Anot darbdavių, jiems neretai tenka išgirsti kvailų darbuotojų pasiteisinimų. Tokių, kaip, pavyzdžiui, dar vienos to paties vieną kartą jau anksčiau „palaidoto“ artimojo laidotuvės.
Kita vertus, kai kurie specialistai pastebi, kad būna atvejų, kuomet darbdaviai pravaikštas įrašo už nieką, tad darbuotojams reikia būti atidiems.
Svarbu ir tai, kad fiksuotų pravaikštų kiti asmenys matyti negali, nebent tai yra atleidimo iš darbo priežastis arba naujas darbdavys pasikalbės su ankstesniu.
Kad ir kaip bebūtų, dėl pravaikštų žmonės gali netekti ne tik atlyginimo ar darbo, bet ir išmokų, pašalpų, taip pat draudimo stažo, nuo kurio ateityje priklausys ir pensija.
Kitiems – didesnis krūvis, jums – mažesnė alga
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) priminė, kad Darbo kodekse yra pateiktas šiurkščių darbo pareigų pažeidimų sąrašas.
Vienas iš tokių yra neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties, t. y. pravaikšta. Už ją nemokamas darbo užmokestis.
Inspekcijos specialistų nuomone, pravaikštų žymėjimo tikslas – kad darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pateikiama informacija būtų tiksli ir atspindėtų realią situaciją.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė pravaikštą įvardijo kaip piktybinį veiksmą, kai darbuotojas visą dieną neateina į darbą ir nepraneša darbdaviui, nereaguoja į jo pranešimus.
Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacijos (LĮĮA) prezidentės Aurelijos Maldutytės teigimu, pravaikšta ne visada įforminama kaip pravaikšta – viskas priklauso nuo to, kokie yra darbuotojo ir darbdavio santykiai, jų bendras susitarimas.
Taip pat, po vienos pravaikštos niekas iškart neatleidžia. A. Maldutytės teigimu, blogai būna tuomet, kai tai kartojasi.
„Tokiais atvejais didelė našta krenta kolegoms. Pavyzdžiui, jei nėra kasininkės, tą krūvį turės atlaikyti kitos kasininkės, bus didesnės eilės, o tai kels ir klientų pyktį.
Be to, jei darbuotojas buvo priimtas į darbą, reiškia, kad yra reikalingas, jis turi kažką sukurti. Jei jis neateina, nėra sukuriama ta ekonominė vertė“, – dėstė pašnekovė.
Savaitgalių šėlionės ir mokyklinukų pasiteisinimai
Anot A. Maldutytės, dažniausiai pravaikštos įvyksta pirmadieniais, kai po savaitgalio žmogus dar nespėja atsigauti po savaitgalio.
Ji nurodė, kad tai nebūtinai turi būti pirmadienis, mat yra žmonių, dirbančių slenkančiu grafiku. Tad pagrindinė priežastis vis tiek išlieka blogi žmogaus įpročiai ar priklausomybės.
„Tokiais atvejais pasiteisinimai dažniausiai būna kaip mokykloje – nespėjo į autobusą, kažkas numirė iš artimųjų. Būna, kad ir tie patys žmonės miršta po kelis kartus. Na, čia toks juokas per ašaras“, – kalbėjo pašnekovė.
Pasak jos, būna ir tokių atvejų, kuomet darbuotojas nepranešęs neateina į darbą ir tiesiog dingsta:
„Darbdaviai jų ieško ir rūpinasi baimindamiesi, ar, neduok dieve, darbuotojui ko nors nenutiko. Galiausiai sužino, kad darbuotojas apsigalvojo ir tiesiog nebenori čia dirbti.“
Ką daryti, jei pažymi pravaikštą, kurios nebuvo?
I. Ruginienės teigimu, yra ir kita medalio pusė, kai darbuotojas net nežino, kad jam yra „supiltos“ pravaikštos.
„Yra tokių atvejų, kai darbdavys, nenorėdamas mokėti algos už vieną ar kitą dieną, tiesiog įpaišo pravaikštą darbuotojui. Darbuotojai turi būti budrūs ir stebėti, nes yra darbdavių, kurie pravaikštas surašo neteisėtai.
Darbuotojui kiekvieną mėnesį privalu gauti algalapį. Jei jis mato, kad atlyginimas mažėja, turi aiškintis priežastis – kreiptis į Darbo ginčų komisiją ir pravaikštas užginčyti. Darbdavys tokiu atveju turi įrodyti, kad jis pravaikštas surašė pagrįstai“, – pasakojo pašnekovė.
Ji nurodė, kad prieš žymint pravaikštą turi būti atliktos tam tikros procedūros. Darbdavys dėl pravaikštos turi perspėti, darbuotojui turi būti suteikta galimybė pasiaiškinti.
A. Maldutytė taip pat pabrėžė, kad siekiant užfiksuoti pravaikštą darbdavys turi atlikti aibę dokumentacijos vien tam, kad darbuotojui už tą dieną nereikėtų mokėti atlyginimo ar kad būtų galima jį atleisti.
Tai, pasak jos, yra neadekvačiai didelė našta, turint neatsakingą darbuotoją.
Ar pravaikštos – matomos visiems?
LPSK pirmininkės teigimu, gąsdinimai, kad kitas darbdavys matys pravaikštas ir dėl to nepriims į darbą, yra visiška nesąmonė.
LĮĮA atstovės teigimu, mitas dėl kitiems darbdaviams matomų pravaikštų galėjo atsirasti iš senų laikų.
