Jei dar neatostogavote, pats metas suplanuoti atostogas vasaros pabaigai ar rudeniui. Atostogos reikalingos visiems. Pavyzdžiui, keli JAV atlikti longitudiniai tyrimai parodė, kad reguliariai atostogaujantys žmonės apie 30 proc. sumažina širdies veiklos sutrikimų riziką, palyginti su tais, kurie dirba be atostogų keletą metų iš eilės. Pertrauka tarp kasdienių darbų padeda sumažinti streso lygį, atstatyti miego ritmą, pagerinti psichikos sveikatą ir padidinti produktyvumą sugrįžus, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Nors atostogų dažnumas ir trukmė priklauso nuo individualių poreikių ir galimybių, rekomenduojama bent kartą per metus padaryti ilgesnę nei kelių dienų pertrauką. Apie 10–14 dienų trunkantis poilsis dažnai leidžia atitrūkti nuo kasdienės darbų rutinos ir sugrįžti į darbą pakankamai pailsėjus.
Atostogų metu daugeliui aktualu pakeisti aplinką, tai paprasčiausia padaryti leidžiantis į kelionę. Nauji įspūdžiai ir patyrimai padeda atsitraukti nuo kasdienės rutinos namuose. Tuo atveju, jei išvykti neišeina, pakeisti savo rutiną galima skiriant dėmesio toms veikloms, kurioms įprastai stinga laiko, pavyzdžiui, perskaityti knygų, aplankyti kultūrinių renginių ar leistis į žygį gamtoje.
Vien toks atostogų suplanavimas sumažins šiuo metu išgyvenamą nepasitenkinimą, nes jis suteiks didesnį kontrolės jausmą ir apčiuopiamo pozityvaus įvykio perspektyvą, kurio verta laukti.
Išnaudokite laiką
Darbas vasaros metu gali būti susijęs ne vien su anksčiau paminėtais nepatogumais, bet ir su neišnaudotomis ar naujomis galimybėmis. Pavyzdžiui, daugelis turime darbinių užduočių, kurias į antrą planą nustumia skubesni darbai. Vasara ir ramesnis darbų tempas gali tapti gera proga peržiūrėti atidėtas užduotis ar darbus ir ramiai jas atlikti.
Jei neturite įpročio tvarkytis savo skaitmeninės darbo erdvės, laisvesnis darbo grafikas gali tapti proga tą padaryti – peržiūrėti e. pašto dėžutę, ant darbastalio susikaupusius failus ar nesurūšiuotus projektų katalogus. Skyrę laiko tvarkymuisi, galite pabandyti sukurti veiksmingesnę darbų organizavimo sistemą, kuri ateityje padėtų sklandžiau atlikti kasdienes užduotis.
Vasaros metu taip pat ženkliai sumažėja reguliarių darbinių susitikimų skaičius. Todėl atsilaisvinusį laiką galima išnaudoti ne tik darbui, bet ir socialiniams ryšiams sustiprinti: dažniau nueiti bendrų pietų su kolegomis, verslo partneriais ar kitais pažįstamais iš profesinės srities. Tai ypač naudinga šiais laikais, kai daug kur vyraujant hibridinio darbo modeliui, gyvų kontaktų ir santykių rutinoms palaikyti reikia įdėti sąmoningų pastangų.
Pasiruoškite ateičiai
Darbuotojai dažnai įvardija, kad jie susiduria su išaugusiu streso lygiu prieš išeidami atostogų ir sugrįžę iš jų. Pirmu atveju taip nutinka dėl padidėjusio darbų intensyvumo norint spėti užbaigti užduotis, antru – po ramaus atostogų periodo užgriuvus prieš atostogas nepadarytiems ar per jas susikaupusiems darbams.
Todėl jei planuojate atostogas vasaros pabaigoje ar rudenį, gali būti naudinga joms pradėti ruoštis dabar, atitinkamai planuoti darbus ar projektų terminus, iš anksto susitarti su kolegomis dėl pavadavimo, o su vadovais aptarti lankstesnį darbų atlikimo planą.
Galiausiai, jei vasarą dienotvarkė tampa mažiau įtempta, atsilaisvinusį laiką galima skirti mokymuisi, įgūdžiams atnaujinti ar žinioms įgyti, pavyzdžiui, išbandyti pastaruoju metu išpopuliarėjusio pokalbių roboto „ChatGPT“ galimybes ir jo pritaikomumą kasdieniame darbe.
Gali paaiškėti, kad dirbtinis intelektas jau gali tam tikrose užduotyse praversti ir padėti atlikti greičiau ir efektyviau (rašant šį komentarą „ChatGPT“ padėjo greitai surasti aktulius tyrimus apie atostogų įtaką sveikatai). O gal paaiškės, kad jo gebėjimai jūsų srityje itin riboti, dėl to toliau ramiai galėsite planuoti atostogas, nes grįžę iš jų savo darbo vietoje nerasite dirbančio roboto (darbų perdavimo kolegoms dirbtinis intelektas negalėjo atlikti). Geros likusios vasaros!
