dailė

Tam, kad parduotų savo kūrinius, menininkai apnuogina ne tik savo sielą, bet ir kūną. Vieni prie savo paveikslų pozuoja išsirengę, kiti – šoka pusnuogiai. Mergina prigludusiu triko plastiškai šoka. Už jos – spalvingas paveikslas. Tai vienas iš daugybės vaizdo įrašų, kuriais vilnietė dailininkė ir šokėja Modesta Butautytė, pasivadinusi Monisha, dalijasi per socialinius tinklus.

Įsibėgėjus mokslo metams tiek tėveliams, tiek patiems vaikams itin aktuali tampa popamokinė veikla. Vis dėlto kylančios kainos būrelių neaplenkė – užsiėmimai pabrango 20–30 proc., kai kurie ir daugiau. Anot pašnekovų, po karantino bandoma atgaivinti veiklas ir pritraukti daugiau vaikų, todėl atsirado nemažai naujovių, pastebimos naujos tendencijos. Yra vaikų, kurie renkasi „Anime“ ar „Superherojų“ būrelius, gilina matematikos ar anglų kalbos įgūdžius.

Lietuvoje dalis pardavinėjimų garsių lietuvių dailininkų parašais padabintų paveikslų gali būti klastotės ir falsifikatai. Įtartinų, tūkstančius eurų kainuojančių darbų galima aptikti ne tik aukcionuose, bet ir tiesiog populiariuose skelbimų portaluose. Kopijuojamų autorių sąraše ir Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus dažnai sulaukia įvairiausių pasiūlymų patvirtinti ar įsigyti žymaus menininko kūrinių, tačiau dalis jų būna netikri.

Savamokslės menininkės iš Tauragės darbai stebina visą miestą. Moteris lankosi dėvėtų drabužių parduotuvėse, kur nusiperka senus apdarus ir studijoje juos paverčia paveikslais. Taip juostuota suknelė tapo viliokės moters užuolaidomis, striukės kišenės – nuotraukų albumais.  Tauragiškė Sigita nėra baigusi jokių su menu susijusių mokslų, tačiau turi įgimtą talentą. Ne kartą išskirtine technika tapytais paveikslais nustebinusi moteris sugalvojo naują idėją.

Lietuvos viešos vietos tampa vis labiau meniškos – štai oro uostas, Birštono poilsio centras praeivių akį traukia detaliomis, spalvotomis iliustracijomis. Vilniaus oro uostą savo kūryba papuošusi Indrė Vaiciukaitė sako, kad piešiniais nori sustabdyti visus skubančius ir paskatinti juos kaskart atrasti kažką naujo.   Indrės Vaiciukaitės (29) iliustracijomis jau papuoštos Vilniaus oro uosto, Birštono SPA, sostinės kavinių sienos bei dar daug kitų erdvių.

Dailininkės Gustinos Gedvilaitės piešiniai juos pamačiusiems atima žadą. Ir ne veltui – realistiški Gustinos piešiniai ištisas dienas tobulinami paprasčiausiu pieštuku. Piešimu ir menine veikla Gustina domisi nuo pat mažų dienų. Merginai tėvai pasakojo, kad ji, būdama dar visai maža, namų sienas išmargindavo flomasteriais, o ant veidrodžių mamos lūpų dažais piešdavo gėlytes. Gustina juokiasi, kad tėvų tokia kūryba tikrai nedžiugindavo.

Nauji Norvegijos nacionalinio muziejaus skenavimai patvirtino, kad paslėptą žinutę Edvardo Muncho „Klyksme“ ten paliko pats menininkas. 1893 metais sukurtas klykiančio žmogaus paveikslas, kurio originalus pavadinimas – „Der Schrei der Natur“ („Gamtos klyksmas“), tapo vienu žinomiausių kūrinių pasaulyje. E. Munchą įkvėpimas aplankė vaikščiojant. Menininkas danguje matė ryškias raudonas šviesas, kurias galimai sukėlė Krakatoa išsiveržimas. „Vaikščiojau kartu su dviem draugais.

Rugsėjį moksleiviai kartu su tėvais renkasi būrelius. Šių įvairovė – didžiulė, kainos irgi. Už vieną būrelį gali tekti pakloti iki 150 eurų ar daugiau. Dar nemažai iššūkių kelia vaikų saugumas, tad svarstoma ir nuotolinių užsiėmimų alternatyva. Būrelių paieškos platformos vaikubureliai.lt vadovas Daugardas Gintaras Rimša teigė, kad registracijos ir atrankos į būrelius jau prasidėjo.

