Darbo biržos atstovė Milda Jankauskienė teigė, kad lyginant su sausio 1 d., registruotas nedarbas mažėjo visuose miestuose, tik Vilniuje nekito. Atsigavusi ekonomika, augantis gyventojų vartojimas tiesiogiai turi įtakos ir darbo rinkai.
„Vertinant darbo rinkos situaciją ir rodiklių pokyčius darbo rinkoje, būtina atsižvelgti į sezoniškumą. Kitaip tariant, tai, kad žiemą didėja nedarbas, yra įprasta, lygiai taip pat kaip ir tai, jog vasarą nedarbas mažėja. Vasaros darbo rinkos ypatumas – liepą daugiau registruojasi absolventų ir abiturientų. Sezoniniai svyravimai yra būdingi visų šalių darbo rinkoms, tai trumpalaikiai reiškiniai, kurie nedaro esminės įtakos vertinant nedarbo tendencijas šalyje“, - įrodinėjo pašnekovė.
Pirmojo pusmečio duomenimis, daugiau nei 66 proc. registruojamųjų darbo biržoje bedarbių – darbo rinkoje papildomai remiami asmenys, per 26 proc. – vyresni nei 50 m. amžiaus, 17 proc. – niekur nedirbę. Kas trečias bedarbis – gyvena kaimo vietovėse (31,8 proc.). Moterys sudarė 42,8 proc., vyrai – 57,2 proc. visų įregistruotų bedarbių. Beveik du penktadaliai (38,6 proc.) į darbo biržas besikreipiančių bedarbių neturi profesinio pasirengimo, beveik kas penktas – nedirbęs daugiau kaip 2 metus (18,3 proc.). Beveik 33 proc. arba 42,7 tūkst. įregistruotų bedarbių – jauni iki 29 metų amžiaus.
Lietuvos darbo biržos duomenimis, rugpjūčio 1 d. iš didžiausiųjų šalies miestų daugiausia bedarbių buvo Panevėžyje – 8,7 proc., mažiausiai – Šiauliuose – 5,8 proc. Palyginti su liepos 1 d., registruotas nedarbas mažėjo Klaipėdos ir Panevėžio miestų savivaldybėse – po 0,1 proc. punkto, augo Kauno ir Šiaulių miestų savivaldybėse – po 0,2 proc. punkto, o Vilniuje liko nepakitęs. Didžiausią įtaką registruotam nedarbui turėjo išaugęs besiregistruojančių absolventų skaičius.
