darbdaviai

Nuo karo Ukrainoje pradžios mūsų šalyje įsidarbino jau daugiau kaip 15,8 tūkst. ukrainiečių, tai yra beveik pusė visų darbingo amžiaus žmonių. Ukrainos karo pabėgėliai dirba visose Lietuvos savivaldybėse, beveik kas trečias – Vilniuje. Iš viso šiuo metu į Lietuvą yra atvykę daugiau kaip 62,2 tūkst. ukrainiečių, beveik 36 tūkst. – darbingo amžiaus, rašoma pranešime spaudai. Lietuvoje dirba, mokesčius moka ir nuo režimo Baltarusijoje pabėgę baltarusiai. Darbą Lietuvoje rado 7,5 tūkst.

Darbo pajamos antrąjį šių metų ketvirtį ir toliau augo, tačiau jos augo mažiau nei metinė infliacija, teigia „Sodra“. „Pirkinių krepšelio brangimas, tikėtina, trukdė gyventojams pajusti pajamų augimą.

Pagal pelningumą tarp didžiųjų prekybos centrų valdytojų pirmauja Vokietijos kapitalo „Lidl Lietuva“ ir „Maxima LT“, kurių praėjusių metų grynojo pelno marža buvo atitinkamai 5,2 proc. ir 4,8 proc., pranešė portalas vz.lt. Trečiąją vietą pagal šį rodiklį užima „Norfos mažmena“ (2,5 proc.), ketvirta ir penkta pagal pelningumą – Vokietijos grupei „Rewe“ priklausanti „Palink“, kuri valdo „Iki“ tinklą (1,2 proc.) ir Švedijos „ICA Gruppen“, valdantis „Rimi“ (1 proc.

Pirmąjį šių metų pusmetį valdžios institucijos administracinę naštą verslui sumažino – sumažėjusių prievolių vertė šį pusmetį siekia 9,5 mln. eurų, rodo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengta stebėsenos ataskaita. Pasak jos, Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimai verslui padėjo sutaupyti 5,8 mln. eurų, Aplinkos ministerijos – 3,4 mln. eurų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – 212,6 tūkst. eurų, Lietuvos geologijos tarnybos – 194,3 tūkst. eurų.

Viešojo maitinimo sektoriuje, įskaitant pajūrio kurortus, šiemet sausį – liepą nustatyti keli šimtai mokestinių pažeidimų ir priskaičiuota 200 tūkst. eurų nesumokėtų mokesčių, pranešė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). „Kontroliuojant viešojo maitinimo sektorių šalyje, įskaitant pajūrio kurortus, kitas poilsiautojų lankomas vietoves, šiemet sausį – liepą patikrinimų metu nustatyta apie 370 įvairių mokestinių pažeidimų. Jų metu nustatyta, kad įmonės į biudžetą nesumokėjo per 200 tūkst.

Planuojama, kad kitais minimalioji mėnesinė alga galėtų kilti iki 868 eurų ant popieriaus. Vieni verslininkai pritaria tokiam minimumo didinimui ir tikisi didesnių apyvartų, kiti – prognozuoja, kad išaugs bankrotų skaičius, taip pat augs prekių ir paslaugų kainos. Darbuotojų atstovė pažymi, kad žmonėms vis sunkiau išgyventi iš minimalios algos, o rudenį atėjus šildymo sezonui, jos gali ir nebeužtekti.

Europos Komisijai (EK) planuojant priimti direktyvą, kuria siekiama Bendrijoje suvienodinti minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA) dydžio kriterijus, darbdavių atstovai siekia, kad būtų įtrauktas darbo produktyvumo kriterijus. Profsąjungos teigia nesuprantančios darbdavių entuziazmo šiuo klausimu, nes esą produktyvumas labiau priklauso ne nuo darbuotojų norų, o nuo darbdavių gebėjimų suteikti tinkamus darbo įrankius ir organizuoti darbą.

Vis daugiau moksleivių ir studentų per vasaros atostogas nusprendžia padirbėti. Specialistai pastebi, kad vis dažniau darbo ieško nepilnamečiai moksleiviai. Jiems įsidarbinti sunkiausia, mat darbdaviams keliami papildomi reikalavimai. Panevėžio savivaldybė jau antrus metus įdarbinti jaunus žmones darbdavius skatina pinigais. Penkiolikmečiui Aivarui – pirmoji darbo diena. Būsimas dešimtokas padeda pakuoti šaltyje džiovintas uogas.

