darbo birža

Darbo netekimas arba jo paieškos kiekvienam žmogui yra tikras iššūkis. Nors 2015 – aisiais metais nedarbo rodikliai šalyje toliau mažėjo, tačiau ilgą laiką darbo nerandančių asmenų skaičius beveik nepakito. Žmonės, praradę viltį rasti tinkamą bei jų išsilavinimą atitinkantį darbą, paprasčiausiai nustoja jo ieškoti. Specialistai teigia, kad ilgalaikiai bedarbiai – bene pažeidžiamiausias gyventojų sluoksnis Lietuvoje.

  Bankrutuojanti valstybės kontroliuojama Klaipėdos laivybos bendrovė „Lietuvos jūrų laivininkystė“ (LJL) atleidžia visus darbuotojus. Iki sausio 22 dienos planuojama atleisti beveik 200 žmonių, tačiau dalis jų neišvengiamai bus priimta atgal.   Bankrutuojančios įmonės vadovas Sigitas Dobilinskas BNS sakė, kad didžiąją dalį atleidžiamų žmonių sudaro jūrininkai. „Pagal Įmonių bankroto įstatymą visi gavo įspėjimo lapelius ir iki sausio 22 dienos turi būti atleisti.

Moksleiviai renkasi studijų kryptį ir gyvenimo profesiją. Tėvai pataria. Draugai nesutinka. Darbo birža piešia profesijų žemėlapį, kitos valdžios institucijos – specialistų kvalifikacijų žemėlapį.

Rugsėjį darbo rinkos aktyvumą sąlygojo dar labiau išaugusi darbo paklausa – darbdaviai įregistravo darbo biržoje daugiausiai šiais metais laisvų darbo vietų – 35,3 tūkst. Tai 4 proc. daugiau nei rugpjūtį ir 8,4 proc. daugiau nei pernai. Pirmąjį rudens mėnesį poreikis didėjo augalininkystės ir gyvulininkystės darbininkams, slaugos specialistams, sandėliavimo darbuotojams, dailidėms ir staliams, verslo paslaugų agentams ir suvirintojams.

Nedarbas Lietuvoje rugsėjo pradžioje buvo 8,5 proc. - per mėnesį jis sumenko 0,1 proc., o per metus - 0,4 proc. punkto. Lietuvos darbo biržos duomenimis, rugsėjo 1 dieną šalyje buvo 153,3 tūkst. bedarbių - 1,1 proc. mažiau nei prieš mėnesį ir 5,5 proc. mažiau nei prieš metus. „Rugpjūtį švietimo įstaigos intensyviau ieškojo pedagogų – ikimokyklinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų poreikis šiemet 11 proc. didesnis nei pernai tuo pat laiku“, - rašoma Darbo biržos pranešime spaudai.

 Teritorinės darbo biržos ir 29 Jaunimo darbo centrai (JDC), skirti padėti jauniems žmonėms įsitvirtinti darbo rinkoje, tampa ne tik aktualios ir patikimos informacijos apie darbo rinką šaltiniais, bet ir susitikimų, diskusijų ir atradimų vieta, kurioje laukiamas kiekvienas jaunas žmogus. Lietuvos darbo biržos darbą su jaunimu puikiai atskleidžia ir šie 7 įdomūs faktai: 1) Šiuo metu tiesiogiai su jaunimu Lietuvoje dirba 451 teritorinių darbo biržų specialistas.

Anykštėnės Gerdos Gedvilaitės nuo rugsėjo Pavarių medelyne jau nematysime – dalyvaudama projekte „Pasitikėk savimi“ mergina apsisprendė: ji tęs mokslus. „Dalyvaudama projekte, į kurį grįžusią iš Anglijos mane pakvietė darbo birža, įgijau pasitikėjimo savimi, kurio man trūko, ir supratau, ko noriu siekti. Nuo rugsėjo pradėsiu mokytis virėjos profesijos. Vėliau tikiuosi susirasti gerą darbą, o ateityje sukurti gražią šeimą“, – pasakoja Anykščiuose tik su močiute gyvenanti mergina.

