Pirmadienį ministrai turėjo balsuoti dėl J. Miliaus atleidimo iš VMVT vadovo pareigų, tačiau šis klausimas iš darbotvarkės buvo išbrauktas susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus iniciatyva, kuris teigė negalintis balsuoti, nes esą nesusipažino su medžiaga.
Tai jau ne pirmas kartas, kai balsavimas dėl J. Miliaus likimo atidedamas. Anksčiau buvo pranešama, kad teisininkai nebuvo parengę išvados dėl VMVT darbo ataskaitos, dar anksčiau priežasčių, kodėl ministrai nebalsuoja dėl tarnybos vadovo atleidimo, pateikta iš viso nebuvo.
Rugsėjo viduryje Vyriausybė nepritarė VMVT veiklos ataskaitai, tai pat pat ministrai gavo papildomos informacijos iš Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT). Vyriausybės įstatymas numato, kad nepritarimas veiklos ataskaitai, gali būti pagrindas įstaigos vadovą iš pareigų.
Valstybės vadovai ragino trauktis
Teisėsauga įtaria, kad šaldytus maisto produktus gaminanti Kauno bendrovė „Judex“ per parlamentarą „tvarkietį“ Petrą Gražulį siekė paveikti VMVT, kad ši neskirtų nuobaudų už pažeidimus. J. Milius su žemės ūkio ministre Virginija Baltraitiene pastaruoju metu prieštaringų vertinimų sulaukė ir dėl dalyvavimo vakarienėje ir medžioklėje su verslininkais. Galimą pareigūnų interesų konfliktą aiškinasi Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir premjeras Algirdas Butkevičius ragino J. Milių trauktis iš pareigų savo noru, tačiau nuo 2010 metų tarnybai vadovaujantis pareigūnas savo kaltę kategoriškai neigė ir atsistatydinti atsisakė.
Taikyklyje gali būti atsidūręs ministras
Opozicinio Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas pabrėžė, kad delsimas priimti sprendimą dėl J. Miliaus, jo manymu, signalizuoja tai, jog socdemai gali būti eilinį kartą šantažuojami koalicijos partnerių „tvarkiečių“ ir „darbiečių“.
Anot liberalo, jei anksčiau socialdemokratai buvo šantažuojami Lietuvos lenkų rinkimų akcijos dėl buvusio energetikos ministro Jaroslavo Neverovičiaus atleidimo ir Darbo partija dėl buvusio savo vadovo Viktoro Uspaskicho teisinės neliečiamybės panaikinimo, tai dabar bandoma spausti dėl J. Miliaus.
E. Gentvilo įsitikinimu, J. Miliaus istorijoje socdemus, panašu, šantažuoja „darbiečiai“, kurių žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė užstojo J. Milių, ir „tvarkiečiai“, kurių atstovas Petras Gražulis siejamas su ikiteisminiu tyrimu dėl VMVT vadovo. Liberalo manymu, koalicijos partnerių taikiklyje šiuo metu atsidūręs socdemų deleguotas krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, kuriam inicijuota interpeliacija dėl kariuomenės „auksinių šakučių“ skandalo. „Dabar labai lengva šantžažuoti, kai šią savaitę prasideda interpeliacijos procesas ministrei V. Baltraitienei ir ministrui J. Olekui. Aš įsivaizduoju, kad keliama tokia alternatyva – jeigu Jūs išmetate J. Milių, tai tada sulauksite mūsų paramos interpeliacijoje J. Olekui. Gins V. Baltraitienę, tačiau vers J. Oleką.
Tokioje situacijoje socialdemokratai sukluso ir galbūt ėmė galvoti, kaip čia padaryti, kad ir vilkas sotus būtų, ir avys sveikos. Tada apsimeta, kad ministras R. Sinkevičius dar nesusipažino su medžiaga, kad negali balsuoti dėl J. Miliaus.
Iš principo dabar socdemai, kurie norėtų pašalinti J. Milių, yra šantažuojami – jeigu verčiate J. Milių, mes nuverčiame J. Oleką, prisidedant prie opozicijos“, – aiškino E. Gentvilas.
Kuo baigsis J. Miliaus istorija? E. Gentvilas patikino, kad vienaip ar kitaip Vyriausybė susikompromituos dar labiau.
„Tai baigsis valdančiosios daugumos kompromitacija ir politkos kompromitavimu, kai vienas Seimo narys, buvęs „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos vadovas skambinėja J. Miliui ir, atrodo, ten prašo užtarti jo įtakoje esantį koldūnų fabrikėlį.
„Kažkas tvarkė biznio reikaliulius ir dabar visa Vyriausybė tampa įkaitu šito kažkieno koldūnų bizniuko. Vietoje to, kad išsiaiškintų, kokios sąsajos sieja P. Gražulį ir „Judex“ koldūnų fabriką, ką seniai reikėjo daryti, dabar šitas personalinis interesų konfliktas atsirūgsta visai Vyriausybei“, – reziumavo E. Gentvilas.
