darbuotojai

Antrąjį šių metų ketvirtį tarp Lietuvoje veikiančių startuolių daugiausiai darbuotojų įdarbino internetinė naudotų drabužių tarpusavio prekybos platforma „Vinted“, o didžiausius atlyginimus mokėjo elektroninės komercijos paslaugų teikėja „Oberlo“. Šiuo metu vidutinis atlyginimas Lietuvos startuolių sektoriuje siekia 3,8 tūkst. eurų iki mokesčių, jis per metus augo 15 proc. arba 500 eurų. Įmonėse dirba 17,5 tūkst. gyventojų – 5 proc., arba beveik 1 tūkst.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad pirmąją mokslo metų dieną laisvą pusdienį, per kurį mokamas vidutinis darbo užmokestis, turi darbuotojai, kurie neturi teisės į „tėvadienius ar mamadienius“, tačiau augina vaiką iki 14 metų, besimokantį pagal priešmokyklinio, pradinio arba pagrindinio ugdymo programas, rašoma VDI pranešime.

Rugsėjis jau ant nosies, o Kėdainių rajono savivaldybės ugdymo įstaigose, kaip ir daugumoje Lietuvos mokyklų, trūksta mokytojų – net 23 įvairių dalykų pedagogų, įskaitant psichologus ir darželio auklėtojus.

Bankrutuojanti Alytaus baldų gamybos įmonė „S-Form“ atleidžia visus – 161 – darbuotoją, penktadienį pranešė Užimtumo tarnyba.  Anot jos, darbuotojų atleidimo priežastis – įmonės bankrotas.  Nuo liepos 31 dienos „S-Form“ nemokumo administratoriumi paskirtas Arūnas Gedeikis sakė, kad pagal šiuo metu galiojantį sprendimą įmonės darbuotojai bus atleisti rugpjūčio 28 dieną.

Darbo rinkos specialistai skaičiuoja, kad vasarą sumažėjo darbo skelbimų. Tačiau šiuo metu darbo ieškančius žmones jie ramina. Esą rudenį darbo pasiūlymų daugės, o atlyginimai toliau kils. „Emploera“-„GoDoJob“ vykdančioji direktorė Irena Šiurkė skaičiavo, kad, palyginti su pernai, šiemet vasarą laisvų darbo vietų sumažėjo. „Užimtumo tarnybos duomenimis, vertinant darbdavių pasiūlymus, birželį buvo galima rinktis iš 16,5 tūkst.

Trūkstant kalėjimuose darbuotojų, Lietuvos kalėjimų tarnyba imasi naujovės – pirmoji iš visų statutinių institucijų siūlo būsimų darbuotojų profesinį mokymą pameistrystės forma. Kursantams bus mokamas darbo užmokestis. Kursantai mokslo pradžioje Kompetencijų ugdymo valdybos naujai įrengtose patalpose įgis darbui kalėjime reikiamas bazines žinias, po to vyks į jų pasirinktą kalėjimą. Čia prižiūrimi pareigūno-mentoriaus, praktinių gebėjimų semsis dirbdami praktinį darbą.

Vasara daugeliui asocijuojasi su atostogomis, nes dar mokykloje įprantame prie laisvės ir nerūpestingumo pojūčio šiuo laikotarpiu. Aišku, dirbantys žmonės neturi galimybių atostogomis mėgautis visą šiltąjį sezoną. Kai kuriais atvejais vasaros metu darbo krūvis kaip tik išauga, nes reikia pavaduoti atostogaujančius kolegas. Suplanuoti darbai taip pat nebūtinai vyksta itin sklandžiai dėl to, kad nėra galimybės gauti reikalingų žmonių indėlio.

Nedarbo lygis Lietuvoje antrąjį ketvirtį sudarė 5,9 proc. ir, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, sumažėjo 1,8 procentinio punkto. Palyginti tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, nedarbo lygis padidėjo 0,7 punkto, remdamasi Gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis, penktadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. Vyrų nedarbo lygis antrąjį ketvirtį buvo 6 proc., moterų – 5,9 proc. Jaunimo (15–24 metų) nedarbo lygis siekė 8,5 proc., per ketvirtį jis sumažėjo 7,6 punkto, per metus – 3,1 punkto.