Bedarbiai – ypatingą socialinė grupė, kurios problemą stengiamasi išspręsti, tačiau rezultatai nėra tokie greiti kaip norėtųsi. Lietuvos darbo biržos duomenų registre rugpjūčio 1 d. buvo 155 tūkst. bedarbių – 8,6 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų. Darbo biržos atstovė Milda Jankauskienė teigė, kad lyginant su sausio 1 d., registruotas nedarbas mažėjo visuose miestuose, tik Vilniuje nekito. Atsigavusi ekonomika, augantis gyventojų vartojimas tiesiogiai turi įtakos ir darbo rinkai.

Jau beveik pusmetis, kai želdinių dizaino specialistės profesiją Vilniaus kolegijoje įgijusi Rūta Kelmelytė dirba floriste Birštone įsikūrusiame gėlių salone ir ekologiškų prekių parduotuvėje. Iš pradžių abejojusi, ar žiemą jai pavyks susirasti darbą, 25-erių mergina mano, kad salono savininkės pasirinkimą lėmė ir subsidija, kurią darbdaviui moka darbo birža. „Atsikrausčiusi į Birštoną gyventi, pirmiausia kreipiausi į darbo biržą, taip pat ir savarankiškai ieškojau darbo.

Baigusi studijas Kauno technologijos universitete diplomuota verslo sistemų matematinio modeliavimo magistrė Jolita Pocienė nusprendė grįžti į gimtuosius Prienus. Ieškodama darbo 26-erių metų moteris pasibeldė į teritorinės darbo biržos duris. Ir nenusivylė. „Darbo biržos konsultantė pasiūlė susitikti su Prienuose besikuriančio naujo „Omnitel“ salono vadove. Džiaugiuosi, kad iš kelių kandidatų ji pasirinko mane.

Vilniečiui Ryčiui Janulioniui jau 24-eri. Tačiau įgijęs ne itin paklausią specialybę vaikinas dirbo tai vienur, tai kitur, ir vis ieškojo savo vietos. Gal ir dabar tebesiblaškytų, jei ne atsitiktinumas, atvedęs jį į projektą „Pasitikėk savimi“. „Nesigailiu, kad sužinojęs apie projektą, nutariau jame dalyvauti. Dabar labiau pasitikiu savimi ir bus lengviau susirasti pastovų darbą. Be to, nusprendžiau studijuoti. Kaip tik dabar svarstau, kokią specialybę pasirinkti“, – sako Rytis.

 Jei atostogaujantis jaunuolis ateitų į Darbo biržą, galimybių įsidarbinti tikrai netrūktų. Šiemet jaunuoliai iki 18 metų turi tris kartus daugiau galimybių įsidarbinti pagal terminuotą darbo sutartį nei prieš metus. Paskutiniais duomenimis, pasiūlos sąrašas – net 92 laisvos darbo vietos visoje Lietuvoje: nuo automobilių plovėjo–valytojo Klaipėdoje iki konditerio asistento Vilniuje.

Maždaug po mėnesio Karolina Ambrulaitytė jau skubės į pirmąją savo darbovietę. Tačiau pagal trišalę sutartį, sudarytą tarp jos, darbo biržos ir būsimo darbdavio, apskaitininkės profesiją įgysianti mergina neketina sustoti. „Baigusi mokymus dirbsiu buhaltere ir toliau mokysiuosi neakivaizdiniame Vilniaus kolegijos skyriuje. O ateityje norėčiau studijuoti universitete ir įkurti savo buhalterių įmonę, kad kitos įmonės mus samdytų“, – ateities planais ir svajonėmis dalinasi Karolina.