Sakoma, paversk savo pomėgį darbu ir tau niekada nereikės dirbti. Iš Kėdainių kilusi, šiuo metu Kaune gyvenanti vos 21 metų Laura Grybauskaitė dar žingsniuoja iki to, kad jos hobis virstų pragyvenimo šaltiniu, ir svajoja apie savo tapybos studiją, tačiau daro tai užtikrintai ir sėkmingai. Pasirinkusi dirbti su aliejiniais dažais mergina kuria nuostabaus grožio paveikslus, kurie jau skinasi kelią į kitų žmonių namus.

Eglė Marcinkevičienė – lietuvių gestų kalbos mokytoja, Vilniaus kurčiųjų šaškių-šachmatų klubo „Rikis“ vadovė, Tarptautinio kurčiųjų šachmatų kongreso protokolo sekretorė, daugelio kurčiųjų ir girdinčiųjų šachmatų turnyrų prizininkė. Klausos netekusi ankstyvoje vaikystėje Eglė visada stengėsi išmokti ir nuveikti daugiau negu jos bendraamžiai.  Vaikystėje Eglė dažnai sirgdavo plaučių uždegimu, mergaitę gydė stipriais antibiotikais, kurie paveikė klausos nervus.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorė Ina Pukelytė traukiasi iš pareigų. „Taip, mes esame gavę jos atsistatydinimo prašymą“, – BNS sakė Kultūros ministerijos atstovė Jana Mikulevič. Ji taip pat teigė, kad atsistatydinimo priežasties I. Pukelytė prašyme nenurodė. Pasak J. Mikulevič, pareigas muziejaus vadovė eis iki gruodžio 17 dienos, vėliau bus skelbiamas konkursas į atsilaisvinusią vadovo vietą.

Meksikiečių dailininkės Fridos Kahlo paveikslas „Baltai vilkinčios moters portretas“ (Retrato de una Mujer de Blanco) „Christie's“ aukcione Niujorke buvo parduotas už įspūdingą 5,8 mln. dolerių (5,24 mln. eurų) sumą, pranešama aukciono svetainėje. „Šiandien aukcione „Lotynų Amerikos menas“ Fridos Kahlo „Baltai vilkinčios moters portretas“ pranoko aukščiausius vertinimus: jo vertė pasiekė 5,8 mln. dolerių.

Lietuvoje iš tiesų yra begalės vaikų, kurie yra tikrai talentingi ir kūrybingi. Jų kurti darbai žavi aplinkinius, o netrukus juos pastebi ir tų sričių profesionalai. Viena tokių talentingų lietuvaičių yra Evelina (14). Mergaitė kuria neįtikėtinai gražius paveikslus ir kas žino, galbūt ji ateityje taps visame pasaulyje garsia dailininke. Evelina su savo šeima šiuo metu gyvena Anglijoje. Tačiau mergaitė yra kilusi iš Kelmės.

Neseniai paviešinti dar niekur nematyti legendinio atlikėjo Michaelo Jacksono piešiniai, tarp kurių – ir jo paties autoportretas. Beveik prieš 10 metų miręs dainininkas ir šokėjas juos nupiešė 80-aisiais. Akivaizdu, kad atlikėjas turėjo tikrą menininko gyslelę. Jis kūrė kostiumus, dainas, scenarijus, tačiau ilgą laiką niekas nežinojo, kad jis puikiai valdo ir dailininko įrankius.

Atlikėja bei laidų vedėja Nijolė Pareigytė-Rukaitienė yra žmonių itin mėgstama asmenybė. Moteris visuomet su šypsena išbando naujus dalykus. Penktadienio popietę socialiniame tinkle „Instagram“ moteris pasidalijo nuotrauka, kurioje įamžino savo naują pomėgį – piešimą. „Mano pirmoji gyvenime piešimo pamoka, o šalia manęs mano piešimo mokytoja. Svajonės pildosi“, – rašė atlikėja. Ji buvo įamžinta su plačia šypsena ir piešiniais ant kelių.