Trečiadienio vidurdienį Vilniuje prie Vyriausybės į mitingą susirinkę keli šimtai „lifosiečių“, kitų kėdainiečių bei nemažai žinomų politikų reikalavo, kad sankcijomis „Lifosą“ smaugianti Vyriausybė eitų į kompromisus ir padėtų išvengti suplanuoto gamyklos konservavimo bei išsaugotų žmonėms darbo vietas. Iš susirinkusios minios skambėjo: „Leiskite „Lifosai“ dirbti“, tačiau panašu, kad tokiems reikalavimams valdžia taip ir liko kurčia.

Norėdama paskatinti įsiskolinusius bedarbius dirbti legaliai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo sumažinti išskaitas iš darbo užmokesčio skolininkams, tačiau kartu siekia stipriai sugriežtinti baudas darbdaviams už nelegalų įdarbinimą. Kitaip tariant, bandoma pasiekti, kad skolininkai nebūtų spiriami į kampą dirbti nelegaliai, o darbdaviai nebūtų suinteresuoti tuo pasinaudoti.  Nelegaliai darbuotojus darbinantys juridiniai asmenys būtų baudžiami 2,5 proc.

Apie 300 protestuotojų prie Vyriausybės rūmų Vilniuje trečiadienį surengtame mitinge reikalauja nuo planuojamo uždarymo apsaugoti Kėdainių fosforo trąšų gamyklą „Lifosa“. Vienos mitingo organizatorių – profesinės sąjungos „Solidarumas“ – pirmininkė Kristina Krupavičienė sako, kad mitingo tikslas padėti išsaugoti apie 900 darbo vietų.  „Jeigu uždarys fabriką, žmonės neturės darbo. Vienas dalykas – iš ko gyvensime – 900 žmonių ir šeimos nariai.

Grupės darbuotojų atleidimų šiemet sumažėjo, skelbia Užimtumo tarnyba.  Šiemet sausį-birželį tarnyba gavo 34 įmonių pranešimus apie numatomą 1,4 tūkst. darbuotojų atleidimą. Prieš metus gauti 37 pranešimai apie 3,9 tūkst. darbuotojų. Tačiau šiemet, palyginti su pernai, daugiau darbuotojų grupėmis atleista gamybos įmonėse. Šiemet per pusmetį atleidimai jose sudarė daugiau nei pusę (58,8 proc.), o pernai – trečdalį (32,4 proc.) visų atleidimų.

Darbuotojai keičia darbus dėl įvairių priežasčių. Tačiau greičiau apsispręsti išeiti iš darbo ir padaryti karjeros pertrauką paskatina didesnės pajamos ar didesnė nedarbo išmoka. Šiuo metu didžiausia nedarbo išmoka siekia daugiau nei 1 tūkst. eurų.  Lietuvos karjeros specialistų asociacijos narė, karjeros konsultantė Edita Mačiulskė teigė, kad didesnės pajamos ir didesnė nedarbo išmoka darbuotojams suteikia saugumą.

Laikinai užkonservavus sankcionuotą Kėdainių fosforo trąšų gamyklą „Lifosa“ be darbo gali likti iki 80 proc. įmonės darbuotojų, sako įmonės profesinės sąjungos vadovas Kęstas Šlama. Jis teigė, kad tikslaus atleidžiamų darbuotojų skaičiaus nežino ir bendrovės vadovybė. „Šiandienos susitikime su valdybos pirmininku klausiau apie galimą atleidžiamų darbuotojų skaičių, tačiau konkretus skaičius nebuvo įvardintas.

Vyriausybė nusprendė, kad kitais metais Lietuvoje minimalioji mėnesinė alga (MMA) didės iki 924 eurų ant popieriaus, o valandinis užmokestis – 5,65 euro. Tai yra 10 proc. augimas, tačiau Lietuvoje minimumas tebėra gerokai mažesnis nei Vokietijoje, o kai kurios kainos – jau netgi didesnės. Verslo atstovai skaičiuoja, kad ne tiek daug žmonių Lietuvoje ir gauna MMA. Tuo metu darbuotojų atstovai siūlo žiūrėti į kainas ir algas didinti tiek, kiek auga infliacija.

Seimas nesutinka, kad nuteistiesiems įkalinimo įstaigose dalyvaujant darbinėje veikloje, tai būtų įskaitoma į jų darbo stažą – Seimo nariai šią savaitę neleido Peticijų komisijai rengti pataisų dėl piliečio Viktoro Leonovo peticijos, siūlančios tokius pakeitimus.

