darbuotojai

Atėjus vasarai, gyventojai stengiasi išnaudoti kiekvieną laisvą dieną atostogoms. Dalis žmonių keliones ir atostogas bando suplanuoti net turėdami nedarbingumą. Tačiau Valstybinė darbo inspekcija (VDI) ir „Sodra“ įspėja, kad tokios atostogos gali baigtis ligos išmokos praradimu. Pinigai bus atimti, jeigu laikino nedarbingumo metu gyventojai vietoje poilsio rinksis pramogas ar keliones. Vis dėlto, panašu, kad kai kuriems gyventojais tai nė motais.

Kartais darbdavys gali įpareigoti darbuotoją nedirbti pas konkurentus, net ir išėjus iš darbo. Tačiau tuo pačiu metu darbdavys įsipareigoja kiekvieną mėnesį darbuotojui mokėti kompensaciją. Visgi panašu, kad ne visi įsipareigojimus vykdo. Tokiais atvejais, anot teisininkų, darbuotojas gali nesilaikyti susitarimo ir eiti dirbti, kur jis nori. Pavyzdžiui, portalo tv3.lt skaitytoja Lina pasakojo, kad šiuo metu dirba logistikos įmonėje ir yra pasirašiusi nekonkuravimo sutartį.

Artimojo mirtis yra viena skaudžiausių ir sunkiausių patirčių, kuomet reikia ne tik organizuoti laidotuves ir jose dalyvauti, bet ir būti su šeima, ją palaikyti ir kartu gedėti, dėl ko darbas atsiduria paskutinėje vietoje. Ir, nors darbuotojai tokiais atvejais turi teisę gauti atostogas, darbdaviai juos išleidžia ne visada. Viena moteris socialinio tinklo „Facebook“ grupėje teiravosi, ar jai priklauso kokios nors laisvos dienos, nes mirė jos sesuo.

Šeimą sukūrę ir vaikus auginantys tėvai turi žinoti – jeigu dirbate samdomą darbą, jums priklauso ir papildomos laisvos dienos. Tuo metu specialistai įspėja, ką daryti, jei darbdavys nesileidžia į kalbas ir jums laisvadienio nesuteikia. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovai primena, kad darbuotojai, auginantys vaikus, gali pasinaudoti mamadieniais bei tėvadieniais.

Vyresni darbuotojai skundžiasi, kad darbdaviai juos ignoruoja. Darbo paieškos vyresniame amžiuje daugeliui tampa iššūkiu. Tačiau darbo rinkos specialistai žada, kad labai greitai situacija pasikeis. Jie tikina, kad netrukus ateis senių laikas, kai vyresni darbuotojai taps graibstomi darbdavių.

Pernai vidutinė alga Lietuvoje didėjo 13 procentų, tad aktualu, ir kiek atlyginimai augs šiemet.  Ekonomistai neslepia – metų pradžioje algos jau augo sparčiau nei rodė prognozės – daugiau nei 10 procentų. Visgi darbdaviai mano, kad metams įsibėgėjant, šitaip smarkiai didinti algų nebebus iš ko ir 10 procentų augimas neviršys. Profsąjungos ragina nesustoti ir toliau dideliais tempais didinti minimalų uždarbį, nes šis kelia ir vidutinę algą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius siūlo ne tik didinti finansavimą gynybai, bet ir siųsti pramonės įmonių darbuotojus į karinius mokymus. Kai kurie verslai tikina jau dabar prisidedantys prie šalies gynybos – dalis jų darbuotojų jau atlieka tarnybą arba priklauso aktyviajam rezervui, o jeigu reikėtų apmokyti visus, įmonės pačios pasiūlytų būdus, kaip tai organizuoti.

