Įvertinusios plėtros planus ir globalias tendencijas, elektronikos produktų įmonės prognozuoja, kad per penkerius metus vien Kauno įmonėse bus sukurta apie 2 tūkst. naujų darbo vietų elektronikos inžinerijos specialistams, skelbia kampanija „Ateitis – elektronikams“, skirta jaunimui į tiksliųjų mokslų studijas pritraukti.
Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad inžinerijos specialistų trūkumas Lietuvoje priartėjo prie kritinės ribos, o tai gali tapti rimta kliūtimi šalies ekonomikos augimui.
„Situacija yra grėsminga, potencialas Lietuvoje yra didelis, turime galimybę sukurti daugiau darbo vietų ir mokėti daugiau mokesčių. Naujų investicijų nebus, jeigu neturėsime joms reikalingų talentų. O didžiausios investicijos dabar yra į informacines technologijas, inžinerijos pramonę ir elektronikos inžineriją. Tačiau elektronikos inžinierių trūksta, gamybiniame procese naujų produktų kūrime tie specialistai labai reikalingi“, – spaudos konferencijoje kalbėjo darbo rinkos ekspertas, „Alliance for Recruitment“ partneris Andrius Francas.
Vokietijos kapitalo „Hella Lithuania“ vidinės gamyklos vadovas Mantas Skinderis sako, kad elektronikos inžinerija yra gyvybiškai svarbi šalies ekonomikai, todėl specialistų parengimu turi rūpintis ir valstybė, nes nuo to priklauso jos ekonomika, o darbuotojų skaičius gali lemti sprendimus dėl užsienio investicijų.
„Ši profesija ir jų studijų skatinimas turi būti bendras tikslas, jeigu norime užtikrinti tvarų ekonomikos augimą. Tik taip galima išlaikyti jau esamas investicijas ir jų augimą ir dar labiau jas didinti. Tai yra profesija, kuri kuria kritinę reikšmę šių dienų ekonomikoje“, – sakė M. Skinderis.
Vokietijos „Continental Automotive Lithuania“ komunikacijos ir talentų paieškos vadovė Ieva Koncevičiūtė sako, kad jos darbuotojų skaičius Kaune per artimiausius metus turėtų pasiekti 1,5 tūkst., o du trečdaliai turėtų būti žmonės, įgiję elektronikos inžinerijos išsilavinimą arba su automatika ar robotika susijusias specialybes. Tačiau abejojama, ar tiek darbuotojų Kaune galima rasti.
„Šiuo metu jau stebime, kad elektronikos inžinerijos specialistų pasiūla yra keturis kartus mažesnė nei yra verslo poreikis. Tai dramatiška padėtis. Matome savo ir kaimynų planus, jie yra grandioziniai ir tikrai kyla klausimas, ar Kaunas tam pasiruošęs“, – kalbėjo I. Koncevičiūtė.
„Mūsų klausia, kada atidarysime mokslinių tyrimų ir plėtros centrą, bet tokiam centrui reikia bent tūkstančio gerų inžinierių, o šiandien mes tiek nepasamdome net gamybai. Tikimės, kad pavyks“, – pridūrė I. Koncevičiūtė.
Kauno LEZ veikiančios Norvegijos kapitalo elektroninės įrangos ir kabelių pynių gamybos įmonės „Kitron“ vadovas teigia, jog gamyba pradeda koncentruotis į regionus, o tai galėtų būti puikus šansas Lietuvai, tačiau ar juo bus pasinaudota, priklausys nuo specialistų skaičiaus.
„Pasaulyje jau mąstoma regionais – kas parduodama Europoje, norima gaminti Europoje, daug kompanijų taip pertvarko savo veiklą. Klausimas, ar Lietuva Europoje galės išnaudoti tą milžinišką potencialą išnaudoti? Perspektyva yra milžiniška, tačiau Lietuvos perspektyva priklauso nuo darbuotojų kompetencijų ir skaičiaus rinkoje“, – kalbėjo „Kitron“ generalinis direktorius ir grupės viceprezidentas Centrinėje ir Rytų Europoje Mindaugas Šeštokas.
Pasak kampanijos „Ateitis – elektronikams“ koordinatoriaus Andriaus Veršinsko, pernai stojančiųjų į elektronikos inžinerijos studijas Kaune padaugėjo apie 40 proc.
„Užsibrėžėme tikslą per dvejus metus padvigubinti stojančiųjų skaičių į elektronikos inžinerijos specialybes ir siekiame, kad šią profesiją atrastų ne tik vaikinai, bet ir merginos“, – sakė A. Veršinskas.