Augant kainoms, gyventojai nori uždirbti daugiau. Tačiau ekonomistai skaičiuoja, kad algos  Lietuvoje ilgą laiką kilo sparčiau nei darbuotojų produktyvumas, todėl artimiausiu metu atlyginimai taip sparčiai nebedidės. Vis dėlto darbuotojai guodžiami, kad kitąmet infliacija mažės, taigi ir kelių procentų algos didėjimas bus juntamas. Verslo atstovai pažymi, kad nepaisant sudėtingos ekonominės situacijos šalyje, įmonės atlyginimus darbuotojams didins.

Vokietijos parlamentas penktadienį priėmė įstatymą, kuriuo palengvinamos kvalifikuotiems darbuotojams taikomos imigracijos taisyklės tuo metu, kai didžiausia Europos ekonomika kovoja su nuolatiniu darbo jėgos trūkumu įvairiose pramonės šakose. Senstant visuomenei, Vokietija jau daugelį metų stengiasi pritraukti pakankamai darbuotojų įvairiuose sektoriuose, įskaitant viešbučius, sveikatos priežiūrą ir statybą. 2022 metų pabaigoje šalyje buvo apie 2 mln. laisvų darbo vietų.

Didžiausia duonos, užkandžių ir šaldytos produkcijos gamintoja Baltijos šalyse Marijampolės „Mantinga“ teigia galinti pasiūlyti darbą 150-čiai naujų gamybos darbuotojų. Augant gamybos pajėgumams, ieškoma operatorių, fasuotojų ir formuotojų, pranešė įmonė. Gegužę naują sluoksniuotų gaminių liniją atidariusioje įmonėje šiuo metu dirba virš 1,6 tūkst. darbuotojų, daugiausia jų – gamyboje.

Restoranų ir kavinių savininkai skundžiasi nerandantys darbuotojų. Anot jų, Lietuvoje tiesiog mažėja žmonių, o likę nebenori dirbti, tokių žmonių, net pinigai nebevilioja dirbti. Verslininkai sako, kad jeigu anksčiai lietuviai uždarbiavo užsienyje, dabar mums metas atsivežti čia dirbti darbuotojus iš trečiųjų šalių. Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė sakė, kad dabar įmonėms darbuotojų trūksta visoje Lietuvoje. „Ypač jų trūksta sezono metu.

Lietuvoje įprasta arbatpinigių palikti maitinimo įstaigose aptarnavusiems darbuotojams, o jų dydis priklauso nuo aptarnavimo kokybės. Vis tik užsienyje duoti arbatpinigių ėmė raginti ir savitarnos aparatai. Lietuvos prekybininkų nuomone, tokia praktika Lietuvoje nepasiteisintų. Tačiau rinkoje jau atsiranda skaitmeninių arbatpinigių.

Švedijos muzikos transliavimo milžinė „Spotify“ pranešė mažinsianti tinklalaidžių (angl. podcast) veiklą, dėl to atleisianti apie 200, tai yra maždaug 2 proc. darbuotojų. Bendrovė teigė, kad neseniai „pradėjo kitą savo tinklalaidžių strategijos etapą“ ir pereina prie „kiekvienam pritaikyto požiūrio“. „Dėl to priėmėme sunkų, bet būtiną sprendimą strategiškai pertvarkyti grupę ir sumažinti mūsų pasaulinę tinklalaidžių  vertikalę bei kai kurias kitas funkcijas“, – pažymima pranešime.

Ne paslaptis, kad daliai moterų menstruacijos yra itin skausmingos, tačiau, nors ir stipriai negaluodamos, jos vis tiek turi dirbti. Dėl to nukenčia ne tik darbuotojų psichologinė būklė, bet ir darbo efektyvumas. Taigi Lietuvoje po truputį atsiranda darbovietės, kurios suteikia galimybę pasiimti laisvadienius menstruacijų metu. Viena iš menstruacijų atostogas įvedusių darboviečių Lietuvoje nurodė, kad moterys neturėtų dirbti vyrišku ritmu.

Susiradus naują darbą, paprastai norisi tuojau pat ten pradėti dirbti. Tačiau dažniausiai ankstesnėje darbovietėje darbdavys, vadovaudamasis Darbo kodeksu, prašo atidirbti 20 dienų. Tada darbuotojai ima ieškoti būdų, kaip nedirbti – ima nedarbingumą, atostogas arba tiesiog neatvyksta į darbą. Teisininkė siūlo nesukčiauti, nes kentės reputacija.  O darbdaviai tikina, kad nemotyvuotus darbuotojus atleidžia iš karto.