Beveik visiems darbuotojams darbdavys suteikia kokias nors darbo priemones, vieni jų turi mažiau, kiti daugiau. Pasitaiko, kad, joms sugedus, darbdavys prašo darbuotojų padengti remonto išlaidas, o šie nesutinka to padaryti. Darbo teisės specialistai pažymi, kad darbuotojai turi atlyginti žalą, tačiau ne visą. Portalo tv3.lt skaitytojas Romas pasakojo, kad neseniai pradėjo dirbti naujame darbe. „Esu vairuotojas, vežioju po Lietuvą maisto prekes.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija skelbia atranką Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus kraštotvarkininko / -ės (A2 lygis) darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybei užimti. Kaip nurodoma Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos puslapyje, darbuotojo darbo vieta bus Juodkrantėje, adresu L. Rėzos g. 8, Neringa.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pasirašė bendrąjį Europos Sąjungos (ES) susitarimą dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbantiems nuotoliniu būdu iš užsienio. Ministrė susitarimą pasirašė balandžio 23 dieną, jis įsigaliojo gegužės 1–ąją, penktadienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Darbo vietų skaičiaus augimas Jungtinėse Valstijose balandį sulėtėjo labiau, nei tikėjosi analitikai, o nedarbo lygis paaugo, penktadienį parodė vyriausybės duomenys, kurie liudija, kad darbo rinka „vėsta“, tačiau išlieka santykinai atspari. Praėjusį mėnesį didžiausioje pasaulio ekonomikoje buvo sukurta 175 000 darbo vietų – tai mažesnis skaičius, palyginti su 315 000 darbo vietų, sukurtų kovą, pranešė Darbo departamentas. Nedarbo lygis šiek tiek padidėjo, iki 3,9 proc.

Nutraukus darbo sutartį tiek darbuotojo, tiek darbdavio iniciatyva, paprastai kažkiek dienų dar tenka atidirbti. Vis tik atsiranda gudručių, kurie į paskutinę darbo dieną numoja ranka ir darbovietėje visai nepasirodo. Tačiau toks poelgis gali brangiai atsirūgti. Specialistai įspėjo, kad dėl to darbuotojas gali netekti ne tik dalies atlyginimo, bet ir išeitinės išmokos.

Netikėtai netekus darbo, bedarbio pašalpa kartais tampa išsigelbėjimu. Visgi dažnam nelengva perprasti jos skyrimo ir apskaičiavimo subtilybes bei įvairias išimtis, todėl ekspertai paaiškina, kokio dydžio išmoką galima gauti bei ar jums galėtų priklausyti papildoma pašalpa, rašoma pranešime spaudai.

Penktadienį statistikos biuro INE paskelbtais duomenimis, Ispanijoje metų pradžioje išaugo nedarbas. Nedarbo lygis pirmuoju ketvirčiu nuo 11,8 proc. pakilo iki 12,29 proc. Bedarbių skaičius išaugo 117 000 ir pasiekė 2,98 mln. Tuo pat metu, lyginant su praėjusiu ketvirčiu, dirbančiųjų skaičius sumažėjo 139 700 iki 21,25 mln.

Nors nedarbo lygis 2024 m. pradžioje buvo išaugęs, visuomenė optimistiškai žiūri į ateitį, praneša CVbankas.lt portalo vadovas Tomas Toleikis. Anot jo, vis daugiau gyventojų mano, kad nedarbo lygis per artimiausius metus mažės.   „Nedarbo lygis Lietuvoje jau nuo 2023 m. gruodžio mėn. buvo šiek tiek ūgtelėjęs“, – penktadienį darbo rinkos apžvalgos pristatymo metu teigė T. Toleikis. „Gyventojų apklausos duomenimis, nedarbo lygio atžvilgiu prognozės darosi vis optimistiškesnės.

Bankrutuojanti logistikos ir krovinių pervežimo įmonė „Baltic Line“ atleidžia visus dirbančius asmenis. Apie tai, kad atleidžia 51 asmenį bendrovė Užimtumo tarnybą informavo balandžio 12 dieną. Kovo pabaigoje bendrovės vadovas ir didžiausias akcininkas Nikolajus Makmakas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu iškelti bankroto bylą. Prašyme N. Makmakas teigė, kad bendrovė susidūrė su finansiniais sunkumais ir tapo nemoki, todėl negali įvykdyti įsipareigojimų kreditoriams.

Darbdavys siūlo šalia pagrindinių pareigų padirbėti papildomai? Dažniausias klausimas – ar reikia sudaryti naują darbo sutartį? Ne, nereikia. Dėl darbo sutartyje anksčiau nesulygtos papildomos darbo funkcijos atlikimo pas tą patį darbdavį darbo sutarties šalys gali susitarti susitarimu dėl papildomo darbo, kuris tampa darbo sutarties dalimi, ra6oma pranešime žiniasklaidai.