Birželį darbo ieškantys žmonės galėjo rinktis iš 32,7 tūkst. laisvų darbo vietų, įregistruotų Užimtumo tarnyboje. Iš jų 21,6 tūkst. darbdaviai įregistravo birželį – 16,9 proc. mažiau nei gegužę, skelbia tarnyba.  Daugiausiai darbo pasiūlymų pateikė apdirbamosios gamybos (16,6 proc.), prekybos (16,2 proc.), administracinės ir aptarnavimo (14,5 proc.), statybos (12,5 proc.), transporto ir saugojimo (9,5 proc.) įmonės.

Oficialus nedarbas šalyje liepos 1-ąją siekė 8,6 proc. – 0,2 procentinio punkto mažiau nei birželio 1-ąją (8,8 proc.).  Šiuo metu darbo ieško 151 tūkst. žmonių – 25 tūkst. mažiau nei metų pradžioje, o vien birželį įregistruota beveik 23 tūkst. bedarbių – panašus jų skaičius kreipėsi ir gegužės mėnesį, pirmadienį pranešė Užimtumo tarnyba. Darbo ieškančių asmenų nuo metų pradžios sumažėjo visose amžiaus grupėse.

Prasidėjus itin karštoms dienoms, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atkreipia darbdavių ir darbuotojų dėmesį dėl karščio keliamo pavojaus dirbant. Vyraujant karštiems orams didėja ir nelaimingų atsitikimų darbe rizika, taip pat atidžiau reikėtų rūpintis sveikata. Karšti orai sukuria naują pavojų darbo vietose – organizmo perkaitimą, todėl darbdaviai privalo įvertinti galimą riziką darbuotojų saugai ir sveikatai.

Ekonomistai ir darbdaviai neabejoja, kad netrukus susidursime su ekonomine krize. Tačiau darbuotojų atlyginimų jų prognozės skirtingos. Vieni darbdaviai siūlo veržtis diržus, tuo metu kiti kelia darbuotojams atlyginimus ir pasisako už minimalios algos augimą. Tuo metu ekonomistai įspėja, kad atlyginimų augimas sustos ar nežymiai ims mažėti.  „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis tikisi, kad prekybos tinklas ir toliau išliks lyderiu pagal darbuotojų atlyginimų augimą.

Jonavos azoto trąšų gamykloje „Achema“ dėl nepaprastosios padėties sustabdytas streikas turėtų tęstis, o darbdavys pagrindinio darbuotojų reikalavimo – pasirašyti kolektyvinę sutartį – vis dar neįvykdė, sako bendrovės profesinės sąjungos pirmininkė Birutė Daškevičienė. Anot jos, streikas automatiškai tęsis nepaprastajai padėčiai pasibaigus, o norint jį nutraukti reikės atskiro sprendimo.

Tarp didžiausius atlyginimus Lietuvoje balandį mokėjusių darbdavių išsiskyrė užsienio kapitalo bendrovės, rodo vieši „Sodros“ duomenys. Balandį pagal atlyginimų dydį pirmavo Vokietijos kapitalo mitybos produktų gamybos įmonės „Foodspring GMBH“ filialas Lietuvoje, kuriame atlyginimų mediana buvo 53 tūkst. eurų iki mokesčių. Tačiau balandžio 15-ąją visi jos darbuotojai buvo atleisti, todėl pajamų sumą smarkiai padidinti galėjo išeitinės kompensacijos, BNS teigė „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič.

Politikai Briuselyje susitarė, kaip Europos Sąjungos valstybės užtikrins tinkamą minimalų atlyginimą. Tai padės apsaugoti darbuotojus sparčiai augant infliacijai ir siaučiant pragyvenimo išlaidų krizei, rašo „The Financial Times“. Pagal priimtą susitarimą tarp Europos Vadovų Tarybos ir Europos Parlamento, valstybės narės turės surinkti duomenis apie minimalų atlyginimą, įvertinti būtiniausių prekių kainas ir skatinti kolektyvinių derybų principą, siekiant, kad įmonės mokėtų teisingus ...