Prieš daugiau nei dešimtmetį daugelis lietuvių per televizorių ekranus su azartu stebėjo legendinį realybės šou „Dešimtmečio baras“. Tą kartą nugalėtoja tapo žavi jauna mergina Skaistė Butytė.  Nurimus nugalėtojos dėmesiui, moteris iš viešumos pasitraukė. Per šį dešimtmetį ji pasikeitė kardinaliai: iš šelmiškos merginos virto elegancija spinduliuojančia moterimi, ištekėjo už verslininko V. Semeniko ir atsidavė senai pamėgtai veiklai – tapybai.

Yra žmonių, sakančių, kad pusryčiai yra svarbiausias dienos maistas, tačiau jiems prieštarauja Kalifornijoje gyvenantis jaunas tėtis Dominickas. Ilgą laiką neišnaudojęs savo pomėgio piešti, jis nusprendė menu paversti... sūnaus pietų maišelius! Ant rudų maišelių, skirtų įsidėti maistui, vyras pradėjo piešti prieš ketverius metus. „Mano sūnus buvo tik pradėjęs eiti į mokyklą, tačiau jis buvo labai nedrąsus ir uždaras.

Ar nagų dailinimo menas jau peržengė visas ribas? Rankas dailinome auskarais, kailiais, o dabar.. net kitomis kūno dalimis. Visgi manikiūro meistrams ne gana tvarkingų, neutraliai ar ryškiai raudonai lakuotų nagų. Kas kelias savaites norisi pasipuošti kažkuo įspūdingu. Manikiūrininkė iš Rusijos nusprendė nagus kiek įmanoma labiau sutapatinti su klientės išvaizda. Tad du vidurinius pirštus pavertė akimis. Akiduobės, į įvairias puses judantis vyzdys – dar ne viskas. Šios akys itin išraiškingos.

Prieš didžiąsias žiemos šventes visos moterys stengiasi atrodyti kuo dailiau, o ne išimtis tampa ir jų nagai. Kai kurios iš jų renkasi paprastas tamsias spalvas, kitos – nori kuo daugiau blizgesio ir įvairiausių piešinių. Manikiūro specialistė Edita Ulozienė atskleidžia, kokios yra pagrindinės šios žiemos nagų lakavimo tendencijos ir išduoda vieną paslaptį, kaip paprastai papuošti nagus pačioms namuose. Šiomis dienomis nagus lakuoti galima įvairiausiais būdais.

Gintarė Ramutytė, kurią visi nuo mažens vadino Ginte, šiandien yra plačiai pramogų versle žinoma vizažistė. Tiesa, tik tuo mergina neapsiriboja, kaip pati sako – ji visada juto esanti menininkė. Dėl šio savo polėkio ji piešia ne tik ant žmogaus veido, bet ir ant drobės ar drabužių. Kaune gimusi, tačiau šiuo metu Garliavoje gyvenanti 27-erių metų mergina vaikystėje svajojo būti dainininke.

Begalė terapijų bei meditacijų rūšių gali padėti žmogui atsikratyti problemų. O štai pedagoginės psichologijos specialistė, dailės terapeutė Rasa Kazkauskienė į kovą su vidinėmis bėdomis rekomenduoja pasitelkti būtent dailės terapiją. Apie tai kalbamės su specialiste R. Kazlauskienė. - Kokias problemas gali padėti išspręsti dailės terapija? - Dailės terapijos metodas yra labai saugus būdas tiek vaikams, tiek suaugusiems.

Tokius trintukus dažnas puikiai atsimena. Nors juos vaikystėje turėjo beveik kiekvienas, tenka pripažinti, kad mėlynoji dalis darydavo daugiau žalos nei naudos. Pasirodo, kad taip buvo todėl, kad trintuką naudojome neteisingai. Rausvoji trintuko dalis yra skirta trinti tai, kas užrašyta ant plonesnio, švelnesnio popieriaus. Jis skirtas kruopštesniam trynimui, tačiau juo galima trinti ne tik pieštuko padarytas klaidas, bet ir rašalą.

Knygynų lentynos mirgėte mirga spalvinimo leidinių - knygų, skirtukų, atvirukų. Paaiškėja, kad dėl jų iš proto kraustosi ne tik lietuviai, bet ir visas pasaulis. Ir temos šiose knygose pačios įvairiausios – nuo gyvūnijos pasaulio iki augalijos ar menų. Nuo vaikiškų šios spalvinimo knygos gerokai skiriasi. „Vienas senelis sako, aš jau seniai spalvinu, ir su anūkais spalvint pradėjau, dabar atsirado suaugusiesiems ir man įdomiau.