 Seimo pataisytas Užimtumo įstatymas nuo liepos pirmos dienos grąžino senąją tvarką – bedarbio pašalpą gauti norintys asmenys privalės vykti į darbo pokalbius, o atsisakę darbo jie bus braukiami iš bedarbių sąrašo. Darbo biržos Darbo išteklių skyriaus poskyrio vedėjas Aurelijus Gricius „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė, kad grąžinta tvarka skatins žmones ieškotis darbo. „Čia gal truputį padidina žmonių atsakomybę. Žino, kad jeigu jie atsisakys tinkamo darbo, jiems pablogės sąlygos.

 Seimo pataisytas Užimtumo įstatymas nuo liepos pirmos dienos grąžino senąją tvarką – bedarbio pašalpą gauti norintys asmenys privalės vykti į darbo pokalbius, o atsisakę darbo jie bus braukiami iš bedarbių sąrašo. Darbo biržos Darbo išteklių skyriaus poskyrio vedėjas Aurelijus Gricius „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė, kad grąžinta tvarka skatins žmones ieškotis darbo. „Čia gal truputį padidina žmonių atsakomybę. Žino, kad jeigu jie atsisakys tinkamo darbo, jiems pablogės sąlygos.

Kiekvienais  metais Lietuvos darbo biržoje praktiką atlieka dar studijuojantys ar jau mokslus baigę absolventai. Kai kuriems darbo rinkos specifika tampa įdomi ir jie lieka dirbti darbo biržos skyriuose.  Auginti pamainą – sėkmingas kelias parengti kvalifikuotų darbuotojų. Tokia nuostata personalo vadyboje pasiteisina, ypač kai trūksta darbuotojų.

Pirmą kartą apsilankyti darbo biržoje gali būti nedrąsu, ypač jaunam žmogui. Jolanta Skirmantienė, Vilniaus teritorinės darbo biržos Jaunimo darbo centro skyriaus vedėja, siūlo nesibaiminti ir informuoja, ką ši institucija siūlo pirmąsyk čia apsilankančiam jaunuoliui. Dažnai jaunam žmogui būna nedrąsu pirmąsyk eiti į darbo biržą.

Tikriausiai daugelis bent sykį esame lankęsi Lietuvos darbo biržoje: ar teritoriniuose jos padaliniuose, ar jaunimo darbo centruose. Tačiau ar žinome pagrindinius faktus apie šią įstaigą? Teisingus atsakymus rasite ČIA.

Naujojo socialinio modelio kūrėjai tvirtina, kad teigiantys, jog anksčiau išleidus į pensiją vyresniuosius, jų vietas užims jaunimas, gyvena fantazijų pasaulyje. Tačiau nors ne visi jauni žmonės bodisi „juodo" darbo, 60-mečiai bus priversti kantriai klebenti darbo biržos duris. Negailestinga statistika Šių metų gegužės 1 dieną Lietuvos darbo biržos (LDB) duomenimis mūsų šalyje buvo tarp daugiau kaip 155 tūkst. registruotų bedarbių (8,5 proc.

Šį pavasarį, anksčiau nei įprastai, darbo rinkoje stebimas pagyvėjimas – pastaruosius mėnesius vis daugiau registruojama laisvų darbo vietų. Balandį darbdaviai pateikė  32,2 tūkst. darbo pasiūlymų –  beveik  3 tūkst. daugiau nei kovą. O laisvų darbo vietų per mėnesį įregistruota pusantro karto daugiau nei kreipėsi bedarbių. Jaunų bedarbių iki 29 metų  registruota 26,7 tūkst. –  jie sudarė 4,8 proc. šalies 16-29 m. amžiaus gyventojų.

Baigusi gimnaziją jonaviškė E. Laurinavičiūtė įstojo į Kauno technologijos universitetą. Tačiau jau po kelių mėnesių mergina grįžo namo. „Pradėjau studijuoti informatiką, bet supratau, kad tai ne mano kelias, ir net nesibaigus pirmam semestrui nutraukiau studijas ir užsiregistravau darbo biržoje. Čia man ir pasiūlė dalyvauti projekte „Pasitikėk savimi“. Jame dalyvaudama apsisprendžiau vėl stoti į aukštąją mokyklą. Studijuosiu finansus ar buhalterinę apskaitą“, – pasakoja Eglė.

