Idėją rengti darbuotojus galimoms karinėms grėsmėms iškėlė vienas iš iniciatyvos „4 procentai“ kūrėjų, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius. Pasak jo, šalies pramonės įmonės, be to, kad sutiktų mokėti didesnius mokesčius, galėtų savaitei išsiųsti darbuotojus kariniams apmokymams.
„Sutinkame savaitei, išskaidytais grafikais kiekvieną atskirą darbuotoją siųsti į atitinkamus darbuotojus – kas kariaus, kas gins tėvynę, kas dirbs užnugaryje, kas dirbs seselėmis, kas dirbs logistikoje“, – žurnalistams sakė V. Janulevičius.
Tačiau norint įmonių darbuotojus siųsti į karinius mokymus, reikėtų išspręsti mažiausiai du klausimus: kokia tvarka tai būtų daroma ir kas kompensuotų neatidirbtas dienas.
Vis dėlto tokia iniciatyva verslui, anot V. Janulevičiaus, kainuotų brangiai – apie 1,5 mlrd. eurų.
„LastMile“ siūlytų apmokyti darbuotojus savanorystės principu
„LastMile“ vadovas ir bendraįkūrėjas Tadas Norušaitis tikina, kad „LastMile“ aktyviai palaiko „4 proc. gynybai“ iniciatyvą, todėl ir idėją kviesti darbuotojus į karinius mokymus vertina palankai.
Anot T. Norušaičio, bendrovė tai įrodo savo veiksmais – dalis darbuotojų, įskaitant ir vadovą, ruošiasi arba jau yra pasiruošę ginti šalį, jei prireiktų.
„Ne tik kalbame, bet ir veikiame – asmeniškai tarnauju krašto apsaugos savanorių pajėgose ir savo pavyzdžiu siekiu įkvėpti kolegas. Be to, šiuo metu keli „LastMile“ darbuotojai atlieka privalomąją karo tarnybą, dar keli kolegos yra įtraukti į aktyvaus rezervo karių sąrašą“, – teigia T. Norušaitis.
Vis tik, jei reikėtų apmokyti visus bendrovės darbuotojus, „LastMile“ siūlytų tai daryti liberaliai, leidžiant personalui savo noru registruotis ir sudarant tokių mokymų grafiką.
„Tuo atveju, jei būtų nuspręsta ruošti įmonių darbuotojus atremti galimas grėsmes, siūlytume laikytis savanorystės principo organizuojant mokymuose pasiryžusių dalyvauti kolegų grupes ir sudarant nuoseklų dalyvavimo tokiuose mokymuose grafiką“, – sako „LastMile“ vadovas.
„Savo ruožtu įsipareigotume saugoti kolegų darbo vietas ir suteikti darbuotojams papildomas apmokamas atostogas, skirtas praleisti mokymuose“, – priduria T. Norušaitis.
„CyberCare“ realybė – biuras Ukrainoje, savanoriai darbuotojai
Prie „4 procentų“ inicatyvos taip pat jungiasi „Tesonet“ kibernetinio saugumo produktų aptarnavimo centras „CyberCare“.
„Mes kartu su kitomis „Tesonet“ verslo akseleratoriaus, kuriam priklauso „CyberCare“, įmonėmis palaikome tokių klausimų kėlimą bei norime įsitraukti į šį dialogą, nes Lietuvos saugumas – mūsų tiek verslo, tiek pilietinis prioritetas“, – teigia bendrovės generalinė direktorė Ina Bielskė.
„CyberCare“ vadovės teigimu, įmonės komanda gerai supranta pasiruošimo netikėtoms ir ekstremalioms situacijoms svarbą, mat vienas iš bendrovės biurų yra įsikūręs Lvive, Ukrainoje. „CyberCare“ centras, kaip vienas iš iniciatyvos „4 procentai“ partnerių, pritartų darbuotojų mokymams ir jau dabar apie tai ima kalbėti su personalu.
„Vienareikšmiškai palaikome darbuotojų ruošimą ekstremalioms situacijoms ir pradedame kelti šiuos klausimus savo įmonės viduje“, – teigia I. Bielskė.
Aiškėja, kad „Tesonet“ valdomose įmonėse, kaip ir „LastMile“, yra darbuotojų, kurie jau dabar mokosi atremti galimas grėsmes.
