darbdaviai

Valstybinė darbo inspekcija primena apie Darbo kodekse numatytą teisę darbuotojams, kurie turi šeiminių įsipareigojimų, pasinaudoti tam tikromis papildomomis garantijomis, rašoma pranešime. Papildomos garantijos užtikrina geresnes galimybes siekiant suderinti šeimos gyvenimą ir profesinę veiklą, taip pat sudaro sąlygas bendrai abiem tėvams dalytis šeimos rūpesčiais ir skatina moteris dalyvauti darbo rinkoje.

Aptarnavimo srityje dirbantys gyventojai paprastai uždirba tik minimalų atlyginimą – visa kita jiems tiesiogiai sumoka klientai. Vis tik gaunamos sumos džiugina ne visus, o ir arbatpinigių palieka ne kiekvienas. Padavėjais ar barmenais dirbantys jaunuoliai neslepia, kad kartais iš arbatpinigių pavyksta surinkti ir pusantro tūkstančio eurų. Kitiems – vos kelis eurus per savaitę.

Artėjantis šildymo sezonas ir toliau sparčiai kylančios kainos, ypač paslaugų, skatina gyventojus ieškoti papildomo pajamų šaltinio. Dažnas gyventojas ėmė svarstyti apie papildomą darbą. Tuo metu darbdaviai irgi nestabdo savo darbuotojų, o kaip tik skatina dirbti papildomai. Štai viename socialiniame tinkle vilnietė Julija klausė, kas geriau, dirbti papildomai ar ieškoti kito labiau apmokamo darbo. Komentatoriai pasidalijo į dvi stovyklas.

Atlyginimai šalį dalija į dvi Lietuvas: Vilniuje vidutiniškai vienas gyventojas uždirba daugiau nei 1400 eurų į rankas, o Zarasuose beveik 500 eurų mažiau. Ekonomistai tokiais dideliais algų atotrūkiais nesistebi, nes didmiesčiuose atlyginimai ir turi būti didesni, tačiau priduria, kad prarają tarp atlyginimų reikia bandyti lopyti.  Kretingiškiui renginių vedėjui Artūrui priklauso vaikams skirtas žaidimų kambarys. Artūras šį šeimos verslą pradėjo prieš penkerius metus.

Dalis Lietuvos pramonės jau išgyvena sunkmetį. Darbuotojai skundžiasi, kad įmonių vadovai siūlo nepavydėtiną pasirinkimą: išeiti iš darbo savo noru arba dirbti už minimumą. Tačiau Valstybinė darbo inspekcija įspėja, kad, be išankstinio įspėjimo ir darbuotojo sutikimo, darbdavys negali jo nei atleisti, nei sumažinti atlyginimo. Portalo tv3.lt skaitytoja Ilona skundėsi, kad neseniai darbdavys jai iškėlė netikėtą ultimatumą.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad pirmąją mokslo metų dieną laisvą pusdienį, per kurį mokamas vidutinis darbo užmokestis, turi darbuotojai, kurie neturi teisės į „tėvadienius ar mamadienius“, tačiau augina vaiką iki 14 metų, besimokantį pagal priešmokyklinio, pradinio arba pagrindinio ugdymo programas, rašoma VDI pranešime.

Rugsėjis jau ant nosies, o Kėdainių rajono savivaldybės ugdymo įstaigose, kaip ir daugumoje Lietuvos mokyklų, trūksta mokytojų – net 23 įvairių dalykų pedagogų, įskaitant psichologus ir darželio auklėtojus.

Saulės modulių gamybos ir jėgainių įrengimo įmonė „SoliTek cells“ apie galimą atleidimą įspėjo įspėjo 30 darbuotojų. Bendrovės vadovas teigia, kad tokių priemonių gali tekti imtis automatizuojant gamybą ir mažėjant užsakymų. Įmonė, kurioje šiuo metu dirba 84 darbuotojai, Užimtumo tarnybai apie galimą atleidimą pranešė praėjusią savaitę. „SoliTek cells“ Julius Sakalauskas BNS teigė, kad dėl to dar nėra apsispręsta.

Trūkstant kalėjimuose darbuotojų, Lietuvos kalėjimų tarnyba imasi naujovės – pirmoji iš visų statutinių institucijų siūlo būsimų darbuotojų profesinį mokymą pameistrystės forma. Kursantams bus mokamas darbo užmokestis. Kursantai mokslo pradžioje Kompetencijų ugdymo valdybos naujai įrengtose patalpose įgis darbui kalėjime reikiamas bazines žinias, po to vyks į jų pasirinktą kalėjimą. Čia prižiūrimi pareigūno-mentoriaus, praktinių gebėjimų semsis dirbdami praktinį darbą.