 Lietuvos darbo biržos projektas „Pasitikėk savimi“ pratęsiamas iki šių metų liepos 31 d. Dar beveik tūkstantis nedirbančių ir nesimokančių jaunuolių penkiolikoje šalies miestų turės galimybę aktyviai dalyvauti projekto veiklose, kad greičiau įsitrauktų į darbo rinką ar grįžtų į švietimo sistemą.

 Kovo mėnesį, šylant orams, didėja ir tikimybė susirasti darbą. Tai patvirtina net 28,4 proc. išaugęs darbo pasiūlymų skaičius – ypač padidėjo terminuoto darbo paklausa. Laisvų darbo vietų padaugėjo judamųjų žemės ir miškų ūkio variklinių įrenginių operatoriams, slaugos specialistams, dažytojams, statybos ir mechanikos inžinieriams. Ir toliau rinkoje paklausūs pardavėjai, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojai bei reklamos ir rinkodaros specialistai.

 Darbo biržos duomenimis, kovą mažėjo nedarbas ir augo darbuotojų paklausa. Šiuo metu ypač padidėjo sezoninių darbuotojų poreikis. Kovą darbdaviai Lietuvoje įregistravo apie 29 tūkst. laisvų darbo vietų – maždaug ketvirtadaliu daugiau negu vasarį. Ypač padidėjo paklausa terminuotam darbui. Laisvų darbo vietų padaugėjo žemės ir miškų ūkio įrenginių operatoriams, slaugos specialistams, dažytojams, statybos ir mechanikos inžinieriams.

Nors J. Paulavičiūtei tik šiek tiek per 20, ji spėjo įgyti net dvi specialybes – virėjos ir padavėjos barmenės. Tačiau nei gimtajame Molėtų rajone, nei Utenoje merginai ilgokai nepavyko susirasti darbo. Viskas pasikeitė, kai mergina pasiryžo dalyvauti projekte „Pasitikėk savimi“, skirtame nedirbantiems ir nesimokantiems 16-25 metų jaunuoliams. „Dalyvaudama jame tapau tvirtesnė, drąsesnė. Ieškodama darbo drąsiai einu ir klausiu, ar reikia darbuotojo. Ir man pavyko“, – pasakoja Jolanta.

Socialinio darbo pedagogės išsilavinimą Utenos kolegijoje įgijusi 26-erių G. Šablinskaitė ir virėjos profesiją įgijusi 22-ejų N. Mickutė įmonėje „Utenos trikotažas“ nedirba nė metų. Čia jos atėjo tada, kai neradusioms darbo pagal specialybę merginoms Utenos teritorinė darbo birža pasiūlė mokytis siuvėjos amato. „Po vaiko auginimo atostogų užsiregistravau darbo biržoje, ir mane atsiuntė čia.

„Kiekvienas gali dirbti statybininku, bet ne kiekvienas – užsidirbti. Šis darbas reikalauja atitinkamų žinių“, – sako Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro (DRMC) profesijos mokytojas metodininkas Edvardas Labakojis. Apie naujausias statybų madas, išmaniuosius įrankius, statybininkus „iš pašaukimo“ ir daugiausiai šalyje uždirbančių profesionalų įvaizdį – pokalbis su daugiau nei du dešimtmečius kvalifikuotus statybininkus ruošiančiu mokytoju.

Pernai spalio mėnesį Jurbarke atidarytas Jaunimo darbo centras. Tiesa, tikrasis centro gimtadienis įvyko daug anksčiau, 2014 m. pradžioje. Bet po iškilmingos ceremonijos lankytojų atnaujintoje erdvėje smarkiai padaugėjo – dabar per dieną čia užsuka iki 10 žmonių. Vieni iš jų ateina rašyti gyvenimo aprašymo, kiti trumpam – paklausti, kaip jiems gali padėti Jaunimo darbo centras. „Nuo atidarymo pas mus vis užsuka vietinė žiniasklaida, teiraujasi, kaip dirbame.

