darbo partija

Darbo partiją kažkas nori panaudoti tarpusavio kovai, teigia šios partijos garbės pirmininkas ir nuteistasis Darbos partijos „juodosios buhalterijos“ byloje Viktoras Uspaskichas, komentuodamas naujausią ikiteisminį tyrimą dėl galimos prekybos poveikiu. „Tyrimas vyksta ne dėl Darbo partijos, dėl prokurorės. (...) Jeigu kažkur dėl kažko yra tyrimai, bet ne dėl Darbo partijos. Darbo partiją nori panaudoti eilinį kartą tarpusavio kovai kas nors“, – ketvirtadienį BNS sakė V.Uspaskichas.

Buvęs Seimo pirmininkas „darbietis“ Vydas Gedvilas tapo trąšų, pašarų, cukraus ir kalakutienos gamybos grupės „Arvi ir Ko“ viceprezidentu, patvirtino įmonės atstovė. „Iš tiesų informacija  yra teisinga“, - sakė „Arvi ir Ko“ valdybos padėjėja Evelina Gintnerytė. Ji pažadėjo daugiau informacijos pateikti vėliau. Kol kas nepavyko susisiekti su pačiu V.Gedvilu.

Sulaukusi Teisingumo ministerijos pastabų, Darbo partija (DP) vėl turi tik laikiną pirmininką, iki naujo suvažiavimo jai vadovaus Seimo narys Valentinas Bukauskas. Jį laikinuoju pirmininku ketvirtadienį išrinko DP prezidiumas, pranešė partija. „Suvažiavimo metu nebuvo išrinkti pirmininko pavaduotojai ir partijos prezidiumas, todėl šaukiamas naujas suvažiavimas, kurio metu bus suformuoti likusieji partijos valdymo organai, o iki to laikinai pavesta pirmininko pareigas eiti prezidiumo nariui.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį pateikė Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis siūlo sugriežtinti bausmes už didelio masto mokesčių vengimą. Anot Prezidentūros, pataisos parengtos atsižvelgiant į teisines spragas, kurias atskleidė dešimtmetį trukusi Darbo partijos apgaulingos buhalterijos byla. „Prezidentė siūlo už didelio masto sukčiavimą mokesčiais bausti kaip už sunkų nusikaltimą. Įstatymo pataisomis siūloma numatyti, kad daugiau kaip 19 tūkst.

Penktadienį Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) paskelbus galutinį ir neskundžiamą verdiktą Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ byloje, teismai ir prokuratūra grįžta prie kitų su šia byla susijusių tyrimų. Lietuvos apeliacinis teismas turėtų grįžti prie kitos nuteistosios Darbo partijos byloje, buvusios Seimo narės Vitalijos Vonžutaitės bylos nagrinėjimo.

Aukščiausiojo Teismo nuosprendis Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ byloje yra signalas kaip juridiniam asmeniui teisėsaugos įtariamai partijai „Tvarka ir teisingumas“, planavusiai reorganizaciją, sako politologas Tomas Janeliūnas.

Įstatymų leidėjas turi taip sutvarkyti įstatymus, susijusius su mokestinio pobūdžio nusikaltimais, kad vogti neapsimokėtų, sako kaltinimą Darbo partijos byloje palaikęs Generalinės prokuratūros prokuroras Saulius Verseckas. „Kad nebūtų situacijos, kad vogti apsimoka. Vadinasi, įstatymų leidėjas turi sutvarkyti taip, kad veiksmai būtų įvertinti adekvačiai“, – po nutarties paskelbimo Darbo partijos byloje sakė prokuroras.

Darbo partija turėjo būti teisiama baudžiamojoje „juodosios“ buhalterijos byloje, tačiau atsakomybės jai nebegalima taikyti, nes jau suėjo senatis, penktadienį paskelbė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT). Jis taip pat pareiškė, kad Viktoras Uspaskichas, Vytautas Gapšys ir Marina Liutkevičienė pagrįstai nuteisti už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Darbo partijos byloje pirmą kartą teismų praktikoje spręstas reorganizuotos politinės partijos baudžiamosios atsakomybės klausimas.