Vasara daugeliui asocijuojasi su atostogomis, nes dar mokykloje įprantame prie laisvės ir nerūpestingumo pojūčio šiuo laikotarpiu. Aišku, dirbantys žmonės neturi galimybių atostogomis mėgautis visą šiltąjį sezoną. Kai kuriais atvejais vasaros metu darbo krūvis kaip tik išauga, nes reikia pavaduoti atostogaujančius kolegas. Suplanuoti darbai taip pat nebūtinai vyksta itin sklandžiai dėl to, kad nėra galimybės gauti reikalingų žmonių indėlio.

Trečiadienio vidurdienį Vilniuje prie Vyriausybės į mitingą susirinkę keli šimtai „lifosiečių“, kitų kėdainiečių bei nemažai žinomų politikų reikalavo, kad sankcijomis „Lifosą“ smaugianti Vyriausybė eitų į kompromisus ir padėtų išvengti suplanuoto gamyklos konservavimo bei išsaugotų žmonėms darbo vietas. Iš susirinkusios minios skambėjo: „Leiskite „Lifosai“ dirbti“, tačiau panašu, kad tokiems reikalavimams valdžia taip ir liko kurčia.

Norėdama paskatinti įsiskolinusius bedarbius dirbti legaliai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo sumažinti išskaitas iš darbo užmokesčio skolininkams, tačiau kartu siekia stipriai sugriežtinti baudas darbdaviams už nelegalų įdarbinimą. Kitaip tariant, bandoma pasiekti, kad skolininkai nebūtų spiriami į kampą dirbti nelegaliai, o darbdaviai nebūtų suinteresuoti tuo pasinaudoti.  Nelegaliai darbuotojus darbinantys juridiniai asmenys būtų baudžiami 2,5 proc.

Augant kainoms, gyventojai nori uždirbti daugiau. Tačiau ekonomistai skaičiuoja, kad algos  Lietuvoje ilgą laiką kilo sparčiau nei darbuotojų produktyvumas, todėl artimiausiu metu atlyginimai taip sparčiai nebedidės. Vis dėlto darbuotojai guodžiami, kad kitąmet infliacija mažės, taigi ir kelių procentų algos didėjimas bus juntamas. Verslo atstovai pažymi, kad nepaisant sudėtingos ekonominės situacijos šalyje, įmonės atlyginimus darbuotojams didins.

Vokietijos parlamentas penktadienį priėmė įstatymą, kuriuo palengvinamos kvalifikuotiems darbuotojams taikomos imigracijos taisyklės tuo metu, kai didžiausia Europos ekonomika kovoja su nuolatiniu darbo jėgos trūkumu įvairiose pramonės šakose. Senstant visuomenei, Vokietija jau daugelį metų stengiasi pritraukti pakankamai darbuotojų įvairiuose sektoriuose, įskaitant viešbučius, sveikatos priežiūrą ir statybą. 2022 metų pabaigoje šalyje buvo apie 2 mln. laisvų darbo vietų.

Restoranų ir kavinių savininkai skundžiasi nerandantys darbuotojų. Anot jų, Lietuvoje tiesiog mažėja žmonių, o likę nebenori dirbti, tokių žmonių, net pinigai nebevilioja dirbti. Verslininkai sako, kad jeigu anksčiai lietuviai uždarbiavo užsienyje, dabar mums metas atsivežti čia dirbti darbuotojus iš trečiųjų šalių. Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė sakė, kad dabar įmonėms darbuotojų trūksta visoje Lietuvoje. „Ypač jų trūksta sezono metu.

Ne paslaptis, kad daliai moterų menstruacijos yra itin skausmingos, tačiau, nors ir stipriai negaluodamos, jos vis tiek turi dirbti. Dėl to nukenčia ne tik darbuotojų psichologinė būklė, bet ir darbo efektyvumas. Taigi Lietuvoje po truputį atsiranda darbovietės, kurios suteikia galimybę pasiimti laisvadienius menstruacijų metu. Viena iš menstruacijų atostogas įvedusių darboviečių Lietuvoje nurodė, kad moterys neturėtų dirbti vyrišku ritmu.