Artėjant vasarai darbdaviai suskubo ieškoti sezoninių darbuotojų, daugiausiai jų reikia kurortiniuose miestuose. Ten darbdaviai ieško sezoninių darbuotojų kavinėse, viešbučiuose. Dažnai juos priima ir be patirties, o siūlo daugiau nei 1 tūkst. eurų algas. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiltajam metų sezonui aktyviausiai darbuotojų ieškoma statybos, žemės ūkio, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuose.

Išmaniųjų telefonų „iPhone“ gamintojas „Apple“, vienos Kalifornijos valstijos agentūros duomenimis, atleido daugiau kaip 600 darbuotojų. Tai pirmieji „Apple“ personalo narių atleidimai nuo pandemijos pradžios, apie kuriuos turima žinių. Šiai Kalifornijoje įsikūrusiai įmonei iš esmės pavyko išvengti pernai nuvilnijusios didžiulės atleidimų bangos, kuri palietė „Amazon“, „Meta“, „Google“ ir kitus technologijų milžinus. Atleidimų buvo imtasi po to, kai pandemijos metu vyko intensyvus samdymas.

Samdymo tempas JAV kovą paspartėjo kur kas labiau, nei tikėtasi, rodo penktadienį paskelbti vyriausybės duomenys. Naujausi skaičiavimai greičiausiai palaikys spaudimą Federaliniam rezervų bankui (FED), kuris svarsto, kada pradėti mažinti palūkanų normas. Didžiausia pasaulio ekonomika kovą sukūrė 303 tūkst. darbo vietų – kur kas daugiau, nei ankstesnį mėnesį, pranešė Darbo departamentas. Anot briefing.com, rinkos tikėjosi, kad prieaugis bus gerokai mažesnis ir sieks 200 tūkst.

Raseinių rajone su mediena dirbanti uždaroji akcinė bendrovė „Julisa“ ketina atleisti 14 iš 33 darbuotojų. Užimtumo tarnybai apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą pranešta kovo 20 d. Juridinių asmenų registro duomenimis, „Julisa“ veikia nuo 1998 m., o užpernai gavo 6,4 mln. eurų pardavimo pajamų ir uždirbo 714 tūkst. eurų grynojo pelno. Vienintelis bendrovės akcininkas yra Saulius Stonys.

Pašto ir pasiuntinių (kurjerių) veikla užsiimanti „Omniva LT“ ketina atleisti 66 darbuotojus. Užimtumo tarnybai apie grupės darbuotojų atleidimą pranešta kovo 8 d. Estijos „Eesti Post“ valdoma bendrovė veikia nuo 2005 m., šiuo metu jos būstinė Vilniuje. Juridinių asmenų registro duomenimis, „Omniva LT“ 2022 m. gavo 26,2 mln. eurų pajamų, uždirbo 1,2 mln. eurų grynojo pelno. „Planuojami pokyčiai yra susiję su modernizuojamu siuntų skirstymo procesu.

Pagaminto valgio teikimo veikla užsiimanti restoranų „Selfish“ valdytoja UAB „Polita“ bankrutuoja ir atleidžia 39 darbuotojus. Užimtumo tarnybai apie tai pranešta kovo 6 d. Nuo 1990 metų Vilniuje veikianti „Polita“ 2022 metais gavo 3,09 mln. eurų pajamų ir uždirbo 8,8 tūkst. eurų grynojo pelno. Vienintelė įmonės akcininkė yra Ingrida Vainienė.

Moteriškų viršutinių drabužių siuvimu užsiimanti UAB „Rožė“ šiuo metu bankrutuoja ir ketina atleisti visus 51 darbuotoją. Užimtumo tarnybai apie tai pranešta kovo 4 d. Nuo 1990 metų Vilniuje veikianti „Rožė“ 2022 metais gavo 1,03 mln. eurų pajamų ir patyrė 271 tūkst. eurų nuostolį. Įmonė turi 14 akcininkų, fizinių asmenų.

Šalies darbo rinkoje sparčiai daugėja užsieniečių. Per metus jų skaičius išaugo 56 tūkst. ir dabar sudaro beveik 142 tūkstančius, rodo Užimtumo tarnybos duomenys. Pasak Užimtumo tarnybos, didžiąją Lietuvoje dirbančių užsieniečių sudaro trečiųjų šalių piliečiai – jų skaičius siekia 131,4 tūkst. – per metus šių užsieniečių padaugėjo 52 tūkstančiais. Europos Sąjungos (ES) piliečių skaičius darbo rinkoje augo 4 tūkst. – dabar šalyje dirba 10 tūkst. europiečių.

Stresą ir nerimą darbe patiria 79 proc. Lietuvos gyventojų, atskleidė naujausia visuomenės apklausa, atlikta tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“. Daugiausiai apklausoje dalyvavusių respondentų – 33 proc. – nurodė, kad darbovietėje patiria vidutinio lygio stresą ir nerimą, o „stiprų“ ir „labai stiprų“ – 22 proc. apklausos dalyvių. Dar 24 proc.

Kaune dėl teisėjos Vidos Jegorovienės elgesio kraupsta ir darbuotojai, ir procesų dalyviai. Su ja atsisako dirbti sekretorės ir padėjėjai, o bylų dalyviai skundžiasi įžeidinėjimais ir procesų vilkinimu. Teismo pirmininkas pripažįsta – dėl tokios teisėjos ir bėda, ir gėda. Jai iškelta jau trečia drausmės byla, o kaip ji baigsis, priklausys nuo teisėjų garbės teismo – du kartus teisėja atsipirko tik papeikimais ir toliau darbuojasi.

Paprastai darbuotojams atlyginimas išmokamas kartą ar du kartus per mėnesį. Tačiau ne visi darbdaviai laikosi šios tvarkos. Kai kurie gyventojai skundžiasi, kad algą anksčiau gaudavę tris kartus per mėnesį, tačiau galiausiai darbdavys iš viso nustojo ją mokėti. Specialistai aiškina, kaip susigrąžinti nesumokėtus pinigus ir vardija sektorius, kuriems gresia nemokumas ir vėluojančios algos darbuotojams.

Vilniaus statybos bendrovė „Adaktas“ atleidžia 30 darbuotojų iš 38. Beveik pusantrų metų veikianti įmonė apie tai pranešė Užimtumo tarnybai.  Bendrovė apie atleidimą įspėjo 30 darbuotojų: 14 apdailininkų, aštuonis stalius, šešis betonuotojus ir kitus. Jie atleidžiami darbdavio iniciatyva, BNS pranešė tarnyba.    Įmonės darbuotoja BNS patvirtino, kad planuojama atleisti darbuotojus, bet detalesnės informacijos nepateikė.    Įmonės skola „Sodrai“ siekia 25,8 tūkst.

Drabužių siuvimu užsiimanti bendrovė „Siulema“ šiuo metu likviduojama dėl bankroto ir ketina atleisti 23 darbuotojus. Apie tai informuota Užimtumo tarnyba. Nuo 2015 m. Telšiuose veikianti bendrovė užpernai gavo 410 tūkst. eurų pajamų ir patyrė 2,5 tūkst. eurų nuostolį. Vienintelis įmonės akcininkas yra Romanas Dacys.

Užimtumo tarnybos atlikta Lietuvos įmonių ir organizacijų apklausa atskleidė, ryškėjančius personalo elgsenos pokyčius. Apklausos duomenimis, Lietuvoje mažėja darbuotojų lojalumas darbdaviui, darbuotojai linkę rinktis darbo vietas užsienyje. Skelbiama, kad kas antras (48,5 proc.) apklausoje dalyvavęs darbdavys pripažįsta, kad pastaraisiais metais vis sunkiau pavyksta prisikviesti kandidatų į darbo pokalbį. Kiek daugiau nei trečdalis (37,7 proc.

Bankrutuojanti dėvėtų drabužių parduotuves valdanti bendrovė „Prekių gausa“ planuoja atleisti 74 darbuotojus ir apie tai informavo Užimtumo tarnybą. „Sodros“ duomenimis, vasario 20 d. joje dirbo tiek pat, t. y. 74 darbuotojai, kuriems gruodį mokėtų atlyginimų vidurkis siekė 1178,38 euro (apie 837 eurai „į rankas“). Bendrovė turėjo 21258,18 euro skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.

Kauno vielos gamintoja „Mechel Nemunas“ numato atleisti 83, arba keturis penktadalius darbuotojų. Apie tai ji informavo Užimtumo tarnybą. „Sodros“ duomenimis, įmonėje šiuo metu dirba 105 darbuotojai. Registrų centro duomenimis, 2022 metais įmonės pajamos mažėjo 40 proc. iki 19,957 mln. eurų, nuostoliai smuko 43 proc. iki 980 tūkst. eurų.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba numato atleisti 50 darbuotojų. Apie tai ji pranešė Užimtumo tarnybai.  „Sodros“ duomenimis, šiuo metu įstaigoje dirba 897 žmonės.  Tarnyba šiuo metu pertvarko savo struktūrą. Įstaigos vadovė Audronė Mikalauskienė yra sakiusi, kad numatyta naikinti kai kurias pareigybes, tačiau visi atleidžiami darbuotojai gaus naujus darbo pasiūlymus.

Darbuotojų skaičiaus šiais metais keisti neketina 72 proc. apklaustų įmonių, o penktadalis tikisi didinti darbuotojų skaičių, steigdami darbo vietas ar užpildydami esamus etatus, rodo kasmetinė Užimtumo tarnybos apklausa. Šios apklausos duomenimis, personalo augimą daugiau (32,4 proc.) numato didžiausi šalies darbdaviai, kurių įmonėse dirba daugiau kaip 250 darbuotojų. „Apklausa rodo, kad optimistiškiau nusiteikę didesni darbdaviai.

Siekiant apriboti pigios darbo jėgos iš trečiųjų šalių atvykimą į Lietuvą ir skatinant darbdavius įdarbinti savo piliečius, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo įvesti 43 tūkst. užsieniečių įdarbinimo kvotą. Tačiau aukštos kvalifikacijos užsieniečiams galiotų kita tvarka.  Anot ministrės Monikos Navickienės, nekvalifikuotų darbuotojų virš šios ribos į šalį nebūtų įleidžiama.

Vieniems viršvalandžiai yra retenybė, o kitiems – įprasta norma. Dalis darbuotojų yra įsitikinę, kad norint uždirbti daugiau, tenka ilgiau ir dirbti. Tačiau darbuotojų atstovai ir teisininkai primena, kad ilgesnės darbo valandos turi būti kompensuojamos pinigais arba atostogomis, nesvarbu, kokį atlyginimą gauna darbuotojai. Štai viename iš socialinių tinklų vilnietė teiravosi, kur ir kaip susirasti aukštos kvalifikacijos darbą, kuriame darbdavys nereikalautų dirbti viršvalandžių.

Lietuvos aukštųjų technologijų įmonių grupė „Teltonika“ per artimiausius mėnesius ketina įdarbinti beveik dvi dešimtys specialistų, kurie prisidės prie puslaidininkių lustų pramonės kūrimo. Teigiama, kad ateityje jų skaičius gali išaugti iki kelių tūkstančių. 2023 metų pabaigoje „Teltonika“ su partneriais iš Taivano Pramonės technologijų tyrimų instituto (ITRI) užbaigė pirmąjį technologinio bendradarbiavimo etapą.

Pradėjus ar jau vystant individualią veiklą tenka įvertinti, kad su laisve kurti ir valdyti savo laiką atkeliauja didesnė atsakomybė. Dažnai pasineriama į veiklą, jos vystymą, paslaugų kokybės gerinimą, bet finansų valdymo sritis būna neliečiama keletą metų, kol išaušta diena, kai veikla nebegeneruoja užsibrėžtų pajamų.

Kol ekonomistai kalba apie vidutinio darbo užmokesčio augimą Lietuvoje, kai kur siūlomas atlyginimas pribloškia ne vieną – už 5 ar 6 darbo dienų savaitę žada 100 eurų per mėnesį neatskaičius mokesčių. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė socialiniame tinkle ironiškai įvertino viename iš darbo skelbimų nurodomą informaciją. „Laisva rinka laisvoj šaly ir neribotos galimybės tik už 100 eurų per mėnesį. Pristatau jums realius darbo skelbimus.

