Kalendorius
Lapkričio 24 d., sekmadienis
Vilnius +1°C
Horoskopai
Programos image
Orai
Pranešti naujieną
Paieška

Naujausios

Karas Ukrainoje

Lietuva

Verslas

Užsienis

Gyvenimas

Sportas

Video

Žmonės

Automanas

Mano naujienos

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas
REKLAMA
Komentuoti
0
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
Link copying icon
Kopijuoti nuorodą
Email icon
Siųsti el. paštu
Facebook icon
FB Messenger icon
Messenger
LinkedIn icon
LinkedIn
Twitter icon
Daugiau panašių naujienų
Mažiau panašių naujienų
Pranešti apie klaidą
TV3 naujienos > Sodas ir daržas

Atsikratyti sodo kenkėjų lengviau nebuvo: prireiks vos šios gudrybės

2018-08-05 07:30 / šaltinis: valstietis.lt
2018-08-05 07:30

Kovoti su šliužais – būtina, kitaip jie gali nuniokoti visą derlių. Šiuo metu priemonių kovai su jais yra įvairiausių – ir natūralių, ir cheminių, reikia tik pasirinkti.

Šliužai (nuotr. 123rf.com)
21

Kovoti su šliužais – būtina, kitaip jie gali nuniokoti visą derlių. Šiuo metu priemonių kovai su jais yra įvairiausių – ir natūralių, ir cheminių, reikia tik pasirinkti.

REKLAMA
0

Ir sraigės, ir šliužai priskiriami moliuskų tipui, pilvakojų klasei. Gera žinia ta, kad tik menka dalis iš visų Lietuvoje esančių moliuskų rūšių gyvena šalia žmogaus ir minta jo auginamais augalais.

Ruošiame vasaros derlių: marinatai sužavės visą giminę
(21 nuotr.)
(21 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Ruošiame vasaros derlių: marinatai sužavės visą giminę

Absoliuti dauguma Lietuvoje aptinkamų pilvakojų moliuskų gyvena, maitinasi, dauginasi savo natūraliose buveinėse – vandens telkiniuose, miškuose – paklotėje ar ant medžių, krūmų, kelmų, pamiškėse, pievose.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Net ir dažniau pasitaikančios žmogaus kaimynystėje sraigės – raiboji sraigenė (Cornu aspersum), vynuoginė sraigė (Helix pomatia), baltalūpė dryžė (Cepaea hortensis), taškuotoji arianta (Arianta arbustorum) nėra tokios žalingos kaip šliužai.

REKLAMA
REKLAMA

Pačiais pavojingiausiais iš jų yra laikomi dirvašliužinių (Agriolomacidae) šeimai priklausantys šliužai – tinklinis dirvašliužis (Deroceras reticulatum), judrusis dirvašliužis (Deroceras laeve) ir dvi arioninių (Arionidae) šeimai priklausančios invazinės rūšys – rudasis arionas, arba smalžys (Arion rufus) bei luzitaninis arionas, arba smalžys (Arion lusitanicus).

REKLAMA

Lietuvoje yra užfiksuota atvejų, kai masiškai išplitę dirvašliužiai visiškai sunaikino didelius rapsų pasėlių plotus. Didžiulę grėsmę tiek žmonių auginamiems augalams, tiek mūsų vietinėms ekosistemoms kelia rudieji, o ypač luzitaniniai smalžiai.

Šios rūšys yra pietinių Europos kraštų gyventojai, žmogui padedant išplitę po visą Europą. Užregistruoti jų antpuoliai daržuose, kai buvo masiškai nugraužti beveik visi daržo augalai. Šie gyviai pavojingi ir tuo, kad ekologiniu požiūriu yra labai agresyvūs, gali misti ir negyva augaline medžiaga, ir gyvais augalais bei kitų šliužų gaišenomis.