Susiradus naują darbą, paprastai norisi tuojau pat ten pradėti dirbti. Tačiau dažniausiai ankstesnėje darbovietėje darbdavys, vadovaudamasis Darbo kodeksu, prašo atidirbti 20 dienų. Tada darbuotojai ima ieškoti būdų, kaip nedirbti – ima nedarbingumą, atostogas arba tiesiog neatvyksta į darbą. Teisininkė siūlo nesukčiauti, nes kentės reputacija.  O darbdaviai tikina, kad nemotyvuotus darbuotojus atleidžia iš karto.

Užimtumas auga, o nedarbas išlieka sąstingio ribose – tokius duomenis rodo gegužės mėnesio Europos darbo rinkos barometras, rašoma pranešime spaudai. Palyginti su balandžio mėnesiu, jis sumažėjo 0,1 balo. Europos valstybinių užimtumo tarnybų tinklo ir Užimtumo tyrimų instituto (IAB) darbo rinkoje pirmaujantis rodiklis siekia 101,7 balo ir gerokai viršija neutralią 100 balų ribą.

Profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė sako, kad ekonomikos nuosmukio metu siekiant išsaugoti kvalifikuotus darbuotojus valstybė turėtų iš dalies apmokėti jų prastovas ir skirti lėšų gerinti jų kvalifikaciją.  „Mūsų pasiūlymas, kad pasinaudoti tuo keliu, kuriuo jau naudojomės kovido metu, – bent dalinai padėti įmonėms apmokėti prastovas ir skirti pinigų darbuotojų kvalifikacijai“, – penktadienį po susitikimo Prezidentūroje žurnalistams sakė K. Krupavičienė.

Darbo netektis – ne vien nerimas dėl finansinės ateities. Šis pokytis daugeliui siejasi su tam tikra krize, kurios sprendimo sėkmė priklauso nuo paties žmogaus. Taip teigia Užimtumo tarnyboje ne vienerius metus dirbantis psichologas Tomas Norvilas, rašoma pranešime spaudai. Jis atkreipė dėmesį, kad žmonių emocinė būsena daugiausiai priklauso nuo to, kokiu būdu netenkame darbo: „Sudėtingiausia tiems, kurie dirbo ilgą laiką ir buvo atleisti.

Pasiimti biuletenį ar laikiną nedarbingumą anksčiau ar vėliau tenka daugeliui dirbančiųjų. Liga per atostogas pasitaiko rečiau, bet, jeigu taip nutinka, specialistai pažymi, kad tokiu atveju tęsti atostogų nevertėtų. Specialistai paaiškino, kas nutinka, jei darbuotojas suserga prieš atostogas ar jų metu, kaip nusikelia atostogų dienos, kaip jos skaičiuojamos. Gali būti atvejų, kai atostogauti pavyksta iškart pasveikus, tačiau neretai atostogų laiką reikia iš naujo aptarti su darbdaviu.

Darbdaviai pradėjo sezoninių darbuotojų medžioklę, tad rinkoje žvalgomasi įvairių sričių specialistų. Pašnekovai vardija, kiek šiuo metu gali uždirbti skirtingų sričių atstovai sezoniniu laikotarpiu. Tačiau ūkininkai jau dabar neslepia, kad susirasti tinkamą darbuotoją gali būti misija neįmanoma, o kai kuriais atvejais jie netgi pasiryžę darbuotojui mokėti ir 4 tūkst. eurų už mėnesį.

Lietuvos oro uostai skelbia darbuotojų paiešką, o už 4 darbo dienas per savaitę iš viso per mėnesį gautumėte daugiau kaip 1 tūkst. eurų. Paviešintame darbo skelbime rašoma, kad šiuo metu yra ieškoma kandidatų, kurie norėtų tapti keleivių patikros ir oro uosto saugumo specialistais.

Estijos kapitalo pramoginių renginių organizatorė „Live Nation Lietuva“ kovą mokėjo didžiausias algas Lietuvoje – keturiems darbuotojams išmokėta po 44,4 tūkst. eurų iki mokesčių, rodo atviri „Sodros“ duomenys. JAV privataus kapitalo investicinių fondų valdytoja „Schonfeld Strategic Advisors“ septyniems darbuotojams išmokėjo po 30,2 tūkst. eurų, vieno turtingiausių Lietuvos žmonių Nerijaus Numos ir Igno Staškevičiaus kontroliuojama „Vilniaus prekyba“ (11 darbuotojų) – po 30,1 tūkst. eurų.

