žinoma, įvairiuose prekybos centruose galima rasti ne vieną eurą, o kartais ir dešimtį jų kainuojančius aparatus, kurie pašalina kauliukus iš uogų.

Apžiūrėkite augalus, augančius jūsų darže ir sode. Ar yra kokių nors mineralinių medžiagų trūkumo požymių? Susipažinkite, kokie simptomai tai išduoda. Mineralai Daržovėms, vaisiams ir kitiems augalams augti ir vystytis, kaip ir gyvūnams bei žmonėms, reikia mineralinių medžiagų – fosforo, azoto, kalcio, magnio, kalio, geležies. Jų daržovės gauna iš dirvožemio. Augalai perdirba vandenį, įsisavinamą iš dirvožemio, kuriame būna ištirpusios gyvybiškai svarbios mineralinės medžiagos.

Į skaitytojų kausimus atsako biologė Marija Kuraitienė. Kaip apsaugoti braškes nuo karkvabalių? Šie kenkėjai nuolat nuėda šaknis, todėl braškių kelmeliai nuvysta. Karkvabalius naikinti turėtų visi apylinkės sodininkai – tik tada galima pasiekti rezultatą. Kasmet stenkitės supurenti žemę, perkasti tuščius plotelius ir išrinkti kuo daugiau lervų. Sode galima sukrauti kelias nedideles durpių ir mėšlo krūveles. Jose karkvabaliai noriai dės kiaušinėlius.

Tinkamiausias metas genėti vyšnias ir trešnes yra po žydėjimo arba liepos–rugpjūčio mėnesiais, kai nuimamas derlius. Šiuo laiku tai padarius, medelių žaizdos gyja geriau, jie mažiau išskiria sakų negu nugenėti pavasarį. Nuolat retinama Jaunos vyšnios ir trešnės auginamos taip pat, kaip ir obelys. Pasodinus patrumpinamos, o vėliau išpjaunamos tik labai tankiai ir stačiai augančios šakos.

Paprastasis kurklys – vabzdys, mintantis smulkiais gyviais, augalais ir pridarantis sodams, kurių dirva gerai įtręšta mėšlu, humusinga, drėgna arba reguliariai laistoma, didelės žalos. Kova su šiais kenkėjais gali trukti ilgai, nes jie moka skraidyti, greitai plaukia vandenyje, o didžiąją laiko dalį praleidžia po žeme. Kovos būdai Kovojant su kurkliais reikia pasitelkti ankstyvą pavasarinį ir gilųjį rudeninį arimą, iki 15 cm dirvos purenimą visą vegetaciją.

Nedideliame plėveliniame šiltnamyje saulėtomis dienomis oro temperatūra labai greitai pakyla aukščiau leistinos ribos (26–28 ºC), dėl to augalai nukenčia: jie nustoja augti, neužsimezga arba krenta užuomazgos. Todėl šiltnamyje būtina palaikyti tinkamą oro temperatūrą ir drėgnumą. Šio statinio konstrukcija turėtų būti tokia, kad orą galėtume greitai atvėsinti. Be to, patartina langus uždengti plaušiniais dembliais, neaustinėmis medžiagomis ar apipurkšti kalkinėmis medžiagomis.

Juodieji serbentai turi tiek vitaminų, kad jais tiesiog privaloma vasarą mėgautis. O ką reikia žinoti apie jų auginimą? Du svarbiausi dalykai Apie juoduosius serbentus sunku pasakyti ką nors ypatingo – agrotechnika paprasta ir, atrodo, visiems žinoma. Deramai rūpinantis nuo krūmo galima priskinti kibirą uogų. Bet ar daugeliui tai pavyksta? Agronomė Judita Petrauskienė pasidalijo keliais esminiais patarimais. „Serbentus reikia sodinti pačioje drėgniausioje, žemiausioje sklypo vietoje.

Vos išgirdus apie varliagyvius, šliužus, šikšnosparnius, vabzdžius ir kitus panašius gyvius, apima nemalonus jausmas. Daugelis sodinininkų įvairiais būdais bando šių „draugų“ atsikratyti ar užkirsti kelią jiems atsirasti sode. Tačiau neskubėkite – šie padarėliai yra labai naudingi, nes kovoja su kenkėjais. Be išvardytų, reikėtų paminėti ir mūsų bičiulius paukštelius – vienus svarbiausių sodo sanitarų.