Darbo partijos įkūrėjas, šiuo metu narystę joje sustabdęs Viktoras Uspaskichas sako nebedarantis įtakos partijai, bet kartu siūlo „darbiečiams“ apsispręsti – jie valdžioje ar ne, o Socialdemokratų frakciją pasirinkusius vienmandatėse apygardose išrinktus Valentiną Bukauską ir Petrą Čimbarą vadina išdavikais, kurie „šiltos vietos ieško savo užpakaliams ir ne daugiau“. „Nuo senų laikų daugelis visus Darbo partijos įvykius įpratę sieti su Viktoru Uspaskichu.

Savaitgalį vykę partijų „Tvarka ir teisingumas“ bei Darbo partijos lyderių rinkimai įnešė į politinę padangę šiek tiek maišaties. Pirmadienį LRT laidoje „Dėmesio centre“ dalyvavusi Živilė Pinskuvienė tikino, kad neva yra tiesiog nepriekaištingos reputacijos. „Žmonės buvo praradę pasitikėjimą, nes tik viršūnės sprendė visus klausimus, o apačios nieko nežinojo. Partijos vadovybė neturėtų pamiršti, kad vis dėl to be pagrindo, be skyrių nieko gero nebus.

Darbo partijos pirmininke sekmadienį Kėdainiuose išrinkta Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė. Po tokio pasikeitimo partijos vedlio pozicijoje, kiti nariai nusprendė pasukti skirtinga kryptimi. Apie tai jau pranešė Vytautas Gapšys ir žemės ūkio viceministras Saulius Jakimavičius. Šią žiną politikai pranešė socialiniame tinkle „Facebook“. „Ačiū visiems, kurie daugelį metų mane palaikė, bet po partijos pirmininko rinkimų neturiu kito pasirinkimo ir turiu palikti partiją.

Sekmadienį per suvažiavimą Darbo partijos pirmininko rinkimuose liko du kandidatai - Ukmergės rajono meras Rolandas Janickas ir Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė. Eksparlamentaras Vydas Gedvilas ir per šių metų rinkimus į Seimą išrinktas Valentinas Bukauskas atsiėmė savo kandidatūras. Abu politikai partijos lyderio rinkimuose parėmė Ž.Pinskuvienę. „Tai, kad šiandien stoviu čia, aš manau pasiekiau ir parodžiau savo darbu. Manes niekada niekas nevedė niekur už rankos.

Darbo partija sekmadienį suvažiavime Kėdainiuose rinks pirmininką. Pasak laikinojo partijos vadovo Vytauto Gapšio, į pirmininko pareigas kandidatuoja trys politikai – Ukmergės rajono meras Rolandas Janickas, Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė bei eksparlamentaras Vydas Gedvilas. Taip pat gali būti keliama ir vienmandatėje apygardoje per šių metų rinkimus į Seimą išrinkto Valentino Bukausko kandidatūra. „Oficialiai kandidatai yra trys, vienas dar iki galo neapsisprendęs.

Darbo partija nesvarsto galimybės jungtis nei su socialdemokratais, nei su kitomis partijomis, sako laikinasis partijos vadovas Vytautas Gapšys. „Darbo partija ne tik niekada nesvarstė apie jungimąsi su socialdemokratais, dar daugiau – pirmininkų taryboje rekomendavome Darbo partijos nariams Valentinui Bukauskui bei Petrui Čimbarui, išrinktiems į Seimą ir prisijungusiems prie socialdemokratų partijos frakcijos, iš jos kuo skubiau pasitraukti.

Aukščiausiasis Teismas ketvirtadienį baigė nagrinėti Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ bylą. Paskutiniame posėdyje išklausyti šalių pasisakymai apie skundų argumentus. Sprendimas bus skelbiamas gruodžio 30 dieną. Generalinė prokuratūra prašo baudžiamąją bylą grąžinti Apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo, nes esą buvo neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, taip pat padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų.

Po nesėkmingų rinkimų iš Darbo partijos pirmininkų atsistatydinęs europarlamentaras Valentinas Mazuronis sako, kad partijai reikia atsinaujinti ir išanalizavus klaidas judėti į priekį, o pats žada toliau aktyviai dalyvauti partijos veikloje. V.Mazuronio vertinimu, rinkimus Darbo partija pralaimėjo nesugebėjusi suformuoti patrauklaus įvaizdžio ir paskendusi skandaluose.

Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ byloje nuteisto jos įkūrėjo Viktoro Uspaskicho advokatas Algirdas Miškinis sako, kad bylos grąžinimas Apeliaciniam teismui dar labiau ją užvilkins. „Prokuroro prašymas bylą grąžinti atgal į apeliacinę instanciją tikrai yra netikslingas, gynybos nuomone. Dar labiau užvilkintų šią bylą. Aukščiausiasis Teismas turi visus instrumentus, kad teisingai išspręstų ir priimtų nutartį šioje byloje.

Aukščiausiasis Teismas antradienį pradės nagrinėti Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ bylą. Bus nagrinėjami Generalinės prokuratūros, juridinio asmens Darbo partijos atstovo buvusio pirmininko Valentino Mazuronio, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento direktoriaus Mariaus Žemgulio, nuteistųjų Viktoro Uspaskicho, Vytauto Gapšio ir Marinos Liutkevičienės kasaciniai skundai.

Darbo partija naują pirmininką planuoja rinkti gruodžio 11 dieną, sako laikinasis partijos vadovas Vytautas Gapšys. „Preliminariai galvojame gruodžio 11 dieną rengti suvažiavimą, kur bus išrinktas pirmininkas. Lapkričio 3 dieną bus tarybos posėdis ir patvirtinsime suvažiavimo datą“, – BNS antradienį sakė V.Gapšys. Pasak jo, „darbiečių“ skyriai kandidatus į pirmininkus pradės kelti po tarybos posėdžio, tačiau šiuo metu partijoje neformaliai kalbama apie šešis - septynis kandidatus.

Laidos „Gero vakaro šou“ vedėjas Justinas Jankevičius rinkimų naktį aplankė visus partijų štabus. Kone nykiausią situaciją buvo galima pastebėti Darbo partijos rinkimų štabe. Laidotuvių atmosfera nesutrukdė J. Jankevičiui pasiteirauti partijos narių apie ankštąją. Pamatykite, kaip iš situacijos sukosi politikai.

„Tvarkos ir teisingumo“ lyderiui Rolandui Paksui bei Darbo partijos lyderiui Valentinui Mazuroniui pirmadienį paskelbus apie atsistatydinimą, BNS kalbinti politologai sako, kad toks sprendimas, turint galvoje partijų rezultatus rinkimuose, yra suprantamas.

Po nesėkmingų Darbo partijai Seimo rinkimų jos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas buvusiems partiečiams siūlo atnaujinti partijos vadovybę, iš jos išvarant senus pirdylas. „Visus senus pirdylas reikia iš ten varyti ir formuoti naują valdymo organą“, - BNS pirmadienį sakė V.Uspaskichas. Jis teigė, kad atsistatydinantis Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis nesutelkė partijos komandiniam žaidimui, todėl „darbiečiams“ nepavyko patekti į Seimą, sako partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas.

Penkių procentų barjero rinkimuose į Seimą neperžengusios Darbo partijos lyderis Valentinas Mazuronis sako prisimsiantis atsakomybę už tokius rezultatus, tačiau kol kas nedetalizuoja nei ar liks vadovauti partijai, nei kokias tolesnes partijos perspektyvas mato. „Aš manau, kad už rezultatus atsakomybę turi prisiimti pirmininkas. Aš asmeniškai prisiimsiu tą atsakomybę už Darbo partijos tokį pasirodymą, o detales – manau, netrukus išgirsime“, – BNS pirmadienio rytą sakė V.Mazuronis.

  Vyriausios rinkimų komisijos sistemoje atsispindint vis daugiau didmiesčių balsų, žemiau 5 proc. barjero nukrito Darbo partija.   1769 apylinkių iš 1996 duomenimis, „darbiečiai“ surinko 4,95 proc. balsų ir daugiamandatėje apygardoje mandatų negauna. Taip pat vis mažėja atotrūkis tarp Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų. Už „valstiečius“ preliminariais duomenimis balsavo 22,32 proc.

Seimo vicepirmininkas „darbietis“ Vydas Gedvilas svarsto galimybę kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT) dėl jo pažeistų teisių.  Politikas teigia Lietuvoje išbandęs visus būdus apginti savo teises, tačiau atsimušęs į sieną. Neseniai Vilniaus apygardos teismas neskundžiama nutartimi pripažino, kad prokuratūra pagrįstai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galbūt neteisėtų veiksmų renkant ir paviešinant slaptą informaciją apie V.Gedvilą.