Reikšdami tokį nepasitenkinimą, kokio pasaulis nematė nuo laikų prieš COVID-19 pandemiją, demonstrantai pirmadienį išėjo į miestų gatves paminėti Tarptautinės darbo dienos. Prancūzijos profesinės sąjungos reikalavo prezidento atšaukti pensinio amžiaus padidinimą, Pietų Korėjoje buvo reikalaujama didesnių atlyginimų. Ispanijoje teisininkai reikalavo teisės pasiimti laisvų dienų, o ekonominės krizės apimtame Libane protestavo namų pagalbininkais dirbantys migrantai.

Ilgos darbo valandos, per maži atlyginimai ir augantis stresas yra pagrindinės darbuotojų problemos, minint Tarptautinę darbo dieną sako profesinių sąjungų atstovai, Kaune surengę eitynes Laisvės alėja.

Lietuvai minint Tarptautinę darbo dieną, opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė kreipiasi į darbdavius ir Vyriausybę, ragindama spręsti Lietuvai būdingą dirbančių žmonių skurdo problemą, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Nestabilumas darbe, nežmoniški darbo krūviai ir netikrumas dėl ateities yra didelis įtampos šaltinis mūsų žmonėms. Daugelis priversti nerimauti, ar turės tą darbą, ar užteks pajamų, kaip reikės aprūpinti vaikus.

Pažymint Tarptautinė darbo dieną pirmadienį Kaune vyks profesinių sąjungų organizuojamos eitynės. Organizatorių teigimu, dalyviai pajudės nuo laikinosios sostinės soboro. Eisena bus siekiama atkreipti dėmesį į augančius darbuotojų darbo krūvius, jų fizinę ir psichinę sveikatą. Pasak Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos, bus pažymima, kad Lietuvoje dalis darbdavių negarantuoja įstatymais numatytų darbuotojų teisių, taip pat bus paliesta auganti nuovargio ir perdegimo problema.

Praėjusių metų „LinkedIn Talent Solutions“ atliktas tyrimas rodo, kad žmonės prioretizuoja tokį darbą, kuris yra nesunkiai suderinamas su asmeniniu gyvenimu, suteikia lankstų grafiką ir perspektyvią karjerą. Dabar susirasti darbo vietą paprasta ir per „LinkedIn“ – programėlė tam pristatė net 5 naujas funkcijas, rašoma pranešime spaudai. Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, sako, kad naudojantis šiais nustatymais greičiau susirasite darbą ir išskirsite iš kitų kandidatų.

Liko daugiau kaip 2 mėnesiai apsispręsti dėl dalyvavimo II pakopos pensijų kaupime. Šį sprendimą turi priimti žmonės, kurie sausį buvo įtraukti į kaupimą automatiškai. Pasitikrinti, ar esate vienas iš jų, galite asmeninėje „Sodros“ paskyroje.

Artėjant vasaros sezonui iš tiesų vis labiau tampa aktuali sezoninio darbo sutartis. Tokią darbo sutarties rūšį reglamentuoja Darbo kodekso 100 straipsnis, pagal kurį sezoninio darbo sutartis sudaroma sezoniniams darbams atlikti, rašoma Valstybinės darbo inspekcijos (VDI). Sezoniniai darbai – tai darbai, kurie dėl gamtinių ir klimato sąlygų dirbami ne visus metus, o tam tikrais periodais (sezonais), ne ilgesniais kaip aštuoni mėnesiai vienas po kito einančių dvylikos mėnesių laikotarpiu, ir yra...

Kiekvienas darbuotojais su darbdaviu paprastai aptaria, kaip bus atliekamos paskirtos užduotys. Tačiau darbuotojų atstovai pripažįsta, kad retas įmonės vadovas leidžiasi į kalbas dėl geresnių darbo sąlygų ar nuotolinio darbo. Nors susikalbėti ir gali būti sunku, yra būdų, kaip pagrįsti savo reikalavimus darbdaviui būtų galima paprasčiau. Tiesa, darbuotojai turi neužmiršti ir savo pareigų, mat kai kuriais atvejais gresia rimti nemalonumai.

Prekybos tinklas „Lidl“ pasižymi geriausia reputacija iš didžiųjų Lietuvos maisto prekybos tinklų, rodo aštuntą kartą atliktas Lietuvos įmonių reputacijos indeksas. „Lidl Lietuva“ taip pat pateko tarp 10-ies geriausią reputaciją turinčių Lietuvos įmonių. „Džiaugiamės, kad mūsų pastangos užtikrinti geriausią kainos ir kokybės santykį bei tuo pačiu mažinti mūsų veiklos poveikį aplinkai yra pastebimos ir vertinamos.