Gyventojai, vykdantys individualią veiklą, kasmet turi savarankiškai atsiskaityti valstybei sumokėdami mokesčius. Tačiau jeigu asmenys turi ne tik individualios veiklos pažymą, bet dar ir dirba pagal darbo sutartį, kai kuriais atvejais socialinio draudimo įmokas vis tiek reikės sumokėti. Gyventojai, dirbdami skirtingus darbus ir gaudami atlyginimą, privalo sumokėti socialinio draudimo įmokas, kurios yra skaičiuojamos nuo gautų pajamų dydžio.

Registruoto nedarbo lygis Estijoje per praėjusį mėnesį nukrito 0,2 procentinio punkto iki 7,0 proc. ekonomiškai aktyvių nuo 16 metų iki pensinio amžiaus gyventojų, pranešė Draudimo nuo nedarbo fondas. Oficialiai registruotų bedarbių sumažėjo nuo 46,9 tūkst. iki 45,8 tūkstančio. 21,6 proc. jų sudarė riboto darbingumo žmonės. Gegužę užregistruota 7,39 tūkst. naujų bedarbių – 15,2 proc. mažiau nei balandį. Praėjusį mėnesį buvo siūloma vidutiniškai 18,01 tūkst. laisvų darbo vietų – 1,2 proc.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijai siūlant pratęsti 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos galiojimą viešbučiams ir maitinimo įstaigoms Finansų ministerija dėl to žada apsispręsti vėliau, tačiau pastebi, kad šio sektoriaus pajamos jau grįžo į ikipandeminį lygį, be to, su lengvata restoranų ir kavinių kainos augo daugiau nei dešimtadaliu.  Teigiama, kad sprendimas dėl lengvatos pratęsimo bus priimtas tik atlikus išsamią situacijos analizę.

Darbo netekę, bet stažo pakankamai turintys gyventojai gauna nedarbo išmokas. Tuo pačiu metu jie stengiasi patys susirasti darbą arba jiems padeda ir Užimtumo tarnyba. Tačiau darbo neturintys žmonės skaičiuoja, kad kartais dirbti tiesiog neapsimoka, nes siūloma alga kartais siekia beveik tiek pat, kiek ir nedarbo išmoka.

Dešimtys tūkstančių nepasiturinčių gyventojų Lietuvoje gauna pašalpas, tačiau atidirbančiųjų už jas yra kone 5 kartus mažiau. Kai kurie socialinės paramos gavėjai neslepia pasipiktinimo dėl įpareigojimo atidirbti už gautus pinigus. Ministerijos bei savivaldybių atstovai paaiškina, ar asmenys tikrai privalo atlikti papildomą darbą, jeigu gauna pašalpas.

Įdarbinimo ir personalo specialistai skaičiuoja, kad šiuo metu didžiausi atlyginimai siūlomi IT srityje. Didžiausia alga gali siekti ir 11 tūkst. eurų per mėnesį. Tačiau darbuotojų trūksta, tad įmonės yra pasiruošusios priimti juos ir be diplomo, užtenka baigti kursus ar mokytis savarankiškai. Tik bent jau pirmuosius metus naujoko atlyginimas bus bene perpus mažesnis.

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovai ketvirtadienį nuotoliniu būdu susitiko su prekybos tinklų, ūkininkų ir vežėjų atstovais dėl neeilinės situacijos rekordiškai augant prekių ir paslaugų kainoms.

Markas Zuckerbergas, bendrovės „Meta“ arba „Facebook" vadovas, neseniai duotame interviu pastebėjo, kad samdydamas naujus darbuotojus jis pirmenybę teikė žmonėms, kurių „vertybės sutampa“ su jam rūpimais dalykais.

„Mes bandėm užduoti kažkokius klausimus. Sakė: merginos, viskas gerai. Viskas bus gerai“, – savo įsidarbinimo Lietuvoje patirtį prisimena nuo karo Ukrainoje pabėgusi Irina (vardas pakeistas).  Ji ir dar viena nuo darbuotojų nuoma užsiimančios įmonės „Nermeka“ pažadais patikėjusi  moteris Olena (vardas pakeistas) Lietuvoje susidūrė su darbdaviais, kuriuos prisimins ilgai.