Pasak jos, kai nebuvo viskas skaitmenizuota, buvo darbo knygelė, kurią žmogus nešdavo į darbą ir į ją būdavo rašoma, kur jis dirbo, kokias pareigas ėjo, kada pradėjo dirbti ar išėjo. Ten taip pat buvo žymima ir atleidimo priežastis, pavyzdžiui, pravaikštos.
„Dabar nėra tokios duomenų bazės, ji būtų neleidžiama ir pagal duomenų apsaugos reglamentą. Bet mažesnėse bendruomenėse gali būti atvejų, kuomet žmogus turi ydingą įprotį neateiti į darbą ir kiti gali sužinoti tiesiog iš lūpų į lūpas“, – pridūrė pašnekovė.
VDI nurodė, kad darbdavių teisė gauti informaciją apie darbuotoją nėra absoliuti ir yra ribojama įstatymų.
Darbo teisės įstatymai nenumato galimybių darbdaviams matyti buvusio darbdavio darbo laiko apskaitos žiniaraščių, kur žymimos pravaikštos.
Taigi pravaikštas mato tik šiuo metu esamas darbdavys.
Galite netekti stažo ir kitų pinigų
I. Ruginienė atkreipė dėmesį, kad darbuotoją atleidus dėl kitų priežasčių (mažinamos darbo vietos, šalių susitarimas, darbuotojo noru, dėl sveikatos ir kt.), kitas darbdavys pravaikštų matyti negalės.
Vis tik ji neslėpė, kad susikaupus pravaikštoms darbdavys įgauna teisę darbuotoją dėl to atleisti.
Jos aiškinimu, jeigu iš darbo atleidžiama būtent dėl pravaikštos, ji „Sodroje“ fiksuojama kaip atleidimo priežastis (remiantis DK 58 str.). Tada yra matoma, kad darbuotojas buvo atleistas dėl savo kaltės.
Todėl labai svarbu, kokiu straipsniu darbuotojas bus atleistas.
Profsąjungų atstovė pabrėžė, kad turint pravaikštų gali kilti problemų ir dėl bedarbio pašalpos registruojantis Užimtumo tarnyboje.
Ji nurodė, kad pravaikštos yra nedraudiminis laikotarpis, kas reiškia, kad neįeina į stažą.
Pašnekovė pažymėjo, kad dėl to asmuo gali negauti išmokų, nes tiesiog pritrūksta stažo. Tiek kalbant apie išmokas motinystės, vaiko priežiūros atostogoms, tiek apie pensiją, tiek apie bedarbio pašalpą ir kt.
„Jei buvo 20 darbo dienų ir iš jų buvo 5 pravaikštos, darbdavys deklaruos tik 15 dienų. Todėl gali būti, kad eisite į Užimtumo tarnybą, jums reikės išmokos ir būtent vienos dienos pritrūks“, – vardijo I. Ruginienė.
Nedarbo išmoką pradės mokėti tik po 3 mėnesių
„Sodros“ Komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič nurodė, kad teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką turi Užimtumo tarnyboje registruoti asmenys, kuriems suteiktas bedarbio statusas ir iki bedarbio statuso įgijimo dienos turi ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių.
Jos aiškinimu, bedarbiams, atleistiems iš darbo dėl jų pačių kaltės, nedarbo išmoka pradedama mokėti praėjus 3 mėnesiams nuo įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos, tačiau ne anksčiau negu nuo bedarbio statuso įgijimo dienos.
„Taigi, kai asmuo, atleistas iš darbo dėl jo kaltės, užsiregistruoja Užimtumo tarnyboje ir jam nuo užsiregistravimo dienos dar nepraėjus 3 mėnesių laikotarpiui suteikiamas bedarbio statusas, nedarbo išmoka skiriama (jeigu toks asmuo turi reikalaujamą nedarbo draudimo stažą) ir mokama tik praėjus 3 mėnesiams nuo įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos.
Kai asmuo, atleistas iš darbo dėl jo kaltės, užsiregistruoja Užimtumo tarnyboje ir jam bedarbio statusas suteikiamas po 3 mėnesių ar vėliau, nedarbo išmoka skiriama ir mokama tik nuo bedarbio statuso suteikimo dienos“, – dėstė specialistė.
Ji pridūrė, kad tokiais atvejais nedarbo išmoka apskaičiuojama bendra tvarka, išmokos dydis nemažinamas, tik pradedama mokėti vėliau nei kitiems bedarbiams.
Paprastai darbuotojo atleisti nepavyks
VDI aiškinimu, dėl pravaikštų darbuotojas gali būti atleidžiamas be įspėjimo, taip pat nemokant jam išeitinės išmokos.
Tačiau, pasak inspekcijos, siekiant nutraukti darbo sutartį pravaikštų pagrindu, darbdavys turi įrodyti darbuotojo neatvykimo į darbą faktą, o darbuotojas turi įrodyti priežasčių, dėl kurių jis negalėjo atvykti į darbą, svarbumą.
„Atkreipiame dėmesį, kad darbdavys, prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia“, – dėstė inspekcijos atstovai.
Jie pridūrė, kad atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė, kuri yra kraštutinė.
VDI pabrėžė, tik gavus rašytinį darbuotojo pasiaiškinimą, įvertinus pažeidimo sunkumą, padarinius, aplinkybes ir pan., galėtų būti priimamas sprendimas nutraukti darbo sutartį dėl šiurkštaus pareigų pažeidimo.
Inspekcija papildė, kad sprendimą atleisti darbuotoją darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos.
Pastarasis terminas pratęsiamas iki dvejų metų, jeigu darbuotojo padarytas pažeidimas paaiškėja vėliau.