„CyberCare“ ir „Tesonet“ tiek vadovų, tiek specialistų komandose, turime savanorių, besimokančių kariuomenės mokykloje, užsirašiusių į tarnybą komendantūroje, Šaulių sąjungos narių. Taip pat kartu su „Tesonet“ įvairiais veiksmais aktyviai palaikome Ukrainą, kas įkvepia mūsų darbuotojus elgtis pilietiškiau, tapti savanoriais“, – vardija „CyberCare“ generalinė direktorė.
Tiesa, visuotinių darbuotojų mokymų dar nėra, bet jeigu jie atsirastų, „CyberCare“ vadovybė taip pat siūlytų palikti galimybę rinktis.
„Kol nėra daugiau konteksto apie siūlomų mokymų trukmę, sąlygas ir pan., mums yra sudėtinga pateikti konkrečią poziciją – šias diskusijas pradžiai keliame savo įmonių viduje. Siekiant, kad mokymai ar pratybos nesutrikdytų darbo ir verslas dėl to nepatirtų reikšmingų nuostolių, organizuojant darbuotojų mokymus labai svarbu atsižvelgti į verslo specifiką, jame egzistuojančius procesus, sezoniškumą ir kitus aspektus. Taip pat, mokymai turėti vykti ne privalomai, o savanorišku pagrindu, užtikrinant galimybę darbuotojams juose dalyvauti“, – pažymi I. Bielskė.
„4 procentai“ yra iniciatyva, kuri siekia, kad Lietuvos politikai kuo greičiau susitartų dėl 4 proc. BVP siekiančio gynybos finansavimo. Iniciatyvą palaikantis verslas ir organizacijos sutinka mokėti didesnius mokesčius tam, kad šalies gynybai būtų skirta daugiau lėšų.
Iniciatyvą „4 procentai“ inicijuoja asociacija „Unicorns Lithuania“, Lietuvos verslo konfederacija (LVK) ir Lietuvos pramonininkų konfederacija. Palaikymą iniciatyvai išreiškė per pusšimtį didžiųjų Lietuvos verslų ir organizacijų, įskaitant minėtąsias „LastMile“ ir „CyberCare“.
Nėra pinigų kompensuoti neatidirbtas dienas
Mokytis, ką daryti ekstremalios situacijos metu, reikia visiems, tačiau darbuotojai į mokymus turėtų eiti tik sutarus, kas ir kaip apmokės neatidirbtas dienas, sako Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė.
„Įsivaizduoju, kad darbuotojas eitų į tokius mokymus, jeigu jam būtų mokama alga. Nes jeigu darbuotojas siunčiamas į tokius mokymus darbuotojo sąskaita, tada ne visai yra teisinga“, – teigia ji.
„Šitas klausimas, mano supratimu, turi būti diskutuojamas tarp socialinių partnerių, bent Trišalėje taryboje. Tokią idėją iškelti ir tada ieškoti finansų, kas mokės pinigus darbuotojams mokymų metu“, – priduria profsąjungos pirmininkė.
Ji primena, kad Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje yra numatytos atostogos mokymuisi. Tačiau jos skirtos norintiems keltis kvalifikaciją, o ne pasirengti ekstremalioms situacijoms.
Už dienas, kai profesinės sąjungos narys kelia kvalifikaciją, suderinęs su tiesioginiu vadovu, gali būti suteikiamos iki 10 darbo dienų mokymosi atostogos ir už jas darbdavys turi mokėti 100 proc. vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio. Mokantis iki 20 darbo dienų, apmokama pusė darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Norint pasinaudoti šiomis atostogomis, darbdaviui reikia pristatyti pažymą apie mokymąsi.
Vis dėlto tokia galimybė suteikiama ne visų įstaigų darbuotojams. Mokymuisi skirtomis atostogomis gali naudotis valstybės ar savivaldybės įstaigų darbuotojai.
Negana to, kai kuriuose sektoriuose kyla iššūkių norint gauti vos porą laisvų dienų, jau nekalbant apie savaitę ar po kelias dienas reguliariai.
„Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje esame sutarę dėl mokymų, bet jie profesiniai, skirti kelti kvalifikaciją. Sutarta, kad būtent įstaiga juos apmoka. Bet tokių įstaigų yra labai ribotas kiekis, nes net dėl dviejų atostogų dienų nesusitariame, pavyzdžiui, savivaldybės valdomose transporto įmonėse. Trūksta vairuotojų ir kartais nenori duoti dviejų papildomų dienų atostogų“, – pažymi K. Krupavičienė.