Rusiškų sraigtasparnių remonto veiklą dėl Maskvos invazijos į Ukrainą stabdanti bendrovė „Helisota“ atleidžia daugiau nei pusę savo darbuotojų, pirmadienį pranešė naujienų portalas „15min“. Užimtumo tarnyba balandžio 19 dieną skelbė, kad bendrovė atleidžia 49 darbuotojus, tačiau iš viso darbo neteks bent 80 iš 150 šiuo metu dirbančių žmonių, nurodė portalas. „Palaikome Rusijai taikomas sankcijas, todėl manome, kad rusiškų sraigtasparnių remonto veiklos nutraukimas yra teisingas žingsnis.

Lietuvai minint Tarptautinę darbo dieną, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė kreipiasi į darbdavius ir Vyriausybę, ragindama atsižvelgti į dirbančiųjų Lietuvos žmonių padėtį rekordinės infliacijos metu. Darbdavius ji ragina į darbuotojus žiūrėti kaip į lygiaverčius partnerius, o ne pigią, paklusnią ir nuolankią darbo jėgą, dalintis pelnu.

Artėjant vasarai didieji prekybos centrai siūlo šimtus laisvų darbo vietų sezoniniams darbuotojams. Kai kurie jų žada priimti  moksleivius ir vyresnio amžiaus žmones. Prekybos tinklų atstovai būsimus sezoninius darbuotojus vilioja darbu prie jūros, nemokamu apgyvendinimu ir atlyginimu, kuris ant popieriaus siekia virš 1 tūkst. eurų.

Įmonėms atsigaunant po koronaviruso sukeltų neaiškumų ir prastovų, daugelis ieško naujų būdų, kaip spręsti darbuotojų darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros problemas. Viena iš galimybių – keturių darbo dienų savaitė. Jungtinės Karalystės, Derbišyro įmonė teigia, kad šis darbo modelis suteikė darbuotojams naują gyvenimo būdą, rašo BBC. Didelis spaudimas ir atsakomybė „Puiku turėti laiko šeimai“, – sako Laura Clarke.

Pastarosiomis savaitėmis į Lietuvą fiksuoti dideli nuo karo bėgančių ukrainiečių srautai. Palikę diplomus Ukrainoje jie ėmėsi ieškoti darbų čia, o tuo užsiimančios įmonės praneša apie įsidarbinti norinčių žmonių antplūdį. Ekspertai kalba, kad ukrainiečiams yra siūloma darbų įvairiose srityse, o laisvų darbo vietų skaičius žaibiškai mažėja. Užimtumo tarnyba skaičiuoja, kad Lietuvoje jau įsidarbino daugiau nei 2 tūkst. ukrainiečių.

Šiuo metu Lietuvoje elektronikos inžinierių yra keturis kartus mažiau, nei jų reikia, tai gali stabdyti kai kurių užsienio investuotojų planus, sako Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) dirbančių bendrovių atstovai. Įvertinusios plėtros planus ir globalias tendencijas, elektronikos produktų įmonės prognozuoja, kad per penkerius metus vien Kauno įmonėse bus sukurta apie 2 tūkst.

Nedarbas vasarį Lietuvoje buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 0,5 punkto, o per mėnesį nepakito ir vasarį siekė 7 procentus. ES nedarbas vidutiniškai siekė 6,2 proc. – atitinkamai 1,3 ir 0,1 punkto mažiau, rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje nedarbas siekė 7,2 proc. – 0,5 punkto mažiau nei prieš metus ir 0,1 punkto mažiau nei prieš mėnesį. Estijoje jis buvo 5,9 proc.

Europos Sąjungai (ES) pritaikius sankcijas netiesioginiam Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ savininkui ir bankams įšaldžius įmonės sąskaitas dalis jos cechų jau nedirba, sako Kėdainių meras. Pasak „Lifosos“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko, žmones ruošiamasi leisti į prastovas, tačiau apie galimą jų atleidimą kol kas nekalbama.  „Kai kurie cechai jau uždaryti, gamykla ruošiasi visos veiklos sustabdymui balandžio 10 dieną.

Siekiant paprastinti darbuotojų iš užsienio atvykimą į Lietuvą, Vidaus reikalų ministerija siūlo sukurti galimybę jiems leidimus laikinai gyventi išduoti jų kilmės šalyse.  Priėmus Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimus, jie įsigaliotų nuo 2023 metų sausio 1 dienos, sako viceministras Arnoldas Abramavičius. „Vienas esminių siūlymų – leidimas visiems užsieniečiams laikinai gyventi Lietuvoje išduoti jų kilmės šalyje.