Darbo partijos kandidatė į Seimą, dabartinė kultūros ministro Šarūno Biručio patarėja Danguolė Martinkienė savo rinkimų kampanijos strategija nustebino šiaulietę. „Darbo partijos kandidatės į Seimą D. Martinkienės reklaminis stendas pastatytas Šiauliuose, šalia vaikų darželio „Pasaka“ ir „Yamaha“ muzikos mokyklos“, – portalo tv3.lt redakcijai pranešė nuotraukas atsiuntusi šiaulietė Modesta.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovui Jonui Miliui įtarimai dėl piktnaudžiavimo pareikšti dar liepos mėnesį, tačiau iki šiol Vyriausybė jo atleisti iš pareigų nesugebėjo. Kodėl tempiama guma? Opozicija įtaria, kad koalicijoje vyksta politinis šantažas, o taikinyje atsidūręs įtakingas socdemų ministras.

Per praėjusius metus partijų narių skaičius padidėjo 3,4 tūkst. ir siekė 118,8 tūkst., politinėms partijoms priklauso 5 proc. šalies pilnamečių gyventojų. Kaip rodo Statistikos departamento skelbiami duomenys, partijų narių skaičius nuosekliai auga – pavyzdžiui, 2010 metais partijoms priklausė 104,1 tūkst. žmonių, 2012 metais – 107,8 tūkst., 2014 metais – 115,4 tūkst. žmonių. Teisingumo ministerijos duomenimis, daugiausiai narių turi Socialdemokratų ir Darbo partijos (daugiau kaip po 21 tūkst.

Prieš rinkimus politikai linkę priminti savo kolegų klaidas ir pažadus, kurių nepavyko įvykdyti. TV3 Žinių studijoje apsilankęs Darbo partijos vicepirmininkas Kęstutis Daukšys bando teisinti savo bendrapartiečius, kurie visuomenės akyse gana dažnai atrodydavo nekompetetingi arba nesugebantys priimti svarbių sprendimų.  „Žinote, aš galiu pasakyti, kad Virginija Baltraitienė yra gera ministrė ir tas išpūstas skandalas dėl medžioklės su vakariene, tai sukurtas tik iš neturėjimo, ką veikti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) spalio pabaigoje planuoja pradėti nagrinėti Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ bylą. Teismo pirmininkas Rimvydas Norkus pasirašė nutartį, kuria paskyrė tris pirmąsias baudžiamosios bylos nagrinėjimo datas: spalio 25-ąją, lapkričio 7-ąją ir lapkričio 17-ąją, pirmadienį pranešė LAT. Darbo partijos bylą nagrinės mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus septynių teisėjų kolegija.

Protesto balsai – tai esama valdžia nusivylusių rinkėjų elektorato išreikšta valia, kuri kartais keičia ne tik politiką, bet ir valstybių gyvenimus. Vienas tokių pavyzdžių – Jungtinės Karalystės sprendimas atsiskirti nuo Europos Sąjungos. Portalas tv3.lt aiškinosi, kokios politinės partijos šių metų Seimo rinkimuose gali tapti protesto rinkėjų numylėtiniais? „Protesto balsuotojai yra tie, kurie yra visiškai nepatenkinti dabartine padėtimi ir nepasitiki visomis pusiau tradicinėmis partijomis.

 Laisvą Seimo nario mandatą užims žemės ūkio viceministras „darbietis“ Saulius Jakimavičius. Trečiadienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pripažino jo mandatą. Už tokį sprendimą VRK nariai balsavo vienbalsiai. Pasak VRK pirmininko Zenono Vaigausko, S.Jakimavičius rugsėjo 20 dieną galės duoti parlamentaro priesaiką ir pradėti eiti pareigas. Laisva vieta parlamente atsirado, kai mandato atsisakė pagal Darbo partijos kandidatų sąrašą išrinktas Vytautas Gapšys.

Dalis Lietuvos visuomenės iš politinių partijų nuolat reikalauja ne tik atsinaujinimo, bet ir atsijauninimo. Tuo metu kiti rinkėjai atrėžia, kad Lietuvai turi vadovauti tik patyrę politikai.