Užimtumas auga, o nedarbas išlieka sąstingio ribose – tokius duomenis rodo gegužės mėnesio Europos darbo rinkos barometras, rašoma pranešime spaudai. Palyginti su balandžio mėnesiu, jis sumažėjo 0,1 balo. Europos valstybinių užimtumo tarnybų tinklo ir Užimtumo tyrimų instituto (IAB) darbo rinkoje pirmaujantis rodiklis siekia 101,7 balo ir gerokai viršija neutralią 100 balų ribą.

Daug kas kalba apie 4 darbo dienų savaitės privalumus, kurių dėka darbuotojai tampa laimingesni, labiau pailsėję, sumažėja stresas ir padidėja efektyvumas. Vis dėlto realiai įgyvendinti trumpesnę darbo savaitę yra sudėtingiau, nei gali atrodyti. Dabar paprastai darbo savaitę sudaro iš 40 valandų, o trumpesnis darbo laikas taikoma tik išimtiniais atvejais. Bet dėl to mažėja ir atlygis. Be to, mažinant etatą trumpėja socialinio draudimo stažas, atitinkamai ir pensija.

Didmeninės prekybos įmonė „Gmall“, sumažėjus užsakymų apimtims, numato atleisti 20 darbuotojų. Apie tai ji pranešė Užimtumo tarnybai.   „Atleidimo priežastys: stipriai sumažėjusi darbų apimtis, didelis pardavimų užsakymų sumažėjimas“, – BNS nurodė tarnybos atstovė Milda Jankauskienė. Įmonėje iš viso dirba 79 darbuotojai. Daugiausiai numatoma atleisti surinkėjų – komplektuotojų (13), sandėlio operatorių.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas siūlo palikti dabartinę tvarką dėl papildomų atostogų už ilgą ir nepertraukiamą darbo stažą vienoje darbovietėje.  Komitetas trečiadienį, apsvarstęs Darbo kodekso pataisas, kuriomis buvo siūloma duodant ilgesnes atostogas nebereikalauti nepertraukiamo darbo stažo, nusprendė siūlyti Seimui jas atmesti.

Jei anksčiau 4 darbo dienų savaitė skambėjo lyg fantastiška idėja, šiandien šis modelis yra įgyvendinamas ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje. Jau daugiau nei 2 metus tą patį atlyginimą už 32 darbo valandas per savaitę siūlanti bendrovė papasakojo, kokie ryškiausi pokyčiai tarp darbuotojų pastebimi įvedus šį modelį. Įmonės atstovė neslėpė, kad rezultatai itin džiugina: išaugo efektyvumas, sumažėjo stresas.

Profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė sako, kad ekonomikos nuosmukio metu siekiant išsaugoti kvalifikuotus darbuotojus valstybė turėtų iš dalies apmokėti jų prastovas ir skirti lėšų gerinti jų kvalifikaciją.  „Mūsų pasiūlymas, kad pasinaudoti tuo keliu, kuriuo jau naudojomės kovido metu, – bent dalinai padėti įmonėms apmokėti prastovas ir skirti pinigų darbuotojų kvalifikacijai“, – penktadienį po susitikimo Prezidentūroje žurnalistams sakė K. Krupavičienė.

Darbo netektis – ne vien nerimas dėl finansinės ateities. Šis pokytis daugeliui siejasi su tam tikra krize, kurios sprendimo sėkmė priklauso nuo paties žmogaus. Taip teigia Užimtumo tarnyboje ne vienerius metus dirbantis psichologas Tomas Norvilas, rašoma pranešime spaudai. Jis atkreipė dėmesį, kad žmonių emocinė būsena daugiausiai priklauso nuo to, kokiu būdu netenkame darbo: „Sudėtingiausia tiems, kurie dirbo ilgą laiką ir buvo atleisti.

Pasiimti biuletenį ar laikiną nedarbingumą anksčiau ar vėliau tenka daugeliui dirbančiųjų. Liga per atostogas pasitaiko rečiau, bet, jeigu taip nutinka, specialistai pažymi, kad tokiu atveju tęsti atostogų nevertėtų. Specialistai paaiškino, kas nutinka, jei darbuotojas suserga prieš atostogas ar jų metu, kaip nusikelia atostogų dienos, kaip jos skaičiuojamos. Gali būti atvejų, kai atostogauti pavyksta iškart pasveikus, tačiau neretai atostogų laiką reikia iš naujo aptarti su darbdaviu.