REKLAMA
REKLAMA

Paprastai šliužai maitinasi naktį, kai būna didelis oro drėgnis ir iškrinta rasa. Dieną jie slepiasi tankesniuose augmenijos sąvašynuose, krūmuose, gyvatvorėse ar po įvairiais ant žemės gulinčiais daiktais – lentomis ir panašiai, todėl ne visada paprasta juos pamatyti.

Šliužai judėdami ant augalų stiebų ar lapų, o kartais ir ant grunto palieka gleivių pėdsakus. Jie augalų lapų, stiebų audiniuose išgraužia netaisyklingas skyles, o jaunus daigus gali visiškai nugraužti ir negrįžtamai pražudyti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Atsižvelgiant į šių pilvakojų moliuskų gebėjimą gausiai daugintis, jų visiškai išnaikinti nepavyks jokiais metodais, todėl pagrindinės apsaugos priemonės turėtų būti skirtos jautriausiems augalams ar jų dalims – daigams ar jauniems ūgliams – apsaugoti. Veiksmingiausia apsauga nuo šliužų gali būti užtikrinta derinant įvairius metodus – naudojant tiek ekologiškas, tiek chemines priemones.

REKLAMA

Natūralios priemonės

Šliužai dienos metu paprastai būna neaktyvūs ir tūno įvairiose slėptuvėse – po akmenimis, lentomis, nuokritomis ir panašiai. Todėl visų pirma reikia tokias potencialias buveines surasti, kurias įmanoma – pašalinti, o kurių neįmanoma pašalinti – ten statyti gaudykles ar bandyti rinkti mechaniškai.

Pamatykite, kaip vilniečiai puošia balkonus
(39 nuotr.)
(39 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Pamatykite, kaip vilniečiai puošia balkonus

Kuo mažiau bus tinkamų slėpimuisi buveinių, tuo lengviau bus aptikti moliuskų sankaupas. Neatspariausius šliužams augalus reikia sodinti kaip įmanoma toliau nuo tokių buveinių.

REKLAMA

Galima išdėstyti įvairių tipų gaudykles tose sodo ir daržo vietose, kur didžiausia šliužų antpuolių ar pasireiškimo tikimybė arba aplink jautriausius antpuoliui augalus. Sodininkams skirtose parduotuvėse galima nusipirkti pramoniniu būdu pagamintų gaudyklių arba pasidaryti jų patiems.

Gaudyklės gali būti įvairios – tai gali būti ir apversti vazonai ar išskobtų melionų pusės – po jais naktį susirinkusius šliužus dieną reikia surinkti ir sunaikinti. Tai pat gana veiksminga vidutinio dydžio lentą pakelti ant 2,5–3 cm atramų – po ja susirinks daug kenkėjų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tokias gaudykles reikia apžiūrėti ir šliužus rinkti kiekvieną dieną (užsimaukite gumines pirštines, jei jaučiate šleikštumą liesdamiesi prie šių gyvių). Šliužus humaniškai sunaikinti galima sumetant juos į kibirą su muiluotu vandeniu. Kai moliuskai nugaiš, paprasčiausiai juos išpilkite į komposto krūvą.

Galima naudoti ir gaudykles su kvapiaisiais jaukais. Paimkite gilų indą su vertikaliomis sienomis (pavyzdžiui, nupjautą plastikinį butelį) ir beveik lygiai su kraštais įkaskite į žemę. Pripilkite į jį (bent iki pusės) alaus arba kito lengvai besifermentuojančio skysčio – cukraus, vandens ir mielių tirpalo.

REKLAMA

Šios gaudyklės nėra labai efektyvios, nes pritraukia šliužus tik iš nedidelio nuotolio. Be to, gana nepatogu iš skysčio iškrapštyti negyvus šliužus, o skysčio atsargas reikia vis papildyti kas kelias dienas.

Kai kuriose sodininkų reikmenų parduotuvėse galima nusipirkti pramoninių būdu pagamintų šliužų gaudyklių, kurių konstrukcija tokia, kad patekę į jas moliuskai nebesugeba iššliaužti. Jos pardavinėjamos iš karto su kvapiuoju jauku, tereikia gaudyklę išpakuoti, sudėti į ją jauką ir įkasti į žemę.