Mato politinę impotenciją
„Užsitęsusi J. Miliaus istorija atskleidžia Vyriausybės politinį bejėgiškumą, politinės valios stygių ir galimai visokių interesų įtakas“, – portalui tv3.lt pabrėžė opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime seniūno pavaduotojas Jurgis Razma.
J. Razma, kaip ir E. Gentvilas, neatmetė galimybės, kad artėjant Seimo rinkimams „tvarkiečiai“ ir „darbiečiai“ ėmė žaisti politinius žaidimus.
„Dabar tampomasi, remiamasi kažkokiomis STT pažymomis – aišku, mes neturime galimybės vertinti, nes nežinome, kas ten jose parašyta – bet panašu, kad vyksta kažkokių interesų kova Vyriausybėje, visokie politiniai priešrinkiminiai žaidimai,
Neatmetu, kad kažkas iš koalicijos partnerių yra linkę ginti J. Milių, pavyzdžiui, pasakant premjerui, kad, jei atleisite J. Milių, tai mes palaikysime interpeliaciją J. Olekui. Nesusitvarko su tuo premjeras, o visuomenė turbūt nepergeriausias išvadas daro, matydama tokį Vyriausybės ir premjero bejėgiškumą. Jei šiurkštesnius terminus vartoti, tai matau politinę impotenciją“, – pažymėjo konservatorius.
Košę teks srėbti kitai Vyriausybei?
Kitas TS-LKD narys Kęstutis Masiulis neslėpė esantis įsitikinęs, kad J. Milius, net ir matydamas, į kokią padėtį pastatė Vyriausybę, pats nesitrauks iš VMVT vadovo posto.
„Yra vadovai, kurie išnešami su kėde. Atrodo, kad jie yra suaugę su kėde. Jeigu jį plėši nuo kėdės, tai ten ne tik drabužiai, bet ir dalis odos su kraujais pasiliks“, – portalui tv3.lt tikino K. Masiulis.
Konservatorius, klausiamas, kodėl ministrai nedrįsta atleisti iš pareigų J. Miliaus, neslėpė manantis, kad interesų apginti ilgametį VMVT vadovą gali turėtų ne tik „darbiečiai“ ir „tvarkiečiai“.
„Jeigu ministrai turi kažkokių asmeninių reikalų.... Šitoje sferoje surast tokį žmogų, kuris neturėtų sūnaus, brolio, pusbrolio ar kokio nors bičiulio, kuris nevykdo kokios nors plėtros veiklos, sunku. Mes visi, pasižvalgę tarp savo giminaičių, pamatysime, kad kažkas kažką stato, plečiasi ir susiduria su tam tikromis problemomis. Tai paėmei telefoną, paskambinai ir tu jau esi skolingas. Aš įsivaizduoju, kad tokie dalykai susaisto“, – apie galimas ministrų sąsajas su J. Miliumi svarstė K. Masiulis.
„Kas po tuo slypi, mes negalime nei surasti, nei įdoryti, nes tų skambučių negirdėjome. Bet tokių asmeninių protekcionistinių veikų pasekmėje vėliau žmonės įsipareigoja“, – pridūrė parlamentaras.
Anot K. Masiulio, jeigu socdemai dėl J. Miliaus yra šantažuojami koalicijos partnerių, tai šios politinės jėgos kenkia sau.
„Jeigu tai yra politinio šantažo dalykai, tai tų partijų vadovai nė kiek nesirūpina savo partijų skaidriu įvaizdžiu rinkimuose. O kad nesirūpina, tai aš tą aiškiai matau. Tarkime, V. Gapšys atstovauja partijai, dalyvauja diskusijose, viešuose debatuose. Čia demonsrtuojama, kad „mes į asmenis, kuriems mesti negeri įtarimai, nekreipiame jokio dėmesio“, – pažymėjo K. Masiulis.
Politikas neslėpė manantis, kad šios kadencijos Vyriausybė J. Miliaus atleisti iš pareigų neišdrįs.
„Manau, kad likus dviem savaitėms iki Seimo rinkimų, bus tempiamas laikas, bus ieškoma formalių būdų, kaip tą laiką ištempti. A. Butkevičius sakys, kad seniai reikalauja (spręsti J. Miliaus atleidimo klausimą – tv3.lt), bet va yra blogiečių Vyriausybėje, kurie ten nesusipažinę, bet, kai susipažins, tai, aišku, jie padarys, bet pamirš pasakyti, kad jau viršyti terminai ir šis klausimas automatiškai pereis kitai Vyriausybei“, – prognozavo K. Masiulis.