Subtili aplinka, emocijas paliečianti muzika ir... netikėtas išbandymas – į naujos meno erdvės „Antarctika“, įsikūrusios Vilniaus Senamiestyje, atidarymą susirinkusiems kviestiniams svečiams teko patobulinti jau turimus piešimo įgūdžius ar atrasti naujus dailės terapijos privalumus popieriaus lape perteikiant aktą. Kokiomis priemonėmis mėginti atspindėti pozuotoją piešiantieji galėjo pasirinkti patys. Jie kūrė naudodami anglį, pieštukus, kreideles, grafitą.

Originalumui ribų nėra – tuo įsitikinsite peržvelgę šias nuotraukas. Automobilių vairuotojai stengiasi išsiskirti net kelyje. Kai kurie piešiniai tokie įspūdingi, kad važiuodamas paskui tokią mašiną gali pamanyti, jog vairuotojas bagažinėje vežasi įkaitą.

Siurrealistiniai dailininko Robo Gonsalveso kūriniuose visuomet paslėptos bent kelios mintys, kurios sukelia optinę iliuziją. Jo piešiniai tai tarsi gerai apgalvotos loginės užduotys (twistedsifter.

Parodą „Vizitinė kortelė“ Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokyklos dėstytojai rengia jau 10 – ąjį kartą, šiais mokslo metais pasitikdami 24 – ąjį mokyklos gyvavimo sezoną. Kokią žinią visuomenei ir savo mokiniams norime pasakyti šiomis tradicija tapusiomis ekspozicijomis: Pirmiausia tai – kad esame kūrybingi, nuolat atsinaujinantys. Kad keičiasi, jaunėja kolektyvas, atpučiantis naujus šiuolaikiškus bruožus.

Lietuvis menininkas Gytis Skudžinskas kartu su kolegomis iš kitų šalių dalyvauja tarptautiniame meno festivalyje „Prieglobstis – apie rojaus ilgesį“ („Refuge – Of The Longing For Paradise“) Arenshope (Vokietija). Renginio organizatorius, ilgametis Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) partneris – Arenshopo menininkų namai „Lukas“, atidaryti festivalio pakvietė iš viso šešis čia anksčiau rezidavusius kūrėjus.

Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Dėl lėšų stygiaus biudžete ir mažėjant moksleivių skaičiui Alytaus valdžia imasi pertvarkyti miesto švietimo sistemą. Labiausiai alytiškiai sunerimę dėl dailės mokyklos likimo. Nors tuščių pastatų miestas nestokoja ir jų išlaikymui skiria šimtus tūkstančių litų, kalbama apie mokyklos iškėlimą iš centro į kitas patalpas. Per penkerius metus moksleivių Alytuje sumažėjus beveik 5 tūkst.

Dailininkė Alexa Meade išgarsėjo visiškai nauju, jos pačios išrastu dailės žanru: teptukais ir dažais ji priverčia gyvus žmones ir realius daiktus atrodyti kaip nupieštus, rašoma portale mixstuff.ru.

Lapkričio 12 dieną Christie's aukcione už orientacinę 16 milijonų dolerių kainą žadama parduoti paveikslą, kuriame pavaizduotas praėjusio amžiaus 50-ųjų lenktyninis „Mercedes-Benz W 196 R“ bolidas.

Andrius Guginis Vieną vakarą, pirmadienį, Lietuvos rinktinės puolėjas Kšyštofas Lavrinovičius pasirašė ant brolio Darjušo sportinio krepšio net neįtardamas, kiek aistrų sukels jo iš pirmo žvilgsnio nekaltas ir į akis nekrentantis parašas. Kšyštofas ant sportinio krepšio balto ženklo nupiešė kryžiuką ir, kad jo kompozicija būtų išbaigta prie kryžiuko galų pridėjo dar keturis brūkšnelius. Taip ant Darjušo krepšio gimė Brolio nupiešta svastika.

Jolanta Kryževičienė, LRT radijo laida „Kultūros savaitė“, LRT.lt „Pažiūrėk, pasaulis ir yra iš tokių šlykščių dalykų padarytas. Iš visokių sliekų, siurbėlių. Bet pasaulis yra pasaulis. Mes jį mylime, jis gražus“, – interviu LRT radijo laidai „Kultūros savaitė“, duotame 2002 metais, sakė dailininkas Šarūnas Sauka.