„Lidl Lietuva“ pradėjo darbuotojų atranką naujajam logistikos centrui Vilniuje, netoli Lentvario. Bendrovė į savo komandą jau kviečia prisijungti sandėlio grupių vadovus, planuojama, kad kitąmet veiklą pradėsiančiame logistikos centre dirbs apie 200 darbuotojų, teigiama pranešime žiniasklaidai. Praėjusių metų rugsėjį pradėtas naujojo „Lidl Lietuva“ logistikos centro Lentvaryje statybas planuojama užbaigti kitų metų viduryje. Investicijos į projektą siekia daugiau nei 100 mln. eurų.

Darbdaviai pradėjo sezoninių darbuotojų medžioklę, tad rinkoje žvalgomasi įvairių sričių specialistų. Pašnekovai vardija, kiek šiuo metu gali uždirbti skirtingų sričių atstovai sezoniniu laikotarpiu. Tačiau ūkininkai jau dabar neslepia, kad susirasti tinkamą darbuotoją gali būti misija neįmanoma, o kai kuriais atvejais jie netgi pasiryžę darbuotojui mokėti ir 4 tūkst. eurų už mėnesį.

Nors nuo tada, kai Rusija buvo pašalinta iš Europos Tarybos, jau praėjo daugiau nei metai, šioje žmogaus teisių organizacijoje tebedirba dešimtys Rusijos piliečių, kurie jai kelia nemenką diplomatinį galvos skausmą. Pasak Strasbūre įsikūrusios institucijos diplomatų, dėl to, kad Europos Taryboje tebedirba rusai, ypač nepatenkinti Ukrainos atstovai šioje organizacijoje. Nuogąstavimų išreiškė ir kelios kitos valstybės narės, įskaitant Estiją, o Latvija tokią padėtį pavadino netoleruotina.

Lietuvos oro uostai skelbia darbuotojų paiešką, o už 4 darbo dienas per savaitę iš viso per mėnesį gautumėte daugiau kaip 1 tūkst. eurų. Paviešintame darbo skelbime rašoma, kad šiuo metu yra ieškoma kandidatų, kurie norėtų tapti keleivių patikros ir oro uosto saugumo specialistais.

Birželio 1-ąją įsigalioja darbo kodekso pataisa: panaikinama kompensacija už kilnojamojo darbo pobūdį, praneša Valstybinė darbo inspekcija (VDI) Baigiasi pereinamasis laikotarpis, kuris buvo numatytas darbdaviams prisitaikyti prie Darbo kodekso (DK) 144 str. 8 d. pakeitimo.

Bankrutuojančiai kelių tiesimo bendrovei „Žemaitijos keliai“ apie atleidimą įspėjus visus 128 darbuotojus, juos įdarbinti žada to paties verslo grupė „Fegda grupė“ – ji antradienį pranešė galinti įdarbinti visus atleidžiamus Telšių įmonės darbuotojus.  „Mūsų grupės įmonės „Fegda“ ir „Tilsta“ įgyvendina didžiulės apimties projektus „Rail Baltica“ ir „Via Baltica“, dirbame visoje Lietuvoje, turime projektų ir Žemaitijoje.

Lietuvoje – vis daugiau atvykėlių iš kitų šalių. Tai rodo pabėgėlio statusą turinčių asmenų dinamika Užimtumo tarnyboje. Pirmąjį metų ketvirtį šios tikslinės grupės klientų registruota 1,6 tūkst. arba net devynis kartus daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, kai jų buvo 171, teigiama tarnybos pranešime. Šią statistiką augino atvykusių ukrainiečių srautas, tačiau tokių klientų grupėje yra ir kitų šalių piliečių, turinčių pabėgėlio, papildomos ar laikinosios apsaugos statusą.

Suėjus pensiniam amžiui 50 proc. darbingo amžiaus šalies gyventojų planuotų dirbti toliau, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Gyventojai nurodo tris pagrindines priežastis likti darbo rinkoje – tai noras paįvairinti savo kasdienybę, poreikis prisidurti lėšų prie būsimos pensijos ir siekis palaikyti socialinius ryšius, rašoma banko pranešime spaudai. „Per pastaruosius metus darbingo amžiaus žmonių, kurie planuotų dirbti sulaukę pensinio amžiaus, padaugėjo 4 proc. punktais iki 50 proc.