Premjerei pareiškus, kad siūlydama antiinfliacines priemones Vyriausybė vadovausis ne Lietuvos banko, o Finansų ministerijos šių metų ekonomikos augimo prognozėmis, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad ministerijos scenarijus bus panašus – ekonomikos augimas šiemet turėtų išlikti, tačiau dėl karo Ukrainoje poveikio jis bus mažesnis, nei prognozuota anksčiau, o infliacija augs labiau, nei buvo numatyta.

Nedirbančius, bet turinčius darbo rinkai besirengiančio asmens statusą, žmones siūloma apdrausti sveikatos draudimu valstybės lėšomis. Kitiems, ypač ilgalaikiams bedarbiams, nuo gegužės draustis teks patiems.  Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti tokią Sveikatos draudimo įstatymo pataisą. Socialinės apsaugos ir darbo viceministro Vytauto Šilinsko teigimu, nauja tvarka atskirs žmones, kurie ieško darbo ir kurie bedarbiais registruojasi tik dėl socialinių garantijų.

Į Lietuvą kasdien atvyksta vis daugiau karo pabėgėlių iš Ukrainos. Čia juos pasitinka ir mūsų darbdaviai. Anot jų, pirmieji karo pabėgėliai dirbti pradėjo jau šią savaitę. Darbuotojai iš Ukrainos skatinami piniginiais priedais, nemokamu apgyvendinimu, kalbų mokymais. Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė sakė, kad šią savaitę buvo įdarbinti 2 Ukrainos piliečiai, tačiau nemažai dabar jų tvarkosi dokumentus – sveikatos knygutes ir pan.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė leisti karo pabėgėliams iš Ukrainos dvejus metus dirbti Lietuvoje nemokant šalies kalbos. „Tikrai labai svarbus nutarimo pakeitimas nes šio labai sudėtingu laikotarpiu, kuomet karo pabėgėlių skaičius vis auga, mes turime kuo greičiau sudaryti sąlygas ukrainiečiams geriau jaustis Lietuvoje ir taip pat kuo greičiau įsilieti į mūsų darbo rinką“, – Vyriausybės posėdyje sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Verslas prašo valdžios įvertinti galimybę dėl smarkiai brangstančių energetikos išteklių sunkumų patiriančioms bendrovėms atidėti degalų akcizų mokėjimą, o įmonių, kurų veikla sutriko dėl žaliavų trūkumo, darbuotojams mokėti už prastovas. „Yra problemos su nafta ir naftos produktais – yra ir piniginių srautų sutrikimai, ir kainos pakilusios, o reikia mokėti akcizus.

Įvairiose Lietuvos įmonėse jau pradėjo dirbti mažiausiai 170 Ukrainos karo pabėgėlių, daugiausiai – didmiesčiuose. „Praėjo vos savaitė nuo pirmųjų kreipimųsi, o jau įsidarbino virš 170 ukrainiečių“, – BNS informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Manoma, kad šie skaičiai gali būti dar didesni, nes darbdaviai nuo kovo 1 dienos gali laisvai įdarbinti ukrainiečius be jokių papildomų procedūrų. Karo pabėgėliai taip pat nėra įpareigoti registruotis Užimtumo tarnyboje.

Lietuvos statybos įmonės vidaus rinkoje pernai atliko 3,8 mlrd. eurų vertės darbų – palyginamosiomis kainomis 4,3 proc. daugiau nei 2020 metais.  Pastatų statybos darbų pernai atlikta 12,5 proc. daugiau, inžinerinių statinių – 4,9 proc. mažiau. Tik gyvenamųjų pastatų atlikta 8,6 proc. daugiau, negyvenamųjų pastatų – 14,8 proc. daugiau, pranešė Statistikos departamentas. Vien pernai gruodį statybos darbų atlikta už 393,1 mln. eurų to meto kainomis – 7,2 proc.

Verslo tarybai siūlant palengvinti sąlygas įsivežti darbuotojų iš trečiųjų šalių, Vyriausybės atstovai pritaria, kad būtų palengvintas kvalifikuotų darbuotojų atvykimas bei sumažintos biurokratinės kliūtys. Tuo metu profesinių sąjungų atstovai piktinasi, jog Trišalėje taryboje tai aptariama per vėlai.