Druskininkai jau seniai tapo neatskiriama M. K. Čiurlionio biografijos dalimi: tai ne tik grįžimas į M. K. Čiurlionio dailę ar muziką, bet ir į M. K. Čiurlionio laiką, pabrėžia M. K. Čiurlionio memorialinio muziejaus darbuotojai, kurie ruošiasi muziejaus 50-mečio paminėjimui.

Gegužės 24 d. vykęs XXVIII Vilniaus aukcionas stipriai pakoregavo brangiausių kūrinių kainas ir perkamiausių autorių pavardes. Šio aukciono pardavimus pagrįstai galima vadinti rekordiniais. Nors pradinės kūrinių kainos svyravo nuo 450 litų iki 89 tūkst. litų, aukciono vakarą jos ženkliai kilo. Pirmą kartą lietuviškame meno kūrinių aukcione už kūrinį buvo pasiūlyti 185 tūkst. litų. Iš viso aukcione nupirkti 34 kūriniai kurių suma siekia arti pusę milijono – 475 tūkst. litų.

Natalija KONDROTIENĖ Šiaulietė Marytė Jazdauskienė troškimą piešti jautė visą gyvenimą, bet daugiau piešti pradėjo tik išėjusi į pensiją. Smulkūs, kruopštumo reikalaujantys piešiniai sugula ant velykinių kiaušinių, medžio paveikslėlių. Moteris drąsinasi pabandyti tapyti ir ant drobės. Namuose – dirbtuvės Prieš šv. Velykas ponią Marytę šiauliečiai matydavo prekiaujančią pačios margintais kiaušiniais.

Dailininkas Mindaugas Jankauskas – neeilinė asmenybė. Vaikinas, niekur rimtai nesimokęs tapybos, pasišovė surengti savo poparto stiliaus tapybos parodą „De Profundis“. Etapas po etapo „Šia paroda nenoriu viešumo, tiesiog turiu ją surengti, kad užbaigčiau tam tikrą gyvenimo etapą“, – tikino tapytojas, kuriuo jau domisi užsienio galerijos bei kolekcininkai. – Esame įpratę, kad darbų pristatymą dažniausiai rengia vyresni menininkai. Kaip tau šovė mintis surengti paveikslų parodą? – „Balsas.

Vilniaus dailės akademijos Keramikos kūrybinis centras su Keramikos katedros studentais rengia studentiškų dailės kūrinių mugę „Daili Kazė“, kuri vyks kovo 1-3 dienomis Vilniaus dailės akademijos kieme, Maironio g. 6. „Daili Kazė“ – tai šiuolaikiška alternatyva tradicinei Kaziuko mugės šventei, kurios metu Vilniaus dailės akademijos dėstytojai ir studentai pristato įvairias kūrybines idėjas ir siūlo įsigyti savo autorinius kūrinius.

 Bendruomenė gausiai susirinko Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje, kur vyko susitikimas su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu Stasiu Eidrigevičiumi. Čia jis nemėtė lagamino ant žemės, kad jį išgirstų, bet pripažino: „Noriu, kad kiekvienas mano žodis būtų suprantamas ir prieinamas“. Svečio belaukiant Stasys Eidrigevičius – iš Panevėžio rajono Mediniškių kaimo kilęs lietuvių dailininkas, grafikas ir režisierius.

 Už tai, kad ištuštėjus Muzikos mokyklos kišenei prieš didžiąsias metų šventes mokytojai išmeldė Savivaldybės pinigų atlyginimams, dabar sulaukė atpildo. Miesto politikai siūlo Dailės ir Muzikos mokyklas sujungti. Siekia sujungti Nemokamai sūriu vaišinama tik pelėkautuose. Už tai, kad ištuštėjus Muzikos mokyklos kišenei prieš didžiąsias metų šventes mokytojai išmeldė Savivaldybės pinigų atlyginimams, dabar sulaukė atpildo. Miesto politikai siūlo Dailės ir Muzikos mokyklas sujungti.

Klaipėdoje, Prano Domšaičio galerijoje, atidaryta klaipėdietės grafikės Laimos Gedvilaitės-Sakalauskienės darbų paroda „Kasdienybės valandos“. Pasak menotyrininkų, paroda įdomi ne tik dėl savito dailininkės požiūrio į dažnai net nepastebimas kasdienybės akimirkas, bet turi ir edukacinę reikšmę – atskleidžianti tradicinių grafikos technikų galimybes

Gyvūnai savo poelgiais ir charizma nenustoja stebinti žmonių, tačiau kartais jie tiesiog mus apstulbina. Kai kurie netgi nusprendė realizuoti savo talentus ir ėmė...piešti. Vienų menas abstraktus ir keliantis diskusijų, o kitų, kaip antai, dramblius mėgstančio piešti dramblio talentas - tiesiog nenuginčijamas.