Estijos kapitalo pramoginių renginių organizatorė „Live Nation Lietuva“ kovą mokėjo didžiausias algas Lietuvoje – keturiems darbuotojams išmokėta po 44,4 tūkst. eurų iki mokesčių, rodo atviri „Sodros“ duomenys. JAV privataus kapitalo investicinių fondų valdytoja „Schonfeld Strategic Advisors“ septyniems darbuotojams išmokėjo po 30,2 tūkst. eurų, vieno turtingiausių Lietuvos žmonių Nerijaus Numos ir Igno Staškevičiaus kontroliuojama „Vilniaus prekyba“ (11 darbuotojų) – po 30,1 tūkst. eurų.

Lietuvos pramonė susiduria su sunkumais. Pavyzdžiui, baldų gamybos sektorius mažina arba stabdo gamybą, darbuotojus išleidžia į prastovas. Kuo gyvena ir kas laukia šalies pramonės ir darbuotojų? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ kalba Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Bankrutuojanti Klaipėdos rajono skydinių medinių namų gamintoja bendrovė „Liskandas“ pranešė atleisianti visus 48 darbuotojus. Užimtumo tarnybai apie planuojamą darbuotojų grupės atleidimą bendrovė pranešė balandžio 27-ąją, tačiau tokio sprendimo priežasčių ji kol kas nekomentuoja. „Vadovas priėmė tokį sprendimą, kad dabar nekomentuoja“, – BNS teigė įmonės atstovė.

Šiuo metu Lietuvos pramonė išgyvena nelengvą laikotarpį. Finansų specialistai išskiria baldų gamybos sektorių, kuris patiria ypač daug iššūkių, todėl mažina ar stabdo gamybą, darbuotojus išleidžia į prastovas. Be darbo jau liko keli tūkstančiai darbuotojų. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ekonomistė Eglė Stonkutė pripažino, kad pastaruoju metu energijos išteklių kainos stabilizavosi, infliacija – net jei ir ne tiek, kiek norėtųsi – slūgsta.

Artėjant šiltajam sezonui prekybos tinklai ieško kelių šimtų sezoninių darbuotojų. Daugiausiai jų ieškoma pajūryje. Prekybos tinklų atstovai naujus darbuotojus stengiasi prisivilioti ne tik alga, bet ir nemokamu apgyvendinimu, maitinimu ir papildomomis naudomis. Prekybos tinklo „Maxima“ Personalo departamento direktorė Tatsiana Ihnatovich tikino, kad šiltajam sezonui jau intensyviai ruošiamasi, o darbuotojų įdarbinimas prasidės gegužės mėnesį.

Reikšdami tokį nepasitenkinimą, kokio pasaulis nematė nuo laikų prieš COVID-19 pandemiją, demonstrantai pirmadienį išėjo į miestų gatves paminėti Tarptautinės darbo dienos. Prancūzijos profesinės sąjungos reikalavo prezidento atšaukti pensinio amžiaus padidinimą, Pietų Korėjoje buvo reikalaujama didesnių atlyginimų. Ispanijoje teisininkai reikalavo teisės pasiimti laisvų dienų, o ekonominės krizės apimtame Libane protestavo namų pagalbininkais dirbantys migrantai.

Ilgos darbo valandos, per maži atlyginimai ir augantis stresas yra pagrindinės darbuotojų problemos, minint Tarptautinę darbo dieną sako profesinių sąjungų atstovai, Kaune surengę eitynes Laisvės alėja.

Lietuvai minint Tarptautinę darbo dieną, opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė kreipiasi į darbdavius ir Vyriausybę, ragindama spręsti Lietuvai būdingą dirbančių žmonių skurdo problemą, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Nestabilumas darbe, nežmoniški darbo krūviai ir netikrumas dėl ateities yra didelis įtampos šaltinis mūsų žmonėms. Daugelis priversti nerimauti, ar turės tą darbą, ar užteks pajamų, kaip reikės aprūpinti vaikus.

Kenčiančios mėnesinių skausmus Ispanijos moterys gali lengviau atsikvėpti – šalies valdžia įteisino „menstruacijų atostogas“, tad prasidėjus skausmams jos gali į darbą neiti net 3 dienas per mėnesį. Nors Lietuvos politikai apie tokį dalyką kol kas nė nesvarsto, tiek daugelis moterų, tiek medikai tikina, kad kai kurioms moterims laisvadieniai per mėnesines labai praverstų. Mat dažnai užėjus skausmui tenka ryti saujas vaistų, o kartais ir tai nepadeda.