Mineralai
Daržovėms, vaisiams ir kitiems augalams augti ir vystytis, kaip ir gyvūnams bei žmonėms, reikia mineralinių medžiagų – fosforo, azoto, kalcio, magnio, kalio, geležies.
Jų daržovės gauna iš dirvožemio. Augalai perdirba vandenį, įsisavinamą iš dirvožemio, kuriame būna ištirpusios gyvybiškai svarbios mineralinės medžiagos.
Ne mažiau svarbūs gerai augalo mitybai yra ir mikroelementai – boras, arsenas, cinkas, varis, jodas. Kai dirvoje yra pakankamas maisto medžiagų ir mikroelementų kiekis, augalai auga ir vystosi optimaliai. Skirtingos dirvos yra nevienodos cheminės sudėties, tad daržovei, augančiai vienoje ar kitoje dirvoje, gali trūkti arba būti per daug kokių nors maisto medžiagų.
Pagal augalų išvaizdą galima nustatyti, kokių medžiagų ir elementų jiems trūksta. Pastebėjus tam tikrus požymius, galima dirvą papildyti reikalingomis medžiagomis ir padėti augalams geriau augti.
Būtina drėgmė
Kad augalai augtų vešlūs ir duotų gerą derlių, dirvožemyje turėtų būti pakankamas maisto medžiagų, mikroelementų ir vandens kiekis. Kadangi augalai pasisavina vandenyje ištirpusias mineralines medžiagas, vien mineralų gausaus dirvožemio nepakanka – jis turi būti pakankamai drėgnas. Priešingu atveju augalai gerai nepasisavins mineralinių medžiagų.
Tręšti dirvą kompostu, mėšlu taip pat labai naudinga, nes organinėse trąšose yra beveik visų augalų gyvybingumui palaikyti reikalingų mikroelementųi.
Taip pat dirvoje pagausėja bakterijų, kurios, skaldydamos mineralines medžiagas, padeda augalams lengviau jas įsisavinti.
Požymiai, rodantys, kad augalai nepakankamai gauna tam tikrų maisto medžiagų:
Jei trūksta azoto, augalas vystosi silpnokai, paprastai yra šviesiai žalsvos spalvos, jo lapai gali pradėti gelsti.
Jei nepakanka fosforo, augalas pamažu įgauna tamsiai žalią spalvą, gali atsirasti raudonas ar purpurinis atspalvis. Auga silpnokai, o lapai džiūdami tamsėja, juoduoja.
Vaisinėms daržovėms ypač aktualus pakankamas šios cheminės medžiagos kiekis, nes fosforas yra atsakingas už vaisių augimą ir brendimą.
Jei pomidorams trūksta fosforo, jų lapai iš pradžių mėlynėja, paskui pilkėja; stiebas ir lapų koteliai tampa rudos spalvos su violetiniu atspalviu.
Jei lapų pakraščiai ruduoja, greičiausiai augalui trūksta kalio. Esant šio mineralo trūkumui, pomidorų vaisiai nevienodai noksta, ant paviršiaus atsiranda geltonų dėmių. Pomidorų krūmo stiebelių viršūnėse lapai pradeda suktis, apatinių lapų dalys, esančios tarp gyslų, ruduoja.
Kalcis padeda susidaryti augalų ramstiniams audiniams. Dirvą papildomai tręšti šiuo elementu retai kada reikia, nes jo yra mėšle, superfosfate ir kitose trąšose.
Jei trūksta kalcio, apmiršta augalo pumpurai, šaknys, ant jaunų lapelių atsiranda tamsių taškelių.
Jei pomidorams nepakanka magnio, tarpgyslinė lapų dalis šviesėja, vėliau geltonėja; agurkų lapų pakraščiai paruduoja.