Darbo paklausa prieš vasaros sezoną – kovą, palyginti su vasariu – išaugo 44,1 proc., tačiau ieškomų sezoninių darbuotojų skaičiaus augimas yra mažesnis nei pernai ar užpernai, skelbia Užimtumo tarnyba.  „Tai reiškia, kad šiemet įmonės linkusios labiau išlaikyti esamas darbų apimtis ir veiklos stabilumą, nei plėstis“, –  pranešime sakė tarnybos vadovė Inga Balnanosienė. Anot jos, per mėnesį vien žemės ūkio srityje darbo pasiūlymų padaugėjo tris kartus, o statybose – 35 procentais.

Kiekvienas darbuotojas, susitaręs su savo darbdaviu, pasinaudoja galimybe išeiti apmokamų atostogų. Tiesa, neatostogaujantys ir liekantys dirbti galiausiai turi pavaduoti savo kolegas, o tai pareikalauja ir didesnio krūvio.  Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) atstovai kiek anksčiau naujienų portalui tv3.lt paaiškino, kokiais atvejais ir kokio dydžio priedai priklauso darbuotojams, kurie pavaduoja atostogaujančius kolegas.

Daugelis darbuotojų už komandiruotėje patirtas išlaidas gali gauti dienpinigius. Vis dėlto, ne visi darbuotojai žino, kaip dienpinigiai skirstomi, apskaičiuojami ar kada išmokami. Valstybinė darbo inspekcija savo pranešime žiniasklaidai atsakė į pagrindinius klausimus, susijusius su dienpinigiais.

Jau netrukus prasidės svarbiausi pavasario darbai, o Panevėžio rajono žemės ūkio sektoriaus darbdaviai nerimauja, kas jų ūkiuose dirbs. Kaip ir kasmet ūkininkai susiduria su darbuotojų trūkumu, nors minimalaus atlyginimo jau seniai nesiūlo. Kvalifikuotus žemės ūkio darbuotojus ūkininkai saugo kaip savo akį, o kaip privilioti nekvalifikuotą darbo jėgą – lieka nemenkas iššūkis.

Aviacijos sektorius pandemijos laikotarpiu patyrė beprecedentį sulėtėjimą. Jis privertė daugybę specialistų išeiti į pensiją ar persikvalifikuoti. Dabar, kai gyvenimas vėl grįžo į įprastas vėžes, o skrydžių apimtys beveik pasiekė priešpandeminį lygį, atsirado milžiniškas kvalifikuotų aviacijos sektoriaus darbuotojų, galinčių prižiūrėti ir remontuoti lėktuvus, stygius.

Lietuviško kapitalo bendrovė „Komfovent“ Kaišiadorių rajone planuoja investuoti 25 mln. eurų ir sukurti 302 naujas darbo vietas. Ekonomikos ir inovacijų ministerija su bendrove pasirašė sutartį, kuria šiam projektui suteiktas stambaus investicinio projekto statusas, rašoma pranešime. „Svarbu, kad pasinaudojus žaliojo koridoriaus iniciatyva stambiems investuotojams įgyvendinami projektai, kurie koncentruojasi ne tik aplink Vilnių, bet ir suteikia postūmį įvairioms Lietuvos apskritims.

Kėdainiuose statoma viena moderniausių dviračių gamyklų „Pon.Bike“ jau pradėjo direktoriaus paieškas. Siūlomas solidus 6–8 tūkst. eurų siekiantis atlyginimas. Ieškomas vadovas turi būti baigęs bakalauro studijas, turėti įmonės vadovavimo patirties. Pageidautina, kad darbo patirtis būtų automobilių, metalų apdirbimo ar pan. sektoriuose. Reikalinga darbo su „Lean“ sistema patirtis.

Dar pernai Europos atstovai paskelbė veiksmų planą, kaip kiekvienas gyventojas galėtų ne tik sumažinti priklausomybę nuo rusiškos naftos ar dujų, bet taip pat ir sutaupyti. Europos Komisija (EK) su Tarptautine energetikos agentūra (TEA) pasidalijo kiek anksčiau pasidalijo planu, kaip būtų galima suduoti skaudų kirtį Rusijos ekonomikai.  Skaičuojama, kad jeigu kiekviena šeima laikytųsi naujų rekomendacijų, būtų galima sutaupyti daugiau kaip 450 eurų.

