daržas

Yra puikus receptas tam, kad pomidorų derlius išties pradžiugintų. Kas svarbiausia – populiarių ir ganėtinai brangių mikrobiologinių trąšų „Baikal EM 1“ alternatyvą galima pasigaminti patiems. Receptas išties paprastas: į trijų litrų indą įpilkite apie 2,5 litro distiliuoto (būtinai!) šilto vandens. Įdėkite 100 gramų gyvų mielių, ištirpintų šiltame vandenyje, ir įpilkite pusę puodelio cukraus. Indą uždenkite marle ir pastatykite šiltoje vietoje. Retkarčiais jį pakratykite.

Žinia apie pražydusius bijūnus – viena laukiamiausių Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo naujienų. Ir štai jau galima ja pasidalinti – atnaujintose sodo ekspozicijose šiuo metu skleidžiasi įvairiaspalviai kvapnūs bijūnų žiedai. „VDU Botanikos sode įrengtos trys naujos bijūnų kolekcijos ekspozicijos. Reprezentacinę ekspoziciją saloje sudaro laukinės bijūnų rūšys ir jų veislės.

Nemažai sodininkų vis dažniau atsisako chemijos darže, nes nori valgyti sveiką ir ekologiškai švarią produkciją. Tad vietoje mineralinių trąšų dabar galite naudoti natūralias trąšas. Tręšimas mielėmis Jas naudoti galima praktiškai visoms sodo kultūroms, bet geriausiai į mieles reaguoja būtent agurkai. Jas galite naudoti ir šiltnamyje, ir atvirame grunte. Egzistuoja keli mielinių trąšų receptai, visi jie yra vienodai geri, kokį išsirinkti – spręsti tik jums.

Lietuvos daržuose sojos auginamos nuo seno. Visgi mūsų klimatas šioms ankštinėms daržovėms nėra labai tinkamas, tad jos mūsų lysvėse gana retos. O štai mokytoja senjorė Liuda Paliulienė iš Gražiškių miestelio (Vilkaviškio r.) sojas augina kone 20 metų. „Sojas mūsų šeima pamėgusi dėl saldesnio skonio ir naudos širdžiai, – prisipažino L. Paliulienė. – Kadangi jos šilumamėgės, auginu arba paprastame, dirbtinai neapšildomame šiltnamyje, arba lauke, bet užuovėjoje.

Birželį soduose prasidėjęs spartus augimas kviečia pasiraitoti rankoves – ir vaismedžiams,ir uogakrūmiams šiuo metu reikialabai daug šviesos, vandens ir šilumos, o dar daugiau – maisto medžiagų. Žinoma, negalima reguliuoti šilumos, tačiau vandeniu ir maisto medžiagomis galima pasirūpinti. Laistome ir maitiname Pradžiūvusi dirva drėkinama kuo giliau, kad vandenį galėtų paimti ir ten esančios šaknys. Mažesnius medelius bei krūmus pravartu laistyti ir paraugintomis srutomis.

Auginti paprikas nėra sudėtinga, tačiau reikia žinoti keletą svarbių dalykų apie šias lietuvių pamėgtas daržoves. Ilga vegetacija Paprikos – ilgos vegetacijos daržovė, todėl lietuviška vasara joms per trumpa. Kol sėkla išdygsta ir išauga iki daigo, kurį galima sodinti į dirvą, praeina 60–80 dienų. Dar nemažai laiko užtrunka, kol paprikos pradeda megzti vaisius. Jei šiek tiek pavėluosite arba ką nors padarysite netinkamai, gali atsitikti taip, kad jūsų paprikos tiesiog nespės sunokti.

Ne paslaptis, kad visi sodininkai nori džiaugtis sveikais ir gražiais augalais. Nors svarbiausia yra tinkama sodinimui dirva, reikšmingą vaidmenį atlieka ir tręšimas. Ką daryti, jei nenorite išleisti daug pinigų augalų trąšoms? Tai ne problema. Veiksmingų trąšų galite rasti tiesiog savo virtuvėje. Nikki Tilley sako, kad gailisi, jog šitų dalykų nežinojo anksčiau, tačiau dabar šios ranka pasiekiamos trąšos – nepamainomos. Ji keliais savo atradimais dalijasi ir su kitais.

Kaune įsikūrusio Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo kolekcijose ir ekspozicijose – vis daugiau aromatingų ir įvairiaspalvių žiedų. Kol didžiausiame Lietuvoje rožyne pirmuosius pumpurus ima formuoti rožės, romantiškąją istorinę pergolę visu smarkumu puošia balti, rožiniai ir kreminiai vanile kvepiantys kalninių raganių (Clematis montana) žiedai.

Karštėjant vasaroms, vis aktualesnės tampa pomidorų grybinės ir bakterinės ligos. DĖMĖTLIGĖ Tenka matyti įvairių dėmių ant lapų. Iš pradžių gausiau jų būna ant apatinių, o vėliau – ir ant viršutinių lapų. Visos dėmėtligės atsiranda, kai keletą valandų lapai būna sudrėkę ar nuolat drėkinama. Vieną tokių dėmėtligių sukelia grybas Corynespora cassiicola.

Kai ateina metas tręšti, pravartu žinoti, kad ne visada naudinga naudoti trąšas iš rinkos. Daugelio rūšių trąšos parduodamos specializuotose parduotuvėse, tačiau didelėje jų dalyje yra chemikalų, taip pat jos yra brangios. Tai nereiškia, kad turėtumėte visiškai atsisakyti trąšų, kurios yra būtinos augalų augimui. Savo virtuvėje turite natūralų ir daug efektyvesnį variantą, kuris gali būti puiki natūrali trąša jūsų augalams.

Šiemet žadate užsiauginti gardžių naminių pomidorų savo darže? Tuomet įsidėmėkite šiuos keturis patarimus, kurie gali tikrai praversti, auginant pomidorus.  1-a paslaptis: daug šviesos Pomidorus privalus sodinti yra ten, kur jie gaus daug saulės šviesos. Taip pat, pomidorai nemėgsta kamšaties. Jiems yra geriausia pietiniuose šlaituose, apsaugotuose nuo šaltų vėjų. 2-a paslaptis: teisingas laistymas Pomidorus privalu teisingai laistyti.

Jei nusprendėte, kad savo sode skruzdžių nenorite, štai ką reikėtų žinoti. Skruzdės yra vienas seniausių organizmų Žemėje. Pasirodo, kad jos egzistavo jau dinozaurų laikais.Tai reiškia, kad jos išgyvenimo masinį kitų rūšių išnykimą sukėlusius įvykius, taigi, jos neabejotinai moka prisitaikyti. Dėl to jas išguiti iš savo sodo gali būti nepaprasta.

Kad begonijos augtų aukštos, stiprios ir spalvingos, reikės šiltos temperatūros ir nuoširdaus sodininko atsidavimo. Šis augalas, kurio būna baltos, rožinės, geltonos ar purpurinės spalvos, puikuojasi tvirtais žiedais, o jį auginti – visai nesudėtinga. Viskas, ko reikia – tai truputis saulės, truputis vandens ir daug meilės. Naujas begonijos augalas namus puoš ilgą laiką, jei tik tinkamai juo rūpinsitės.

Jei mėgstate sodininkauti, auginti daržoves, tikriausiai žinote, kokie lepūs ir kiek rūpesčių kelia pomidorai. Reikia kovoti su kenkėjais ir ligomis, nepalankiomis oro sąlygomis, rūpintis trąšomis. Tikriausiai tenka pirkti chemines trąšas iš parduotuvės, tačiau yra ir kitas būdas. Jūsų pomidorai bus vešlūs ir sveiki, naudojant natūralius produktus, randamus namuose. Pavyzdžiui, kavos tirščius. Maltos kavos tirščiai yra vienos geriausių trąšų.

Darbingiausias pavasario mėnuo gegužė nuvylė daugelį. Sulaukėme sniego, šalnų, krušos ir intensyvaus lietaus. Todėl šiais klimato pokyčių laikais galima teigti, kad sprendimas kurti daržus balkonuose ar terasose iš tiesų gali pasiteisinti. Juk tuomet viena mažiausių namų erdvių gali tapti jaukiausia jų vieta, taip pat tokiu nedideliu plotu lengva pasirūpinti, apsaugoti jį nuo orų permainų.

Jei ieškote puošnių gėlių, tik nedaugelis nusileidžia ryškiems ir spalvingiems bijūnams – didžiulių jų žiedų pasitaiko ir nemažos lėkštės dydžio. Yra trys bijūnų rūšys: puikieji bijūnai, kurie kiekvieną žiemą pasislepia po žeme, krūminiai bijūnai, kurie būna aukštesni ir stambesniais kotais, ištveriančiais ir žiemą, bei hibridiniai bijūnai – krūminio ir žolinio bijūno hibridai, kurių gauti gali būti sudėtinga, rašoma gardenersworld.com.

Pavasaris – puikus metas sėti daržoves bei vaisius, tačiau, skirtingai nei daugelis galvoja, tai galima daryti ne tik darže, bet ir savo namų balkone. Kraštovaizdžio specialistas ir agronomas Tautvydas Gurskas tikina, kad balkonas – puiki vieta auginti ne tik krūmelius, bet ir daržoves bei vaisius. Tinkamai jas prižiūrint galima užsiauginti netgi bulvių ar obuolių. Pavasariui įsibėgėjus galima įsigyti paaugusių daigų, įvairių daržovių, krūmelių ir vaismedžių.

Kavarsko seniūnijoje (Anykščių r.) gyvenanti ūkininkė Danguolė Lingienė pastaruosius 30 metų užsiima braškininkyste ir yra visoje šalyje žinoma braškių daigų augintoja. Tačiau šie metai pirmieji, kai ji pati nebedirba braškyne.

Jei vis dar gėles ir daržoves auginate priešingose kiemo pusėse, pats laikas šį planą pakeisti. Profesionalūs augintojai gėles ir daržoves sodina kartu tam, kad turėtų gausesnį derlių ir išlaikytų jį sveiką. Ekologinio ūkio augalų auginimo specialistė Maggie Saska goodhousekeeping.com sako, kad pagrindinė priežastis, kodėl gėles reikia sodinti prie daržovių, yra ta, kad tai padeda pritraukti bites, drugelius, kolibrius ir kitus naudingus vabzdžius.

Pomidorai – šilumą mėgstančios daržovės, todėl didžiausio derliaus galima tikėtis auginant juos šiltnamyje. Jame ne tik galima palaikyti optimalią temperatūrą pomidorams vystytis, bet ir patys augalai dėl pakankamo šviesos kiekio (lapų nepasiekia tiesioginiai saulės spinduliai) auga gerokai greičiau. Pirmą kartą pomidorai tręšiami vos pasodinus daigus į nuolatinę vietą lauke ar šiltnamyje. Antras tręšimas – vos pradėjus žydėti.

Pavasarį visuomenė gauna daug informacijos apie šviežių daržovių ir vaisių nenuginčijamą naudą sveikatai, nors metų laikų kaitos pagal jų asortimentą prekybos centruose nebeįmanoma pastebėti. Visus metus – vasara. Dėl šios priežasties ir mūsų pasirinkimai jau seniai nebepriklauso nuo sezono. Renkantis daržoves ir vaisius, vaistininkas pataria pasirūpinti jų įvairove bei kuo ryškesnėmis spalvomis, o jei įmanoma – užsiauginti ir patiems.

Tinkamas svogūnų paruošimas sodinimui ne tik padės apsisaugoti nuo svogūninių musių bei kitų kenkėjų, bet ir sulaukti stiprių, sultingų svogūnų derliaus. Daržininkai dažnai nemirko svogūnų, tikindami save ir kitus, jog tai tuščias laiko švaistymas – juk jie ir taip puikiai auga. Tačiau ilgametė patyrusių sodininkų praktika byloja visai ką kita. Noriu pasidalinti savo išbandytais svogūnų paruošimo būdais.

Tam, kad jūsų daržas atneštų kokybišką bei gausų derlių, būtina teisingai juo pasirūpinti. Šį kartą papasakosime, kaip teisingai reikia tręšti agurkus, ypač jeigu jūs auginate juos atvirame grunte. Daugybe sodininkų vis dažniau atsisako chemijos darže, nes norisi valgyti sveiką ir ekologiškai švarią produkciją. Tad vietoje mineralinių trąšų dabar galite naudoti natūralias trąšas.

Tręšimas mielėmis pastebimai pagerina augalo būklę, didina derlingumą, paspartina vaisių brendimą. Tačiau jeigu norite, kad mielių tirpalas nepakenktų, reikia jį tinkamai paruošti ir naudoti. Kodėl pomidorai ir agurkai laistomi mielėmis? Tręšimas mielėmis turi daug pliusų ir jeigu jas naudosite pagal visas taisykles, jų poveikis augalams bus labai teigiamas.

Šviežios daržovės ištisus metus? Kodėl gi ne?! Tipinis šiltnamis – tai statinys, kurį sudaro metalinė (dažniausiai plieninė) konstrukcija, o visuma yra įstiklinta ar dengta skaidriu plastiku. Tokiomis sąlygomis formuojasi specifinis mikroklimatas, kuris yra palankus augalų augimui nepriklausomai nuo temperatūros už šiltnamio ribų. Mūsų klimatas nelepina sodininkų. Auginimo sezonas yra pakankamai trumpas, todėl jei norime anksčiau mėgautis šviežiomis daržo gėrybėmis, verta investuoti į šiltnamį.

Šie augalai tikrai verti dėmesio ir pagarbos, todėl soduose vis dažniau auginami. Natūraliose augavietėse aktinidijos vietinius gyventojus stebina paslaptingomis gydomosiomis savybėmis ir neįtikėtina galia, kuri pritraukia ne tik miškuose klaidžiojančių katinų, bet ir tigrų dėmesį. Legendose pasakojama, jei žmogus aptinka šių augalų natūraliose augavietėse, jie iš tos vietos pasitraukia ir slepiasi.

Ekologiška sodininkystė dar niekada nebuvo tokia populiari, o jai naudojami metodai yra itin svarbūs mūsų ir mūsų planetos sveikatai. Yra daugelis įvairių natūralių trąšų, kurias galima naudoti sode arba vazonuose. Kai kurias jų galima pasigaminti ir sukaupti namie, pasitelkiant virtuvėje ar sandėliuke turimas priemones. Žolės nuopjovos Jei kieme turite ekologišką pievelę, nupjovę žolę būtinai surinkite nuopjovas – jas galėsite panaudoti sode.

Patyrę sodininkai žino, kad įvairūs augalų deriniai sukuria sveiką ir gražų sodą. Daugelis mano, kad tam tikri augalų deriniai turi nepaprastų galių padėti vienas kitam augti. Kompanionai padeda vienas kitam augti ir efektyviai naudoti sodo erdvę. Pvz., aukšti augalai suteikia šešėlį saulės spinduliams jautriems mažesniems augalams. Kai kurie deriniai gali apsaugoti ir vienas kitą nuo kenkėjų, rašo goodhousekeeping.com.

Nuo salotų pagardinimo ar naminių užtepėlių iki podagros ir vėžio gydymo – maždaug kas penktas Lietuvos gamtoje randamas augalas ar jo veikliosios medžiagos gali būti pritaikyti praktikoje. Vėlyvas pavasaris ir artėjanti vasara yra tinkamiausias laikas šiais natūraliais produktais papildyti namų vaistinėlę ar virtuvę. Kaip nesuklysti ir parsinešti organizmui naudingų, o ne žalingų laukinių augalų, pataria vaistininkas ir fitoterapeutas Virgilijus Skirkevičius.

Cheminės medžiagos yra neatskiriama mūsų kasdienio gyvenimo dalis. Jų žalingą poveikį suvokiame daugiausia tik pajutę negrįžtamus sveikatos, gyvenamosios, poilsio aplinkos pakitimus. Apsauga nuo cheminių medžiagų poveikio sveikatai ir aplinkai tampa aktualesnė dėl labai plataus cheminių darinių vartojimo.

Kurdami savo gėlyną, žmonės gali išgirsti visokiausių nuomonių apie tai, kokias gėles geriausia rinktis. Tačiau tikriausiai visi pritars, kad vienmetės gėlės tiesiog užburia savo grožiu bei elegancija, o svarbiausia tai, jog jos puikiai dera su bet kokiais kitais augalais. Tačiau, kokias pasirinkti, kad neprašauti pro šalį ir visus metus džiaugtis nuostabiu žydinčio gėlyno grožiu? Mielai jums padėsime.

Vis svajojate ant palangės ar balkone auginti prieskonines žoleles? O galbūt ne kartą bandėte tai daryti, tačiau baziliko ar mėtos lapeliais taip ir neteko pasimėgauti? Tinklaraštininkė, apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ organizatorė Lina Liubertaitė dalijasi dažniausiai daromomis klaidomis ir pataria, kaip užsiauginti žalumynų tiesiog savo namuose. Ji sako, kad visiškai normalu, jei iš pirmo karto to padaryti nepavyksta.

Žalumynų auginimas namie – tai puikus būdas smagiai padirbėti, sutaupyti pinigų ir džiaugtis nuostabiais skoniais. Žalumynų kvapai taip pat į jūsų sodą privilios drugelių ir bičių. Šių žalumynų auginimui namuose ar sode nereikia daug vietos, ypatingos kokybės dirvos ar daug laiko, todėl to galite imtis net jei didelės patirties sodininkystėje neturite. Šiems dažniausiai naudojamiems žalumynams reikia tik trupučio saulės, karštomis dienomis – reguliaraus laistymo ir gero drenažo.

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas kviečia pažinti ir išmokti panaudoti išskirtinius augaluose slypinčius turtus. Kaip teigia Botanikos sodo mokslininkai, šios įgytos žinios yra svarbios kasdien – ne tik tuomet, kai susiduriame su sveikatai pavojingomis ligomis. Apie šiuo metu VDU Botanikos sodo Pomologijos mokslo sektoriaus kolekcijose pražydusius augalus, jų vertingąsias savybes ir panaudojimo būdus pasakoja mokslo darbuotoja dr. Laima Česonienė.

Balandis – darbingiausias sodininkų metas. Pats laikas pagalvoti ne vien apie derlių, bet ir apie aplinkos grožį. Todėl gėlynuose atsargiai nurenkame senus medžių ir krūmų lapus, kitas augalų liekanas, supurename žemę, naikiname piktžoles. Orui atšilus, palaipsniui nudengiame rožes, geriau – apsiniaukusią dieną. Nukaskime žemių ar durpių kaupus, dalį durpių palikime mulčiui. Jei trūksta drėgmės, nudengtus krūmelius palaistykime.

Sodininkai balandžio mėnesį turėtų ypač suklusti: dabar prasideda intensyvus laikas, kada viskas sėjama, sodinama ir ravima. housebeautiful.com dalijasi trimis svarbiausiais darbais, kuriuos patariama atlikti kuo greičiau. Nugenėti levandas Kai kurie žmonės sako, kad levandas geriausia genėti rudenį, tačiau vis tik balandžio mėnuo yra geresnis pasirinkimas, ypač, jei gyvenate šaltesnėje zonoje.

Paprastasis kurklys – vabzdys, mintantis smulkiais gyviais, augalais ir pridarantis sodams, kurių dirva gerai įtręšta mėšlu, humusinga, drėgna arba reguliariai laistoma, didelės žalos. Kova su šiais kenkėjais gali trukti ilgai, nes jie moka skraidyti, greitai plaukia vandenyje, o didžiąją laiko dalį praleidžia po žeme. Kovojant su kurkliais reikia pasitelkti ankstyvą pavasarinį ir gilųjį rudeninį arimą, iki 15 cm dirvos purenimą visą vegetaciją.

Norint turėti gražią veją, lietaus ir saulės tikrai nepakaks – ją reikia ir pamaitinti. Balandžio mėnuo ir gegužės pradžia – palankiausias laikas įsirengti ar atnaujinti veją. Primename, kad vejai labai svarbi sėklų kokybė bei tinkamos sudėties trąšų mišinys, bet nevertėtų pamiršti ir kitų vejos sėjos bei priežiūros darbų. Jeigu turite mažą vejos lopinėlį, visi šie vargai jums gerai pažįstami. Ankstyvą pavasarį pasirodo vejos trūkumai.

Nors sakoma, kad kova su kurmiais yra beviltiška, nekovoti ir leisti jiems apsigyventi po pievele ir daržu taip pat nėra išeitis, tuo labiau, kad šiais laikais yra daug priemonių, leidžiančių kurmius atbaidyti. Kurmiai atsikrausto visų pirma ten, kur yra derlinga žemė, t. y. daug organinių medžiagų, vabalų, lervų, sliekų.

Vieni augintojai pomidorų ir paprikų sėklas renka ir ruošia patys, kiti metų metus perka tų pačių veislių sėklas, treti sėklomis ar daigais keičiasi su draugais ir kaimynais. Vertėtų išbandyti hibridinių veislių sėklas, nes jos išvedamos tarsi sudėjus į krūvą pačias geriausias veislių savybes. Hibridai kuriami vienoje augalų kartoje koncentruojant visas įmanomas geriausias tos rūšies augalų savybes – derlingumo, atsparumo ligoms, kenkėjams ir kt.

Į balandį persiritęs karantinas jaukia planus daržininkams ir sodininkams. Ištuštėję turgūs prekiauja tik maisto produktais ir daržovėmis, smulkiesiems ūkininkams uždrausta lauko prekyba iš mašinų, stovėjimo aikštelių. O kasdien į dangų besistiebiantys daigai ir sprogstantys sodinukai taip ir liks neišpirkti, mat apmirusi prekyba jau dabar skandina vietos ūkius. Tokiu metu – balandį viename didžiausių Panevėžio rajone Dembavos medelyne dekoratyvinių augalų prekyba virte virdavo.

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode Kaune pražydo vienas seniausių parko medžių – japoninis puošmedis (Cercidiphyllum japonicum). Beveik šimtą metų skaičiuojantis ir savo pavadinimą puikiai atspindintis medis skirtingais metų laikais žavi lapų bei žiedų spalvomis, na o rudenį japoninis puošmedis lankytojus vilioja švelniu karamelės aromatu. „Šiemet japoninio puošmedžio žydėjimo pradžia nesiskiria nuo pernai: 2019 metais balandžio 8 d. skelbėme apie žydėjimą.

Pomidorai geriausiai auga minkštoje, purioje, derlingoje žemėje. Jos galima įsigyti specializuotose parduotuvėse. Sėkite pomidorus kas 5 cm 1–2 cm gylyje. Palaistykite. Svarbu išsirinkti tinkamas sėklas, todėl nebijokite pasikonsultuoti su specialistais. Yra veislių, tinkamų auginti būtent vazonuose. Pasėję uždenkite plėvele ir pastatykite šiltoje, saulėtoje vietoje. Jau po savaitės gali išlįsti pirmieji daigeliai.

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode pražydo daugybe legendų ir mistiškų istorijų apipintas augalas – vaistinė mandragora (Mandragora officinarum Bertol.). Pagausėjus populiariųjų žinių ir moksliniais tyrimais nepagrįstų rekomendacijų apie kai kurių vaistinių augalų stebuklingąsias galias, dalijamės Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus vedėjos, vyresn. mokslo darbuotojos prof. habil. dr. Onos Ragažinskienės įžvalgomis.

Atėjęs pavasaris atnešė ne tik viltį. Rekomendacijos laiką leisti namuose, saviizoliacija ir karantinas daugumai bus moralinis, fizinis ir psichologinis išbandymas. Tačiau pabandykime paieškoti gerų žinių ir apsižvalgykime aplinkui – ant mūsų palangių gausu žaliųjų gyduolių, padėsiančių ne tik psichologiškai ištverti sunkų laikotarpį, bet ir išvalyti patalpos orą.

Kai ateina metas tręšti, pravartu žinoti, kad ne visada naudinga naudoti trąšas iš rinkos. Daugelio rūšių trąšos parduodamos specializuotose parduotuvėse, tačiau didelėje jų dalyje yra chemikalų, jos yra brangios arba neveiksmingos. Tai nereiškia, kad turėtumėte visiškai atsisakyti trąšų, kurios yra būtinos augalų augimui. Savo virtuvėje turite natūralų ir daug efektyvesnį variantą, kuris gali būti puiki BIO trąša jūsų augalams.

Auginti gėlių svogūnėlius ganėtinai lengva bei įdomu, tuo galite užsiimti kartu su vaikais. Tradicinių veislių tulpių, hiacintų, narcizų svogūnėliai kainuoja centus, sodo parduotuvėse jų galite įsigyti visus metus. Medžiagos: tulpių, narcizų, hiacintų, kardelių, amarilių svogūnėliai; bet kokios dekoratyvinės talpos: vazos, puodeliai, ąsočiai, salotinės ir net tarybinių laikų krištolas; dekoratyviniai akmenukai, stikliukai, žvirgždas, spalvotas smėlis, plastikiniai karoliukai, sagos, samanos.

„Po besniegės žiemos pievelė žaliuoja lyg ką tik išaugusi. Tačiau ką daryti, kai vejoje samanų daugiau nei žolės?“ – klausia Andrius V. iš Biržų. Atsako agronomė Regina Sereikienė. Samanos mėgsta pavėsį ir mažai patręštą dirvą. Nuo jų galima gintis dviem būdais – mechaniniu arba cheminiu. Atsikratyti samanų padės vejos vėdinimas, giliai subadant velėną. Tada į gilesnius velėnos sluoksnius lengviau patenka oro. Jei samanų nedaug, jas galima išgrėbstyti.

Mielės ne tik tobulai stimuliuoja augimą bei įtakoja audringą žydėjimą, bet ir sustiprina šaknų sistemą. Tokios mielių trąšos yra itin naudingos po persodinimo bei augalo persirgtų ligų. Ingredientai: sausos mielės: 1 gramo (arba 10 gramų presuotų); cukrus: 1 arbatinio šaukštelio; vanduo. EIGA Pirmiausia mieles ir cukrų užpilame nedideliu kiekiu vandens, išmaišome ir paliekame maždaug 15–20 minučių, kol pasirodys burbuliukai. Tuomet perpilame skystį į vieną litrą vandens.