Vyriausybei planuojant atsisakyti galimybių paso, darbuotojų atstovai ir darbdaviai siūlo naikinti ir privalomą darbuotojų testavimą. Anot jų, už testus moka patys darbuotojai arba jų darbdaviai, tačiau testai jau nebeatlieka savo funkcijos, susirgimų skaičius vis tiek auga. Tuo metu ekonomistai ribojimų siūlo atsisakyti ne iš karto, o tam tikrais etapais.

Gydytojai įspėja, kad vis augančios darbo valandos ir didėjantys užduočių skaičiai gali lemti darbuotojų emocinį ir fizinį perdegimą, todėl džiaugiasi, kad pagaliau Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) perdegimą įtraukė į ligų sąrašą. Jiems antrina ir darbuotojų atstovai. Anot jų, darbuotojai neskaičiuoja darbo valandų, dirba netausodami savo sveikatos. Tačiau darbdaviai nesutinka, kad perdegimas yra liga, dėl kurios reikėtų duoti nedarbingumą.

Lietuvoje sparčiai plintant naujai koronaviruso omikron atmainai, nedarbingumo pažymėjimų kasdien išrašoma vis daugiau, teigia „Sodra“. „Sodros“ Komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič BNS teigė, kad labiausiai – net 60 proc. – jų daugėjo antrą sausio savaitę.   „Intensyviau auga nuo praėjusios savaitės. Jeigu lygintume praėjusio pirmadienio ir penktadienio duomenis, matytume, kad sausio 10 dieną buvo 6,9 tūkst.

2021-aisiais su darbuotojų trūkumu susidūrė daugiau nei pusė Užimtumo tarnybos apklaustų darbdavių. Praėjusių metų pabaigoje vykdytoje apklausoje nuomonę išreiškė 2,5 tūkst. šalies įmonių, rašoma pranešime spaudai.  Kas antra (50,5 proc.) apklausoje dalyvavusi įmonė nurodė 2021 m. susidūrusi su darbuotojų trūkumu ar patyrė sunkumų, siekdama užpildyti laisvas darbo vietas. 2020 m. tokių įmonių buvo kiek daugiau nei trečdalis (34,1 proc.

Pandemijos metu vis daugiau gyventojų ėmė kaupti atostogų dienas. Specialistai įspėja, kad tai kelia grėsmę darbuotojų emocinei būklei. Nepailsėjusiems darbuotojams gresia perdegimas. Psichologai pataria atostogas planuoti iš anksto. O buhalteriai suskaičiavo, kada labiausiai atostogauti ir apsimoka, kuriais mėnesiais bus mokami didžiausi atostoginiai. Dažniausiai gyventojai atostogauja su šeima, o geriausiai pailsi – kelionėje, pakeitę aplinką.

Daugelis atlyginimą gauname kartą ar du per mėnesį. Tuo metu vienos įmonės vadovas tikina, kad atlyginimus moka kas savaitę. Anot jo, dažniau mokamas atlyginimas padeda greičiau rasti naujų darbuotojų. Darbuotojų atstovai palaiko šią iniciatyvą ir norėtų, kad daugiau darbdavių sektų šiuo pavyzdžiu. Tuo metu buhalterių atstovė skaičiuoja, papildomus kaštus, kuriuos patirtų darbdavys.

Pandemija jau tęsiasi porą metų. Dalis darbuotojų įprato dirbti nuotoliniu būdu, kai kurios įmonės taiko hibridinį darbo pobūdį, kai dalį laiko darbuotojai dirba ir namuose, ir dalį biure. Tačiau specialistai nesutaria, darbas namuose atneša daugiau naudos ar žalos. Taip pat nesutinka ir dėl to, kas turi įrengti darbo vietą namuose pats darbuotojas ar darbdavys. Pavyzdžiui, pasaulinė bendrovė „Apple“ skatina darbuotojus ir toliau dirbti namuose, nes baiminasi naujos viruso atmainos.

Nuo gruodžio 1 d. nesiskiepiję darbuotojai privalo patys mokėti už savo COVID-19 testus, jeigu nori dirbti tam tikrą darbą. Darbdaviai pastebi, kad šį reikalavimą dalis darbuotojų bando apeiti, pavyzdžiui, darbinasi ten, kur testuotis nereikia ar reikia tai daryti rečiau nei kas 7–10 dienų. Todėl siūloma, kad periodiškai testuotųsi visų sričių darbuotojai, kurie nėra pasiskiepiję.