  Lenkas, kuris Londono „Tate Modern“ galerijoje ant milijonų dolerių vertės paveikslo užrašė savo vardą, nuteistas kalėti dvejus metus, pranešė „Reuters“. Vladimiras Umanecas ant Rusijoje gimusio amerikiečių dailininko Marko Rotko paveikslo „Black on Maroon“ (Juoda ant kaštoninės) užrašė: „Vladimiras Umanecas '12 potencialus geltonizmo darbas“ (Vladimir Umanets '12 A potential piece of yellowism). V. Umanecas, kuriam 26-eri, jau trejus metus gyvena Didžiojoje Britanijoje ir reklamuoja sa...

Menininkams ir kūrėjams finansavimas, o tiksliau, jo trūkumas, yra opi problema ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Šią problemą bent jau iš dalies bando išspręsti pradinę investiciją surinkti padedanti platforma „Kickstarter“. Pabendravę su menininkais suprantame, kad dažniausiai jų vizijos ir idėjos lieka jų pačių galvose ar bent jau juodraštyje dėl to, kad pritrūksta lėšų joms įgyvendinti. Norėdami kurti jie priversti prašyti didesnės valstybės paramos ar susirasti mecenatų.

Nors iki mokslo metų pradžios liko dar pusė mėnesio, užklasinės veiklos centrai į kai kuriuos užsiėmimus jau negali priimti norinčiųjų – nebėra vietų. „Baseinas jau užpildytas, susirinko per vasarą. Tie, kas atėjo po Olimpiados, – pavėlavo“, – atsako Lietuvos vaikų ir jaunimo centro darbuotoja. Panaši situacija ir kitose mokyklose, tačiau yra baseinių, kurie vis dėlto pasiryžę priimti visus norinčius. Ir toliau populiariausios lieka sporto, muzikos ir dailės kryptys.

Iževsko miesto centrinėje aikštėje veikiančiame viešajame tualetą rugpjūčio 19  duris atvers dailės muziejus, - praneša agentūra "Interfax". Udmurtijos sostinės savivaldybė teigia, kad projekto tikslas - " miesto viešųjų tualetų kūrybinės transformacijos" ir estetinis piliečių auklėjimas. Pirmasis "tualetiniame muziejuje" asmeninę parodą atidaro  žinoma dailininkas dailininkų Sergejus Orlovas.

Pirmą kartą skelbiamas tapybos konkursas Antano Gudaičio premijai laimėti turėtų paskatinti profesionalius Lietuvos dailininkus savo kūryboje tęsti lietuvių koloristinės tapybos tradiciją. Garsiausio lietuvių koloristinės tapybos mokyklos kūrėjo Antano Gudaičio premijos konkursą skelbia sostinės Pylimo galerija, o laureatą atrinks šios galerijos sudaryta vertinimo komisija. Jai pirmininkaus menotyrininkė dr.

Nidoje tęsiasi XVI tarptautinis Th. Manno festivalis „Pavergtas protas“. Trečiadienį Nidos katalikų bažnyčios oranžerijoje atidaroma menininkės iš Vokietijos Franziska Nast kūrybos paroda. Pelniusi Goethe instituto stipendiją, F. Nast birželio ir liepos mėnesiais reziduoja Nidos meno kolonijoje ir įkvėpimo savo kūrybiniams sumanymams semiasi iš vietos aplinkos. Nidoje sukurto plakatų archyvo darbais menininkė pristatys savo dviejų mėnesių viešnagės meno kolonijoje patirtis.

Antradienį Lietuvos bankas į apyvartą išleis 10 litų kolekcinę sidabrinę monetą, skirtą dailei (iš serijos „Lietuvos kultūra“). Tą pačią dieną naujoji moneta bus pristatyta visuomenei Vilniaus dailės akademijoje, kur vyks magistro studijų diplomų įteikimo ceremonija. Naujosios monetos bus padovanotos penkiolikai geriausių akademijos pasiūlytų absolventų. Juos pasveikins ir įteiks monetas Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.