Paprastai politinių partijų pirmininkai ne tik vadovauja savo bendražygiams, bet ir veda juos į rinkimus, tapdami partijų veidais politinėse batalijose. Tiesa, Lietuvoje artėjant Seimo rinkimams, pastebima, jog dalies didžiųjų partijų lyderiai politiniam paradui ketina vadovauti iš galinės sėdynės. Politologai įsitikinę, kad partijų lyderiai į rinkimus nesiveržia ir dėl pasikeitusių įstatymų, ir dėl išskaičiavimo.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderiai sako, kad kyšininkavimu įtariamo buvusio Liberalų sąjūdžio pirmininko Eligijaus Masiulio pateikti paaiškinimai neįtikinami, tačiau tai neatgraso nuo galimos partnerystės su liberalais po Seimo rinkimų. LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis ir rinkimų į Seimą sąrašo lyderis Saulius Skvernelis sako, kad korupcijos šešėlis kol kas yra kritęs ant E.Masiulio, o ne Liberalų sąjūdžio. „Kaltinimų partijai nėra.

Daugeliui prekybos tinklų ėmus tikrinti visų alkoholio pirkėjų asmens dokumentus, Seimo Darbo partijos frakcijos narys siūlo uždrausti tokią praktiką. Gintaras Tamošiūnas užregistravo Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimą, kad alkoholio pardavėjai neturi teisės reikalauti asmens dokumentų iš akivaizdžiai vyresnių asmenų. Pasak G.Tamošiūno, taip elgiantis neteisinga skelbti, kad vienas pagrindinių akcijos tikslų - mažinti galimybę alkoholio įsigyti nepilnamečiams.

Pirmadienį Seimo Darbo partijos frakcija į savo posėdį kviečia laikinai sveikatos apsaugos ministro pareigas einantį Juozą Oleką dėl prekybos centrų įvesto reikalavimo visiems alkoholio perkantiems žmonėms parodyti asmens dokumentą. „Prekybos centrų reikalavimas visiems perkantiesiems alkoholį pateikti ir asmens dokumentą – nesuprantamas. Prekybos centrai šiandien ir taip reikalauja asmens dokumento iš tų asmenų, kurie, jų manymu, gali būti nepilnamečiai.

Panašu, kad pastarosiomis dienomis žemės ūkio ministrei „darbietei“ Virginijai Baltraitienei tikrai nesiseka. Dar neseniai politikė buvo linčiuojama dėl vakarienės-medžioklės su verslo atstovais Panevėžio rajone, o ketvirtadienį socialiniuose tinkluose pasirodžiusi „darbietės“ agitacinio plakato nuotrauka sukėlė pašaipų bangą. „Facebook“ skelbiamoje nuotraukoje nufotografuotas V. Baltraitienės agitacinis plakatas Kėdainiuose, pakabintas ant tilto, kuriame akis bado grubi klaida.

Darbo partija, pasekusi opozicinių politinių jėgų pėdomis, paskelbė savo šešėlinių ministrų kabinetą. Politologai pastebi, kad savo paskelbtomis pavardėmis „darbiečiai“ nenustebino ir opozicinių partijų neperspjovė, o tik prisijungė prie kitų politikų, maustančių rinkėjus savo šešėlinėmis Vyriausybėmis. Nepaisant to, kad Darbo pirmininkas, europarlamentaras Valentinas Mazuronis Seimo rinkimuose nedalyvaus, būtent jam atiteko šešėlinio ministro pirmininko postas.

Per 2000 prie Lūksto ežero susirinkusių dalyvių Darbo partijos sąskrydį atidarė vieningu partijos šūkiu „Tai, ko negali kiti“. „Noriu padėkoti, kad jūs čia atvykote, kad visi drauge esame tradiciniame Darbo partijos vasaros sąskrydyje. Rinkimai jau visai čia pat, tad šiandien pailsėkime, pabendraukime, pasikeiskime patirtimi ir susitelkime į vieną kumštį, kad per likusį mėnesį padarytume tai, ko negali kiti. Esu tikras, kad mes būsime stipriausi“, – sakė Darbo partijos pirmininkas V. Mazuronis.

 aldančiosios Darbo partijos frakcija Seime ketvirtadienį kviečiasi policijos generalinį komisarą Liną Pernavą aptarti vykdomą policijos reformą. „Pastarųjų dienų įvykiai vėl sukėlė diskusiją apie buvusio vidaus reikalų ministro Sauliaus Skvernelio pradėtą policijos reformą. Tad su policijos generaliniu komisaru Linu Pernavu ketiname aptarti situaciją teisėsaugos sistemoje“, – sakė Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis.