REKLAMA

Užtvaros kenkėjams

Tai palyginti efektyvus metodas, jei atliekamas reguliariai. Pradžioje šliužus reikėtų rinkti kiekvieną naktį, o vėliau, kai populiacija gerokai sumažėja, galima rinkti kartą per savaitę. Kaip buvo minėta, reikia lokalizuoti tinkamiausias šliužams slėptis vietas.

Vakarop šalia jų reikia gausiai prilieti vandens. Saulei nusileidus, apsiginklavus žibintuvėliu ir kibiru su muiluotu vandeniu ar plastikiniu maišu, tose vietose surinkti susirinkusius moliuskus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Siekiant apsaugoti jautriausius šliužams augalus, juos galima aptverti užtvarais. Jie gali būti kelių tipų. Lengviausiai prižiūrimais ir efektyviausiais laikomi vario skardos skydai ar užtvarai. Manoma, kad varis reaguoja su šliužų išskiriamomis gleivėmis ir sukelia nervų sistemos sutrikimą, analogišką elektros šokui.

Išvyskite patys: gražiausių vasaros gėlių paroda
(106 nuotr.)
(106 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Išvyskite patys: gražiausių vasaros gėlių paroda

Tokios užtvarėlės turėtų būti bent 10 cm aukščio ir jas išdėstant reikėtų dalį jų įkasti kiek giliau į žemę, kad šliužai neprasiskverbtų pro apačią. Vario folija naudinga, pavyzdžiui, jei auginate daržoves pakeltose dėžėse – tokiu atveju tereikia apjuosti šia folija visos dėžės kraštus. Taip pat ja galima apjuosti ir vaismedžių kamienus. Tokia apsauga išlieka veiksminga kelerius metus. Dar vienas būdas sudaryti užtvarą šliužams – norimas apsaugoti daržo dalis apjuosti sausų pelenų ar vermikulito juostomis.

REKLAMA

„Jos turėtų būti apie 2,5 cm aukščio ir apie 7 cm pločio. Pelenų juostos tampa neveiksmingos po stipresnio lietaus, todėl priežiūra gana sudėtinga. Vermikulito savybė – atstumti drėgmę, todėl ši priemonė gerokai veiksmingesnė. Be to, vermikulito laisvai galima nusipirkti dideliuose statybinių medžiagų prekybos centruose.

Šliužai turi gana daug natūralių priešų, kurie jais minta, tačiau ypač juos mėgsta ežiai. Tad reikėtų stengtis, kad jūsų kaimynystėje apsigyventų šeimynėlė.

REKLAMA

Cheminės priemonės

Lietuvoje neprofesionaliems naudotojams šliužų ir sraigių kiekiui kontroliuoti yra registruotas cheminis preparatas „Ferramol“. Tai – moliuskocidas, naudojamas uogynų, lauko ir uždaro grunto daržovių bei dekoratyvinių augalų apsaugai nuo šliužų ir sraigių. Šio preparato veiklioji medžiaga – geležies fosfatas, kuris yra toksiškas šliužams ir sraigėms.

„Paragavę moliuskocido, po kelių valandų jie nustoja ėsti ir pasitraukia į savo slėptuves, kur nugaišta. Preparatas granulių pavidalo. Šias granules reikia tolygiai paskleisti tarp augalų, norma – 2,5 –5 g kvadratiniam metrui. Naudoti reikėtų pradėti pirmiesiems šliužams pasirodžius. „Reikėtų atkreipti dėmesį, kad šį preparatą galima naudoti ne daugiau kaip 4 kartus per sezoną. Po kiekvieno apdorojimo šiuo preparatu derėtų palaukti, kol neliks grūdelių, ir tik tada naudoti vėl (žinoma, jei dar likę šliužų).

Dr. Rimantas Tamošiūnas

Sodininkystės ir daržininkystės instituto Augalų apsaugos laboratorijos specialistas

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
toliau skaitykite
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų