daržas

Pomidorai – mėgstami visų daržininkų. Šiemet jie gausiai užderėjo ir šiltnamiuose, ir lauke. Puikų derlių atseikėjo tiek seniai augintos, tiek naujos veislės. Daugiau nei tris dešimtmečius pomidorus auginanti Anykščių rajono ūkininkė Jolanta Jurkėnienė teigė, jog šie metai buvo palankūs daržovėms. Pomidorai gerai augo ir derėjo ne tik šiltnamyje, bet ir lauke. Ji pastebi, kad lauke auginami pomidorai yra skanesni.

Agronomė Vilija Juškevičienė, pomidorus auginanti sodyboje netoli Jiezno, kasmet eksperimentuoja su naujomis veislėmis. Nors kiekvienos veislės augina tik po keletą daigelių, buvo metų, kai veislių buvo 500, o šiemet jų daugiau nei 350. Šį sezoną, kai pomidorai užderėjo vėliau, vadinamieji vyšniukai prinoko anksčiau už kitus ir džiugino savo spalvomis, formomis ir skoniu.

Tikrai taip, jūs neapsirikote – nuotraukoje matoma orchidėja yra tikrų tikriausia ir kuo puikiausiai auga ant kaunietės Onutės palangės. Moteris sako, kad prie tokių žiedų gausos ji jau pripratusi, mat prieš kelis metus atrastos naminės trąšos ir saikingas laistymas prastesnių rezultatų jau neatneša seniai. Kol visos draugės, vos pamačiusios tokias moters gėles, aikčioja iš džiaugsmo, pati Onutė su portalo skaitytojais dalijasi savo atrastomis auginimo gudrybėmis.

Avietės – vienas labiausiai paplitusių sodo augalų. Jos, skirtingai negu dauguma kitų uogų, nepraranda naudingų savybių net termiškai apdorotos. Ką reikėtų žinoti norint sulaukti gausaus aviečių derliaus? Visų pirma, avietės nedraugauja nė su viena kultūra, nes jų šaknys paviršinės ir augalui gali neužtekti maistinių medžiagų. Geriausia avietes sodinti vienas ir būtinai saulėtoje vietoje, toliau nuo medžių ar krūmų.

Daugelyje namų rastume kolos butelį – šaldytuve ar spintelėje, pirktą kokiam nors vakarėliui arba šiaip, nes patys mėgstate ją gerti. Deja, šis tamsus gėrimas išsigazavęs nėra labai skanus... Kai taip nutinka, daugelis jį tiesiog išpila, bet, pasirodo, to daryti neverta. Išsigazavusią kolą galite panaudoti sode. Kola turbūt yra populiariausias gaivusis gėrimas visame pasaulyje. „Coca Cola“ kompanija pažįstama visiems ir visi yra jos ragavę.

Daugelis ūkininkų ir sodininkų skundžiasi, kad šią vasarą laukuose, gėlynuose bei daržuose – sraigių ir šliužų antplūdis. Šie kenkėjai niokoja daugelį kultūrinių augalų.

Ingos Rimšienės iš Naujosios Akmenės šiltnamyje šiais metais auga tikri gigantai – pomidorai sveria ir daugiau nei kilogramą. Moteris pasakoja, kad šiais metais jos šiltnamyje auga daugiau nei 60 veislių pomidorų. Kai kurios iš jų, senos, lietuviškos, o kai kurios – gavusios apdovanojimus įvairiose parodose. „Tai yra mano hobis, auginu veislinius pomidorus jau apie 20 metų. Siunčiuosi sėklas iš viso pasaulio.

Yra daugelis įvairių natūralių trąšų, kurias galima naudoti sode arba vazonuose. Kai kurias jų galima pasigaminti ir sukaupti namie, pasitelkiant virtuvėje ar sandėliuke turimas priemones. Štai 8 geriausios trąšos, kurios tiks visiems poreikiams. 1. Nupjauta žolė Jei kieme turite ekologišką pievelę, nupjovę žolę būtinai surinkite nuopjovas – jas galėsite panaudoti sode.

Kiekvienam sodininkyste ar daržininkyste užsiimančiam žmogui bene daugiausia malonumo teikia derliaus nuėmimas ir galimybė džiaugtis užaugintais vaisiais ar daržovėmis. Tačiau kartais rezultatai pranoksta bet kokius lūkesčius ir sukelia didžiulę nuostabą. Būtent taip nutiko ir Mažeikiuose gyvenančiai Laimai, kuri ir su portalo tv3.lt skaitytojais dalijasi įspūdingu bulvių derliumi. Moteris nuotraukose užfiksavo bulves, kurių dydis prilygsta jos plaštakai.

Sodus ir daržus puoselėjantys žmonės nuolatos ieško būdų, kurie padėtų užsiauginti geresnį derlių ar augalams sukrautų gražiausius žiedus. Viena iš tokių gudrybių – kavos tirščiai, kurių poveikis gali maloniai nustebinti. Net nedidelis kavos tirščių kiekis gali padaryti stebuklų augalams ir derliui jūsų sode. Tokie augalai kaip hortenzijos ir rododendrai, mėgsta tirščius, nes jiems patinka rūgštesnis dirvožemis, rašoma tips-and-tricks.co.

Panevėžietės 2 mergaičių mamos Erikos šiltnamyje užaugo tikras pomidoras gigantas, kurio svoris beveik 1 kg. Naujienų portalui tv3.lt moteris pasakoja, kad toks įspūdingo svorio raudonskruostis išaugo be jokios ypatingos priežiūros – nenaudojo jokių trąšų, tik laistė. „Sodinau pomidorus iš atsisiųstų sėklų. Jų veislė „Tomato mulatka Ukraina“. Auginau nuo kovo pabaigos, bet šiemet daigeliai labai sunkiai augo ir buvo labai negražūs.

Agurkas – labai mėgstamas tarp daržovių augintojų. Tačiau net ir geras derlius ne visada teikia džiaugsmą sodininkams: iš pažiūros nuostabiai atrodantys agurkai kartais pasirodo labai kartaus skonio. Agurkų kartumo kaltininkas yra kukurbitacinas – natūraliai agurkuose susidaranti medžiaga, kurios koncentracija vaisiuose (pirmiausia žievelėje) kinta priklausomai nuo augalo augimo sąlygų.

Šiltomis dienomis ne vienam atsigaivinti padeda arbūzai. Nors daugeliui įprasta juos pirkti prekybos centruose, Panevėžio apskrityje gyvenanti Vilma Rakauskaitė-Žukienė su šeima to nedaro jau maždaug dešimtmetį, mat šiuos vaisius užsiaugina patys. Moteris naujienų portalui tv3.lt pasakoja, su kokiais sunkumais susidūrė vos pradėjusi auginti arbūzus, ko per gana ilgą laiką išmoko ir kur deda įspūdingą derliaus kiekį.

Ekologiška sodininkystė dar niekada nebuvo tokia populiari, o jai naudojami metodai yra itin svarbūs mūsų ir mūsų planetos sveikatai. Atliekas iš virtuvės ir sodo išnaudokite protingai – pasigaminkite komposto. Kompostas maistines medžiagas išleidžia po truputį, todėl gerai kompostuojamas sodas be papildomų trąšų gali išgyventi net ir metus ar dvejus. Kompostas taip pat padeda dirvai išlaikyti drėgmę, o tai – labai svarbu karštu ir sausu vasaros metu auginant daržoves.

Nors sakoma, kad kova su kurmiais yra beviltiška, nekovoti ir leisti jiems apsigyventi po pievele ir daržu taip pat nėra išeitis, tuo labiau, kad šiais laikais yra daug priemonių, leidžiančių kurmius atbaidyti. Traukia sliekai Kurmiai atsikrausto visų pirma ten, kur yra derlinga žemė, t. y., daug organinių medžiagų, vabalų, lervų, sliekų.

Norite apsaugoti savo augalus nuo kenkėjų? Tuomet šalia jų pasisodinkite šių augalų, kurie jūsų prižiūrimame darže ar gėlyne tikrai pravers.  Serenčiai Plačiai paplitę ir daugelio gėlininkų mėgstami serenčiai padeda išnaikinti amarus, puolančius uogines kultūras. Šviežių arba džiovintų smulkintų augalų pridedama pusė 10 l talpos emaliuoto indo, iki viršaus užpilama šiltu vandeniu ir dvi paras ekstrahuojama. Purškiama, kol pradės nokti pirmosios uogos ir, jei reikia, nuėmus visą derlių.

Apgraužti agurkai, pomidorai, vaisiai – tokių nemalonumų patiria Šakių r. gyventojai. Apie tai, kad Zanavykijoje invaziniai šliužai puola žaliuojančius augalus, viešai prabilta neseniai. Esą tai gali būti invaziniai luzitaniniai arionai – šliužai, užaugantys iki 15 cm. Vienas toks šliužas sugeba padėti net iki 400 kiaušinėlių. Daržininkų nuomone, jeigu nebus imtasi tinkamų priemonių, šliužai gali išplisti ir į kitus rajonus.

Augalų ligos ir kenkėjai gali išplisti ir padaryti nepataisomą žalą. Nors prekybos vietose galima įsigyti įvairių augalų apsaugos priemonių,dauguma iš mūsų siekia užsiauginti sveiką, natūralų derlių nenaudodami jokių chemikalų. Kaip tai padaryti? Į pagalbą galima pasitelkti pačius augalus. Žmogus, norėdamas turėti viską, kas geriausia ir gražiausia gamtoje, keičia natūralias jos sąlygas, todėl susiduria su įvairiomis augalų ligomis ir kenkėjais.

Paskutinį vasaros mėnesį darbai nesibaigia. Juk prasideda didysis metų derlius. Ką galima nuveikti laukiant artėjančio rudens? Rugpjūčio pradžioje galima genėti vyšnias ir trešnes. Pirmiausia pašalinamos džiūstančios, ligų pažeistos šakos. Jei vainikas labai tankus, išpjaunamos neproduktyviausios, stipriausiai augančios šakos. Išpjaunant vyšnių ir trešnių šakas, būtina palikti 5–20 cm ilgio stuobrelį. Kuo storesnė šaka šalinama, tuo ilgesnis stuobrelis.

Ūkininkams, auginantiems morkas, kopūstus ir svogūnus, aktuali daržovių apsauga nuo ligų. Reikėtų stebėti meteorologines sąlygas ir įvertinti, ar jos palankios ligoms plisti. Naudojant fungicidus svarbu atkreipti dėmesį į didžiausią apdorojimų skaičių per augalų vegetacijos sezoną. Stebėjimo metu svogūnai BBCH 19–41, morkos BBCH 40–42, o kopūstai BBCH 21–42 tarpsnio.

„To dar nebuvo, žmonės net keliukus daržais paverčia. Ir ne kur kitur, o pačiame Kėdainių senamiestyje“, – atsidūsta senamiesčio gyventojas Aras Leonavičius. Vyriškis stoja į kovą ir ieško teisybės, mat, jo nuomone, kaimynė servitutinį keliuką pavertė daržu, o vyriškio noras labai paprastas – kad ten augtų tiesiog graži žalia žolytė. Kėdainietis dabar mina visų valdžios institucijų takus, o ar bus pasiekta pergalė – paaiškės visai netrukus.

Itin efektyvių trąšų pomidorams receptu internete pasidalijo vienas šių daržovių augintojas. Vyras teigė, kad kol pats pernai neišbandė šių naminių trąšų, netikėjo, kad jos taip patinka ir tinka pomidorams. Receptas labai nesudėtingas. Jį skelbia shustryak.com. Trijų litrų stiklainį užpilkite 2,6–2,7 litro nusistovėjusiu vandeniu.Tuomet į jį įpilkite šiltame vandenyje ištirpintų 100 gramų mielių ir pusę stiklinės cukraus.

Pelargonijos – vieni populiariausių ir mėgstamiausių augalų visame pasaulyje, turbūt todėl, kad jos žydi spalvingais žiedais, jas gan lengva prižiūrėti ir jų žydėjimas gali tęstis visus metus. Nors šioms gėlėms ypatingos priežiūros nereikia, keletą dalykų vis dėlto reikės atsiminti, jei norite, kad augalai augtų sveiki ir krautų dailius žiedus. Štai keletas patarimų, kaip auginti pelargonijas.

Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Augalininkystės tarnyba) gavo pranešimą iš Lenkijos augalų sveikatos ir sėklų inspekcijos pagrindinio inspektorato apie tai, jog Warminsko-Mazurskie vaivadijoje, viename iš pomidorų daigus auginusių ūkių, buvo aptiktas ToBRFV. Nustatant galimą viruso kilmę bei išplitimą buvo aptikta, kad viena pomidorų daigų siunta parduota Lietuvos ūkio subjektui.

Amžinas klausimas braškių augintojams: ką daryti su braškių lapais šioms baigus derėti? Braškių augintoja Sandra Stanislavičė pataria laiku nupjauti lapus. Tai pati ekologiškiausia priemonė norint suvaldyti ligas ir kenkėjus. Net pirmamečiame braškyne jau būna grybelinių ligų sporų, kenkėjų kiaušinėlių – jie niekur nedingsta, sėkmingai įsitaiso ant lapų, stiebelių, šaknyne.

Vidurvasarį daržus ir sodus apnikę kenkėjai suėda daug sodininkų sveikatos. Tačiau neskubėkite griebtis chemijos – pesticidai ne visuomet duoda norimą rezultatą, todėl vertėtų išbandyti kitas priemones. Sodininkai teigia, kad nuo miltligės padės valgomoji soda, augalinis aliejus ir skystas muilas – sumaišykite šiuos ingredientus lygiomis dalimis (po 1 valgomąjį šaukštą), o tuomet supilkite į litrą vandens ir gerai išmaišykite.

Visi norime užauginti kuo didesnį pomidorų derlių, tačiau kartais tam kelią pastoja įvairios ligos ir kenkėjai. Fitoftorozė Ją sukelia bulvinė fitoftora. Rudos dėmės pastebimos ant lapų, stiebų, bet daugiausiai jų esti ant vaisių, kurie pasidaro rudai margi. Dėmės esti įvairaus dydžio, neryškiais pakraščiais, kietos konsistencijos. Sergančio vaisiaus vidus taip pat rudas. Ant lapų dėmės būna netaisyklingos, pilkai rusvos, dažnai su šviesesniu pakraščiu.

Jukos – tai spygliuoti priešistoriniai augalai, puikiai tinkantys sausai sodo zonai. Unikali jukos forma bus puikus naujoviško stiliaus sodo akcentas. Šis nuostabus augalas subrendęs sukrauna žiedą – jei pasiseka, tai nutinka kartą per metus, bet paprastai – kartą kas keletą metų. Žydėjimas trunka kelias savaites, o tuomet žiedas nuvysta. Manoma, kad nukirpus jukos žiedynkočius jiems nuvytus augalas sukraus daugiau žiedų.

Kaip kovoti su daržo priešais? Į pagalbą reikia pasitelkti kompleksinius sprendimus – kenkėjai ir ligos naikinami agrotechninėmis, fizinėmis mechaninėmis, biologinėmis, biofizinėmis ir cheminėmis priemonėmis. Agrotechninės priemonės yra tinkama sėjomaina ir dirvos dirbimo sistema, tinkamas sėklos parengimas, savalaikė sėja ir tręšimas, optimali augalų priežiūra.Jei vienos rūšies augalai toje pačioje vietoje auginami tik po 3–4 metų, mažėja piktžolių, daržoves mažiau puola ligos ir kenkėjai.

Kiekvienas sodininkas ar daržininkas turi savo receptus, kaip geriau prižiūrėti ūkį. Daugumos jų panašūs, tačiau laišką atsiuntęs alytiškis pasidžiaugė surinkęs patarimų iš skirtingų šaltinių ir jais nori pasidalinti su kitais bendraminčiais. Jo atrastos trąšos – visos virtuvės. Druska Dar iki pumpurų išsiskleidimo vaismedžiai apipurškiami stipriu druskos tirpalu. Tai – profilaktinė grybelinių susirgimų priemonė. Pusė stiklinės druskos ištirpinama 1 kibire vandens.

Kaip geriausia tvarkytis su braškėmis nurinkus uogas – pjauti ar nepjauti lapus? – klausia Edita S. iš Pasvalio. Atsako dendrologė Regina Sereikienė. Nurinkus uogas, braškyną reikia išravėti ir patręšti. Neretai manoma, jog po derliaus braškių lapus būtina nupjauti, kad augalai būtų sveikesni ir gausiau derėtų kitais metais. Iš tikrųjų yra kitaip. Jaunuose, 1–2 m. amžiaus braškynuose lapų verčiau neliesti, nebent jie ligoti.

Įpusėjus vasarai, jau galima mėgautis uogų ir daržovių derliumi, džiaugtis žiedų gausa ir pailsėti prieš laukiančius derliaus nuėmimo darbus vasaros pabaigoje. Liepos mėnesį itin svarbus darbas – ravėjimas. Tik piktžolėmis neapaugusios lysvės gali garantuoti gausų daržovių derlių. Patyrę daržininkai ieško įvairių būdų, kaip apsisaugoti nuo piktžolių. Pavyzdžiui, žinoma, kad itin sunkiai išnaikinami paprastieji varpučiai nepakenčia šalia augančių jurginų.

Gėlių žiedai visada gražūs, tačiau liepos mėnesį jie tampa ypač margaspalviai. Tuomet žydi aibė daugiamečių gėlių: rožės, astilbės, pentiniai, levandos, šilingės, kraujažolės, eremūrai, melsvės, viendienės, astrancijos ir kitos. Tikras gėlių choras, patraukiantis mūsų akį. Tačiau nepamirškime pasirūpinti gėlėmis – juk jau žengiame link rudens. Liepos mėnesį baigiamos kasti vėlyvosios tulpės, eritronis. Jo vaikučiai atskiriami ir tuojau pat sodinami 5–10 cm gylyje, 5–7 cm atstumu.

Bijūnai arba liaudiškai gražiai vadinamos pinavijos – sodybų darželiams būdingi dekoratyvūs, daugiamečiai žoliniai augalai, tinkantys gėlynams ir puokštėms bei turintys gydomųjų savybių. Jie puošnūs ne vien puikiais žiedais, bet ir tamsiai žaliais lapais, krūmo forma. Bijūnai žydi visomis spalvomis, išskyrus mėlyną. Šiuolaikinis pasaulyje auginamų bijūnų asortimentas labai platus ir įvairus.

Sakoma, kad mėlynes patartina vartoti gerai prinokusias, šviežias, džiovintas arba sušaldytas, trintas. Termiškai apdorotose uogose žūsta dalis vitaminų ir kitų medžiagų, netenkama gydomųjų savybių. Sveikatos specialistai vieningai teigia, kad mėlynės yra naudingos mūsų imuninei sistemai stiprinti. Mėlynės ypač padeda akims, mažina cukraus kiekį kraujyje bei padeda sergant šlapimo takų ligomis, diabetu ar mažakraujyste.

Kad pomidorai džiugintų derliumi, juos būtina kelis kartus per sezoną patręšti. Trąšų galima įsigyti parduotuvėse, bet galima ir patiems pasigaminti. Skaitytojas Jonas pasidalijo, kaip pats teigė, itin veiksmingu trąšų receptu. Jonas Kvaputis iš Varėnos sakė, kad visi, kas tik išbandė šias itin lengvai paruošiamas trąšas, buvo maloniai nustebinti. Tiesa, vyras neslėpė, kad šį receptą sugalvojo ne pats, o prieš kelerius metus išgirdo per vieną sodininkų laidą.

Kėdainių rajone, ko gero, nerasite nei vieno miestelio, kaimo ar kaimelio, kuriame žydėtų tokia didelė jūra bijūnų kaip Aristavoje. Čia jų pražydo šimtai – įvairiausių rūšių ir spalvų žiedai džiugina vietinių ir traukia prašalaičių akis. Bijūnai žydi ir žmonių kiemuose, ir pačiame kaimo centre. Aristavos kaimo viešose erdvėse prieš keletą metų bijūnus pradėjo sodinti kaimo bendruomenės aktyvistė, buvusi seniūnaitė Lida Kanapinskienė.

Soduose jau pradeda sirpti uogos, bręsta vaisiai, nerimsta kenkėjai – visa tai susiję su papildomais rūpesčiais ir darbais. Nuėmus braškių derlių reikia sutvarkyti braškyną. Jei jame daug ligotų, pažeistų lapų, nedelsdami juos nušienaukite, kad dar spėtų ataugti jauni ir sveiki lapai. Mažiau pažeistus uogynus nupurkškite 0,3 proc. vario oksichlorido tirpalu arba 1 proc. Bordo skysčiu. Jeigu pastebėjote voratinklinių arba žemuoginių erkių, braškynus derėtų nupurkšti ir 0,2 proc.

Nors sakoma, kad kova su kurmiais yra beviltiška, nekovoti ir leisti jiems apsigyventi po pievele ir daržu taip pat nėra išeitis, tuo labiau, kad šiais laikais yra daug priemonių, leidžiančių kurmius atbaidyti. Kurmiai atsikrausto visų pirma ten, kur yra derlinga žemė, t. y. daug organinių medžiagų, vabalų, lervų, sliekų.

„Pomidorus pernai ėmė pulti ligos. Ką galima būtų padaryti, kad jie ilgiau derėtų, geriau noktų?“ – teiraujasi Gertrūda iš Šiaulių. Atsako agronomė Svetlana Jastramskienė. Auginimo ABC Vėsios naktys, permainingi orai nėra palankūs pomidorams. Ypač kenčia prastai vėdinamuose šiltnamiuose augantys augalai. Geriausia, kai intensyvaus augimo metu vyrauja 18–30 laipsnių šiluma ir 70–80 proc. oro drėgnumas.

Levandos ne be reikalo yra vienos mėgstamiausių sodininkų auginamų žolelių. Jų raminančios spalvos ir kvapas pasklinda visame sode ir persikelia į namus jas išdžiovinus. Sunku atsispirti levandų žavesiui.  Jei žiemos per šaltos, o dirva per tanki, bet vis tiek norite namuose turėti levandų, galima pabandyti auginti jas vazonuose. Kaip auginti ir rūpintis vazone augančia levanda? Šiuos augalus galima auginti iš sėklų ar iš gyvašakių.

Avietės yra daugiamečiai augalai, kurie vis atsinaujina leisdami naujus ūglius. Jos nesunkiai prižiūrimos, auga beveik kiekvienoje dirvoje, gausiai dauginasi. Jų priežiūra nėra labai reikli ir sudėtinga, be to – greitai duoda gausų derlių. Avietės naudojamos ne tik maisto gaminimui, bet ir turi daug gydomųjų savybių. Vaistinei žaliavai avietės renkamos liepos–rugpjūčio mėnesį, giedrą dieną, nudžiūvus rasai. Šviežios uogos turi daug vitaminų, malšina troškulį, gerina virškinimą.

Tinklaraščio „Mano žolelės“ autorė žolininkė Jolanta skaitytojams primena puikią ir nepelnytai nuvertinamą Lietuvoje augančią žolelę – asiūklį. Pasak jos, dabar yra tinkamiausias metas prisirinkti šio naudingo augalo. Paklausite, kuo gi naudingas yra asiūklis? Žolininkė Jolanta sako, kad jis naudingas ne tik mūsų sveikatai, bet ir daržui: „Šalia visų gėrybių sveikatai, jis dar nepaprastai naudingas daržui, sodui, gėlėms.

Prieš išmesdami kavos tirščius į šiukšliadėžę, dukart pagalvokite. Kavos tirščiuose yra daug azoto, todėl juos galima panaudoti kaip natūralias trąšas arba kaip priemonę nuo kenkėjų, kuri ypač tinka tuomet, jei auginate pomidorus. Priklausomai nuo to, kokio rezultato tikitės, kavos tirščius galite barstyti aplink pomidoro augalo stiebą arba naudoti jiems tręšti skirtam kompostui.

Norint sulaukti kuo gausesnio derliaus, darže svarbu ne tik paisyti sėjomainos principų, bet ir tinkamai parinkti kaimynus augalams. Augalams, kaip ir žmonėms, būdinga abipusė simpatija ar antipatija. Vienų kultūrų kaimynystė išeina į naudą, kitų – kenkia derliui ir augalų kokybei. Augalai gali sugyventi tarpusavyje arba konkuruoti, padėti vieni kitiems arba išstumti nepageidaujamą kaimyną iš savo teritorijos. Augalas – gyvas organizmas, kovojantis dėl savo gyvenamosios aplinkos.

Mielės ne tik tobulai stimuliuoja augimą bei veikia audringą žydėjimą, bet ir sustiprina šaknų sistemą. Tokios mielių trąšos yra itin naudingos po persodinimo bei augalo persirgtų ligų. Gėlių mišiniui reikės: 1 gramo (arba 10 gramų presuotų) sausų mielių; 1 arbatinio šaukštelio cukraus; vandens.  Pirmiausia mieles ir cukrų užpilame nedideliu kiekiu vandens, išmaišome ir paliekame maždaug 15–20 minučių, kol pasirodys burbuliukai. Tuomet perpilame skystį į vieną litrą vandens.

Paprastasis kurklys – vabzdys, mintantis smulkiais gyviais, augalais ir pridarantis sodams, kurių dirva gerai įtręšta mėšlu, humusinga, drėgna arba reguliariai laistoma, didelės žalos. Kova su šiais kenkėjais gali trukti ilgai, nes jie moka skraidyti, greitai plaukia vandenyje, o didžiąją laiko dalį praleidžia po žeme. Kovojant su kurkliais reikia pasitelkti ankstyvą pavasarinį ir gilųjį rudeninį arimą, iki 15 cm dirvos purenimą visą vegetaciją.

Aptarsime dažnesnes pomidorų augintojų daromas klaidas. Tankus sodinimas Užsiauginus per daug daigų, žmonės gaili juos atiduoti ar išmesti ir šiltnamyje pomidorus susodina per tankiai. Dažniausiai taip daroma iš gobšumo: vietos mažai, o daigų daug!Per tankus augalų susodinimas stabdo jų augimą. Be to, dėl per tankaus susodinimo, kai kurie daigai gauna nepakankamai šviesos, ima kristi šešėlis ir kauptis drėgmė, o tai gali sukelti įvairių pomidorų ligų.

„Savo darže nenaudojame jokių cheminių preparatų – saugome savo šeimos narių sveikatą. Mieliau naudojamės mūsų kaimynės patarimu – pomidorus ir agurkus apipurkšti mielių užpilu. Puikiu patarimu norime pasidalinti su visais.“ Tokį laišką gavome šią savaitę ir iškart juo dalijamės. Mielių užpilo receptas: 3 ltr. vandens pašildau iki 38 laipsnių – ne aukščiau, nes žus mielės. Ištirpinu 10 valgomųjų šaukštų cukraus ir 10 gr. sausų mielių. Beje, tara turi būti didesnė nei 3 litrai.