VGTU verslo vadybos studijas baigusi 24-erių M. Gudonytė siekti karjeros gimtajame mieste prieš pusantrų metų nusprendė vedama širdies balso. Ir jau po mėnesio ji dirbo įmonėje ,,Utenos trikotažas”. ,,Kartu su drauge užsiregistravome Utenos darbo biržoje. Ir labai greitai radau darbą, nors draugei teko laukti pusę metų. Manau, jog man pasisekė dėl to, kad darbo birža subsidijavo mano įdarbinimą”, – sako pardavimų vadybininko asistente dirbanti mergina.

Visoje Lietuvoje vasario 17 d. prasidėjo renginių ciklas – akcija „Planuok karjerą atsakingai“. Nemokami renginiai jaunimui vyks jaunimo darbo centruose, bendrojo lavinimo, profesinėse ir aukštosiose mokyklose ir teritorinėse darbo biržose. Šiemet per akciją bus pristatyta naujovė – Lietuvos darbo biržos specialistų parengtas interaktyvus „Profesijų žemėlapis“. Akcija „Planuok karjerą atsakingai“ vyks iki balandžio 30 d. ir pasiūlys visą puokštę įvairaus amžiaus jaunimui skirtų renginių.

Lietuvos darbo birža vasario pradžioje paskelbė savo prognozes šiems metams. Greitai ir lengvai susipažinti su svarbiausiomis Lietuvos darbo rinkos aktualijomis padės nedidelis 5 klausimų testas.     Teisingus atsakymus rasite kitoje pusėje Teisingi atsakymai 1) Teisingas atsakymas – A) Prognozuojama, kad šiemet jaunimo iki 25 metų vidutinis metinis registruotas nedarbas sieks 4,2–4,4 proc.

 Lietuvoje galimybė jauniems žmonėms savanoriauti kariuomenėje nėra naujovė. Krašto apsaugos savanorių pajėgų atstovai keliauja po visas šalies mokyklas ir aktyviai bendradarbiauja su Darbo birža jau seniai. Tačiau daugeliui mintis išbandyti šį karjeros kelią vis dar atrodo neįtikėtina. Kita vertus – kaipgi čia nesistebėsi? Savanoriu gali tapti kiekvienas, sulaukęs 18 metų, už tai mokami pinigai, atsiveria galimybės tobulėti ir kilti karjeros laiptais. Tiesa, yra tam tikrų reikalavimų.

2013-ųjų vasarą visoje Lietuvoje prasidėjęs projektas „Savanoriai – žmonių saugumui“ pakvietė 18–29 metų niekur nedirbančius ir nesimokančius jaunus žmones išbandyti savo jėgas policijos sistemoje. Apie tai, kaip atrodo savanoriavimas policijoje ir ką atranda jaunuoliai, pasirinkę tokią originalią savanorystę, sutiko papasakoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Prevencijos skyriaus vyresnioji specialistė Rūta Jonavičienė.

Jau du mėnesiai, kai Alytaus profesinio rengimo centro moksleiviai ir mokytojai per pertraukas mielai užsuka į nedidelę, bet jaukią kavinukę, kurioje šeimininkauja šio centro moksleiviai. „Pradėję mokytis pajutome, kad mokykloje nėra vietos, kur galėtume atsigerti kavos, ko nors užkąsti. Kai ekonomikos mokytoja E. Šidlauskaitė pasiūlė patiems įsteigti kavinukę, nusprendėme pabandyti.

Žinių radijas Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas savo tekste, be kita ko, teigė, jog premjeras Algirdas Butkevičius, turbūt, įkvėptas grėsmingų prognozių, jog 2040 m. Lietuvoje neliks ir dviejų milijonų gyventojų, prakalbo apie tai, kad reikia liberalizuoti užsieniečių įdarbinimą.