Keturių dienų darbo savaitė daugeliui darbuotojų ir įmonių būtų produktyvesnė nei tradicinė penkių dienų savaitė, rodo antradienį paskelbti vieno didžiausių tokio pobūdžio tyrimų Jungtinėje Karalystėje (JK) rezultatai. Daugiau nei 60 įmonių  JK dalyvavo šešis mėnesius trukusiame eksperimente, leisdamos beveik 3 tūkst. darbuotojų dirbti viena diena mažiau per savaitę, išlaikant tą patį atlyginimą.

Keisdami darbą žmonės tikisi ne tik didesnio atlyginimo, geresnių galimybių profesiniam ir asmeniniam tobulėjimui, bet ir įkvepiančios įmonės kultūros bei vieningos komandos. Tam, kad pakeitus darbovietę netektų gailėtis, svarbu dar prieš pirmąjį darbo pokalbį sužinoti kuo daugiau informacijos ne tik apie poziciją, į kurią kandidatuosite, bet ir apie bendrovės kultūrą ir vertybes, rašoma Bitės pranešime spaudai.

Darbe daugelis praleidžiame bent trečdalį savo dienos. Tačiau ne visi darbdaviai yra patenkinti savo darbuotojų elgesiu darbo metu. Anot jų, kai kurie poilsiauja ar rūko per dažnai. Tuo metu darbuotojų atstovai pažymi, kad taip nebūtų, jeigu darbuotojai uždirbtų daugiau. Socialiniame tinkle „Facebook“ kilo diskusija, kiek darbuotojai darbo metu gali turėti pertraukėlių. Darbdaviai skundėsi, kad daugiausiai pertraukėlių reikia rūkantiems darbuotojams.

Brangsta paskolos ir didėja sąskaitos? Mainais už tai – kompensacija iš darbdavio. Lietuvoje daugėja įmonių, kurios vieną ar kelis mėnesius darbuotojams moka priedus, kurie turėtų palengvinti didėjančių kainų naštą. Verslas neslepia – dalytis pelnu verčia ir siekis, kad darbuotojai nepabėgtų pas konkurentus. Darbuotojų atstovai visgi aiškina – būtų naudingiau, jei įmonės mokėtų ne priedus, o didintų pačias algas.

Pernai metų pabaigoje ir šių metų pradžioje įmonės norėdamos išsaugoti ir paskatinti darbuotojus jiems mokėjo premijas. Dalis darbuotojų gavo tryliktą atlyginimą. Darbdaviai tikina, kad pernai premijos buvo didesnės dėl kylančios infliacijos. Tuo metu darbuotojų atstovai pažymi, kad premijų, susimokėti kas mėnesį kylančioms sąskaitoms, neužtenka. Todėl ragino darbdavius kelti darbuotojams algas.

Faktinis nedarbas Latvijoje gruodį sudarė 7,1 proc. ir buvo 0,2 procentinio punkto didesnis negu lapkritį, parodė nacionalinės statistikos tarnybos penktadienį paskelbti duomenys. Vyrų realus nedarbas per mėnesį paaugo 0,4 procentinio punkto iki 7,8 proc., o moterų – nepakito ir, kaip ir mėnesiu anksčiau, sudarė 6,4 procento. Registruoto nedarbo lygis, Valstybinės užimtumo tarnybos duomenimis, paskutinį 2022 metų mėnesį sudarė 6,1 proc. ir buvo 0,2 procentinio punkto aukštesnis negu lapkritį.

„Google“ patronuojančioji įmonė „Alphabet“ penktadienį paskelbė apie 12 tūkst. darbuotojų visame pasaulyje atleidimą, prisijungdama prie kitų JAV technologijų milžinių, anonsavusių didelio masto pertvarkas. Apie sprendimą pranešta praėjus dienai, kai kita technologijų milžinė –„Microsoft“ – paskelbė, jog per ateinančius mėnesius savo darbuotojų skaičių sumažins 10 tūkstančių.

Užimtumo tarnyba dar pernai patvirtino trūkstamų profesijų sąrašą 2023 metams. Nors darbdaviai džiūgauja dėl sušvelnėjusių galimybių įdarbinti asmenis iš trečiųjų šalių, tačiau darbuotojų profsąjungos atstovai atrėžia, kad darbuotojų įsivežti iš kitų valstybių nereikia, mat jų yra ir Lietuvoje, todėl verslininkus ragina atsižvelgti į vieną iš pagrindinių problemų – atlyginimų dydį.