Politikas teigia Lietuvoje išbandęs visus būdus apginti savo teises, tačiau atsimušęs į sieną. Neseniai Vilniaus apygardos teismas neskundžiama nutartimi pripažino, kad prokuratūra pagrįstai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galbūt neteisėtų veiksmų renkant ir paviešinant slaptą informaciją apie V.Gedvilą. Remdamasi šia informacija prezidentė Dalia Grybauskaitė pernai V.Gedvilo nepaskyrė švietimo ir mokslo ministru.
„Siekdami patikrinti pareiškėjo įtarimus dėl galimai neteisėtai kriminalinės žvalgybos priemonėmis rinktos informacijos apie jo privatų gyvenimą, tiek prokuroras, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjas su įslaptinta informacija susipažino ir konstatavo, kad informacijos rinkimo neteisėtumo požymių nenustatyta“, - rašoma Vilniaus apygardos teismo nutartyje.
„Vienoje iš nutarčių teismas konstatavo, kad cituoju: „Prokuroro nutarimas, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, iš tiesų turi trūkumų ta prasme, kad dalis jos teiginių remiasi prielaidomis.“ To pakaktų kreiptis į Strasbūrą. Tačiau turiu laiko pagalvoti iki šešių mėnesių“, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją Seime sakė parlamento vicepirmininkas.
Prisimena vandymą tapti ministru
Kita vertus, jis svarstė, kad ne Lietuvos valstybė kalta, jog dalis jos įstatymų yra netobuli arba yra dviprasmiškai traktuojami.
V.Gedvilas tvirtino, kad jam taip ir nepavyko sužinoti, kokie konkretūs duomenys užkirto jam kelią į ministrus.
„Tapau tuo, kuris buvo viešai apkaltintas ir neturėjo galimybės apsiginti, nes nei tada žinojau, nei dabar žinau, kuo konkrečiai esu kaltinamas“, – sakė politikas.
Vilniaus apygardos teismas nutartyje, kurioje atmestas politiko prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neteisėtai rinktos informacijos apie jį, nurodyta, kad V.Gedvilas savo teises gali ginti privataus kaltinimo tvarka.
„Tam, kad kreiptumėmės privataus kaltinimo tvarka, pareiškėjas, šiuo atveju ponas Gedvilas, turi susipažinti, kas yra toje pažymoje. O iki šiol nė viena institucija jam neleido susipažinti, nors Kriminalinės žvalgybos įstatymas lyg ir numato tokią galimybę. Susidarė užburtas ratas“, – sakė spaudos konferencijoje dalyvavęs Seimo vicepirmininko advokatas Stanislovas Liutkevičius.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas „darbietis“ Artūras Paulauskas tvirtino, kad problemą padėtų išspręsti grupės Seimo narių parengtos įstatymų pataisos.
Paulauskas: ne kartą kreipėmės
Jie siūlo keisti Korupcijos prevencijos ir Kriminalinės žvalgybos įstatymus, kad į valstybės vadovams teikiamas pažymas, be kitų, būtų įrašomi duomenys tik apie pretendentų daromus arba padarytus nusikaltimus.
„Dabar galiojančiame Korupcijos prevencijos įstatyme sakoma, kad teikiant informaciją apie asmens patikimumą skiriant arba svarstant kandidatūrą į kokias nors pareigas (...) pateikiama įslaptinta informacija dėl asmens rengiamos, daromos ar padarytos nusikalstamos veikos. Iš šito straipsnio formaliai reikia suprasti, kad turi būti informacija apie jau daromą nusikaltimą arba padarytą, bet praktikoje dažnai pasitaiko, kad informacija yra tik apie pirminius žvalgybos duomenis, jie nei patikrinti, nei pasiaiškinti, bet jau gula į pažymą“, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją kalbėjo A.Paulauskas.
Anot jo, jeigu pažymoje būtų nurodyta informacija tik apie daromą arba padarytą nusikalstamą veiką, nebūtų galima piktnaudžiauti nepatvirtintais duomenimis ir pavyktų išvengti nesusipratimų, kurie kyla dabar.
Šis projektas buvo pateiktas Seimui, tačiau įstrigo Teisės ir teisėtvarkos komitete, kuris paskirtas klausimą svarstyti kaip papildomas komitetas.
„Mes ne kartą kreipėmės ir raštu į komiteto pirmininką, kad galbūt paskubintų mūsų projekto svarstymą, bet šis projektas taip yra ir įklimpęs komitete, kol kas jokio judėjimo nėra“, – sakė A.Paulauskas.
Pernai gegužę prezidentė nesutiko švietimo ir mokslo ministru skirti V.Gedvilo remdamasi iš Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) gauta riboto naudojimo pažyma. Tuo metu premjeras Algirdas Butkevičius teigė, kad STT pateikta medžiaga neužkerta galimybės skirti V. Gedvilą ministru.