Klaipėdos jaunimo darbo centro vyriausioji specialistė Indrė Linkevičienė jau kelerius metus pagal inovatyvią metodiką konsultuoja darbo biržoje registruotus jaunus žmones, kurie ieško kelio į darbo rinką. Ji sutiko pasidalyti savo patirtimi ir papasakoti, kaip jaunuoliams padedama susidaryti mokymosi ar darbo paieškos planą bei pasitikti darbo rinkoje sutinkamas kliūtis. „Siekiame pasėti abejonę.

 Darbo paieškos sėkmė priklauso ne tik nuo kandidato savybių, bet ir nuo to, kokio pobūdžio darbo jis ar ji ieško. Net jei esi genetikos mokslų daktaras, o rinkoje nėra laboratorijų ar bendrovių, kurios ką nors veiktų genetikos srityje, darbą susirasti bus labai sunku, nepaisant kvalifikacijos ir žinių. Lietuvos darbo birža (LDB) nuolat stebi ir kiekvieną mėnesį skelbia paklausiausių profesijų sąrašą – pažvelkime, kokių specialistų labiausiai laukia darbdaviai šiuo metu.

„Nenorėjau vien studijuoti – norėjau ir mokytis, ir pats užsidirbti pinigų pragyvenimui“, – taip savo sprendimą pasirinkti tęstines studijas ir susirasti darbą aiškina Sergejus Gvildys, kurį sutikome naminiams gyvūnėliams skirtų prekių ir paslaugų salone. Vaikinas pasakoja iš pradžių ieškojęs darbo savarankiškai, tačiau paieškos buvo bevaisės.

Jurbarko rajone duris atvėrė jau 26-asis Jaunimo darbo centras, kuriame jauni žmonės gali ne tik gauti konsultacijas profesinio orientavimo, mokymosi ir darbo rinkos klausimais, bet ir bendrauti su bendraamžiais. Pasveikinti naujo Jaunimo darbo centro spalio 7 d. susirinko garbūs svečiai – Lietuvos darbo biržos ir vietinės valdžios atstovai. Susirinkusieji džiaugėsi, kad jaunimui skirtų erdvių daugėja, ypatingai atokesniuose Lietuvos vietose.

Spalio pradžioje paaiškėjo, kad Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamas projektas „Pagalba įsidarbinant“, kurį įgyvendino Lietuvos darbo birža visoje šalyje, buvo itin sėkmingas. Skaičiuojama, kad beveik 8 tūkst. registruotų bedarbių pagerino savo galimybes darbo biržoje. Daugiau nei 6 tūkst. buvusių bedarbių jau dirba. Net 75 proc. projekte dalyvavusių jaunuolių susirado nuolatinį darbą. Projektas buvo skirtas ilgai nedirbantiems asmenims grąžinti į darbo rinką.

 Dabartinės sąlygos bedarbiams susirasti darbą Lietuvoje yra kur kas geresnės nei anksčiau, teigia Darbo biržos atstovė. Daivos Liugienės teigimu, mažėjantį nedarbą šalyje galima paaiškinti ir gerėjančia ekonomine padėtimi. „Bedarbių mažėjimo tendencija buvo fiksuojama visais metais. Stebėjome tendenciją, kad kas mėnesį įregistruotų naujų bedarbių skaičius yra mažesnis,negu įregistruotų laisvų darbo vietų.

Spalio mėnesį įvairiuose Lietuvos miestuose vyko originali akcija „Ieškau darbo kitaip“, kurios metu jaunimas skatintas ieškoti originalių ir drąsių būdų pristatyti save darbo rinkoje, domėtis jos aktualijomis, paklausiomis profesijomis ir kt. Balsas.lt apie įspūdžius kalbina seminaro dalyvę Agnę Dumbliauskaitę iš Alytaus. Kaip nusprendėte dalyvauti seminare? Šioje programoje dalyvauti mane paskatino draugai, kurie jau buvo dalyvavę seminare.