Kiekvienam darbuotojui turi būti suteiktos ne mažiau kaip 20 darbo dienų (jeigu dirbama 5 darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip 24 darbo dienų (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Vis tik yra išimčių, kurias svarbu žinoti tiek darbuotojams, tiek darbdaviams. Apie tai – Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) pranešime žiniasklaidai.

Naujienų portalas tv3.lt gavo pranešimą, kad į Klaipėdą dirbti atvykę penki vietnamiečiai iš tiesų nedirba, o klaidžioja uostamiesčio gatvėmis. Aiškėja, kad juos turėjusi priimti įmonė jų vis dėlto neįdarbino, todėl šie turės palikti Lietuvą.

Praėjusiais metais Vokietija tapo naujausiu keturių dienų savaitės išbandymo poligonu. Paskelbta apie naują bandomąjį projektą, kuriuo profesinės sąjungos ragina imtis pokyčių. Pokalbius apie keturių dienų darbo savaitę pirmą kartą paskatino COVID-19 pandemija, o darbuotojai ir darbdaviai iš naujo apsvarstė darbo vietos lankstumo ir lengvatų svarbą.

Per pastaruosius kelerius metus įmonių, kaip darbdavių, pasaulis itin pasikeitė – į darbo rinką įžengė Z kartos atstovai, kurie darbo kultūrai atnešė naujų vėjų, sparčiai tobulėjo dirbtinis intelektas, o darbą biuruose keitė hibridinis arba nuotolinis darbas. Kokių tendencijų tikėtis 2024 m. pasakoja ekspertė. „Kiekvieni metai atneša naujas tendencijas, kurias dažniausiai diktuoja potencialūs darbuotojai, o darbdaviams bei vadovams prie jų tenka prisitaikyti.

1996 metais įvykusio incidento metu berniukas įkrito į gorilų aptvarą Brookfieldo zoologijos sode Čikagoje (JAV). Berniuką išgelbėjo mama gorila Binti Jua, kuri jį nunešė į saugią vietą, nors ant nugaros laikė savo pačios kūdikį.   Berniukas paspruko nuo mamos ir nukrito į 6 metrų aptvarą, susilaužė ranką ir susižalojo veidą. Tačiau Binti jį išgelbėjo, užuot užpuolusi septynias teritorines gorilas, esančias aptvare, rašo mirror.co.uk.

Gamyba tradiciškai laikoma „vyrišku“ sektoriumi, o tokiose įmonėse dirbančių moterų dalis sudaro apie trečdalį visų darbuotojų. Tai iš dalies lemia stereotipas, kad gamybinės profesijos netinka moterims, tačiau pačios šiame sektoriuje dirbančios specialistės yra kitokios nuomonės, rašoma pranešime spaudai.

Po patalpose kilusio gaisro Migracijos departamento padalinys Kaune atnaujina darbą, tačiau jis veiks kitoje vietoje – Šv. Gertrūdos g. 4. Čia taip pat yra ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus centro pensijų skyrius. Laikinose patalpose įsikuriantis Migracijos departamento Kauno skyrius dėl erdvės stygiaus kol kas veiks ne visu pajėgumu – iš viso ketinama atidaryti 15 klientų aptarnavimo langelių.

Darbuotojai savo darbo vietose naudojasi įvairiais darbdaviui priklausančiais daiktais – telefonais, kompiuteriais, įvairiais įrenginiais. Taip pat darbdaviai savo darbuotojus siunčia į mokymus ar kursus. Tačiau jeigu tyčia sugadinsite darbe turtą arba po kursų išeisite iš darbo, darbdavys turės teisę jums iš atlyginimo išskaityti dalį pinigų. Štai portalo tv3.lt skaitytojas vilnietis  Rimas teiravosi, ar darbdavys gali iš atlyginimo išskaityti dalį sumos.

2023 metų pabaiga skatina apžvelgti praėjusius dvylika mėnesių ir sutelkti dėmesį į ateitį. Pandeminiu ir popandeminiu laikotarpiais itin suaktyvėjo poreikis lanksčiau suderinti darbą ir asmeninį gyvenimą. Neretai tai paskatina vis aktyvesnes diskusijas apie trumpesnę darbo savaitę pasaulyje bei Lietuvoje.