  Seimo rinkimuose nedalyvaujantis Darbo partijos pirmininkas europarlamentaras Valentinas Mazuronis paskelbtas partijos kandidatu į premjerus.   Trečiadienį per spaudos konferenciją Seime „darbiečiai“ paskelbė savo kandidatus į būsimąją Vyriausybę, tačiau jų sąraše – tik aštuoni politikai. Lietuvoje yra 14 ministerijų.

Darbo partijos frakcija antradienį susitinka su užsienio reikalų ir energetikos ministrais, su kuriais ketinama aptarti Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymo klausimus bei Astravo AE Baltarusijoje stabdymą. „Su ministrais norime aptarti Ignalinos atominės elektrinės uždarymo perspektyvas. Akylai stebėdami situaciją matome, kad kol kas pinigų gali užtekti tik reaktorių išardymui, o visiems kitiems išmontavimo darbams lėšų nėra.

Buvęs Darbo partijos kandidatas į Seimą Aurimas Truncė teigia atsisakąs Seimo nario mandato, nes įeiti į parlamentą su šios partijos vėliava jam nepriimtina. Apie tai 44 metų Alytaus rajono ūkininkas pranešė ketvirtadienį išplatintame pareiškime. Tokiu atveju į Seimo nario mandatą galės pretenduoti dabartinis žemės ūkio viceministras Saulius Jakimavičius. „Į Seimą reikia eiti dirbti, o ne kėdės kelis mėnesius trinti.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) antradienį pripažino Darbo partijos nario Vytauto Gapšio Seimo nario įgaliojimus nutrūkusiais. Už tai 14 posėdyje dalyvavusių VRK narių balsavo vienbalsiai. Seimo nario mandato V.Gapšys neteks nuo pirmadienio, rugpjūčio 8 dienos. Sprendimą trauktis iš Seimo V.Gapšys paskelbė praėjusią savaitę Darbo partijos tarybos posėdyje. Šis „darbiečio“ žingsnis susijęs su teisėsaugos atliekamu ikiteisminiu tyrimu.

„Darbiečiai“ iš finansų ministrės nori išgirsti, ar kitų metų biudžete bus numatyta lėšų naujam minimalios algos (MMA) didinimui. Šiemet liepą ji padidinta iki 380 eurų. „Mes norėtume žinoti jau dabar, kad galėtume formuluoti rinkiminius pažadus ir apie savo nuostatas informuoti ministrę“, - BNS sakė Darbo partijos vadovas europarlamentaras Valentinas Mazuronis.

Seimo narys „darbietis“Vytautas Gapšys pirmadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) planuoja įteikti prašymą nutraukti jo įgaliojimus. Sprendimą trauktis iš Seimo V.Gapšys paskelbė prieš savaitę Darbo partijos tarybos posėdyje. Prašymą ne iškart, o po savaitės BNS jis sakė teikiantis, nes norintis atleisti padėjėjus, sutvarkyti kitus teisinius klausimus.

Agresyvi rinkimų kampanija, aštrus atkirtis politiniams oponentams, partijos lyderis, kurio charizma erzina net kitų partijų lyderius – tokią Darbo partiją rinkėjai matė jau seniai. Panašu, jog šiuos „darbiečių“ privalumus atgaivinti pabandęs dabartinis Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis patyrė fiasko.

Liberalų sąjūdis prisidengdamas „darbiečiu“ Vytautu Gapšiu bando sumenkinti savo partijos atstovų, patekusių teisėsaugos akiratin, problemas, sako Seimo pirmininkė „darbietė“ Loreta Graužinienė. Anot jos, tokia liberalų elgsena buvo vienas motyvų V.Gapšiui apsisprendžiant trauktis iš Seimo. „Jis (V.Gapšys) iš tiesų mato, kad Liberalų sąjūdis stengiasi prisidengdamas V.Gapšiu išsigryninti save, Tai yra nesąžininga. Ir tai, kad patys turėdami daugybę problemų, bando suvesti į vieną asmenį.