Irma Janauskaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Magistro diplomas Lietuvos darbo rinkoje tampa nebereikalingas. Tokią tendenciją stebi ir akademinės visuomenės, ir Darbo biržos atstovai. Galima priežastis esą tokia: įgyti šią, aukštesnę už bakalauro, pakopą kainuoja nemažus pinigus, o įsidarbinant magistro diplomas pranašumu būna toli gražu ne visada. Darbininkiškos profesijos – bene dažniausiai mirgančios Darbo biržos sąrašuose. Ir tarp ieškančių darbo, ir tarp siūlančių.

Šiaulių teritorinėje darbo biržoje per rugpjūčio mėnesį buvo įregistruota daugiau darbo pasiūlymų nei bedarbių. Iki rugsėjo 1-osios įregistruota daugiau nei 15 tūkst. bedarbių, penktadaliu mažiau nei prieš metus. Registruoti bedarbiai sudarė 8,9 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų. Didžiausiai bedarbystė fiksuota Kelmės r. (14,2 proc.) ir Akmenės r. (13,5 proc.) savivaldybėse. Mažiausiai bedarbių Šiaulių m. (5,9 proc.) ir Šiaulių r. (8,2 proc.) savivaldybėse.

Oksana Laurutytė „Koks tu tėvas, jei negali manęs iki pensijos išlaikyti“, – taip ironizuodamas apie išugdytą veltėdžių kartą sako šiaulietis verslininkas Saulius, dešimtmetį turintis mezgimo ir siuvimo įmonę. Kaip rašo savaitraštis „Šiauliai plius“, pastaruosius dvejus metus iš Šiaulių teritorinės darbo biržos verslininkas sulaukė ne ieškomų darbuotojų, o būrio moterų, kurios net pakišas atneša, kad įmonės vadovas parašytų, jog jos darbui netinkamos.

Liepos mėnesį kiek padidėjusiam nedarbo lygiui daugiausiai įtakos turėjo į darbo rinką atėję profesinių mokyklų, universitetų ir kolegijų absolventai, teigia Darbo biržos atstovė. „Pagrindinė priežastis, kodėl rugpjūčio pradžioje išauga bedarbių skaičius, tai tendencingai išaugęs naujai darbo biržoje užsiregistravusių absolventų - jaunų specialistų skaičius“, - BNS teigė Darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėjos pavaduotoja Daiva Liugienė.

Jovita Sukackaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt   Vis daugėjant Darbo biržoje užsiregistravusių absolventų, personalo atrankos specialistai sako, kad tai – tik vienas iš darbo paieškos šaltinių, o dėti daugiau pastangų jaunimas nepasiruošęs. Darbdaviai pastebi, kad jaunuoliai didžiuojasi diplomais, bet nemoka vertinti darbo. Greta antrą mėnesį dirba padavėja restorane. Pasak merginos, darbo jauniems žmonėms tikrai yra, tik reikia iniciatyvos ir tinkamai įvertinti savo gebėjimus.

Laisvoji banga Lietuvos darbo biržoje rikiuojasi universitetus baigusių, diplomuotų specialistų eilės. Kam dabar sunkiausia surasti darbą, o kurie specialistai tiesiog graibstomi, radijo stoties „Laisvoji banga“ eteryje pasakojo Lietuvos darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėja Inga Liubertė. Daugiau bedarbių – su aukštuoju išsilavinimu „Per tris liepos mėnesio savaites į šalies teritorines darbo biržas kreipėsi per 4000 absolventų. Pernai tuo pačiu metu jų buvo per 6000. 63 proc.

Į Lietuvos darbo biržą (LDB) kreipėsi šimtai šiemet universitetus baigusių absolventų. Kaip rašo „Lietuvos žinios“, daugiausia tarp jų – teisės, ekonomikos ir psichologijos studijas baigusių žmonių. Visų duomenų, kiek šiemet iš viso universitetus baigusių specialistų ieško darbo, LDB dar neturi. Tačiau teritorinių darbo biržų informacija byloja, kad darbo ieškančių absolventų – ne vienas tūkstantis.