Andrius Guginis
Vieną vakarą, pirmadienį, Lietuvos rinktinės puolėjas Kšyštofas Lavrinovičius pasirašė ant brolio Darjušo sportinio krepšio net neįtardamas, kiek aistrų sukels jo iš pirmo žvilgsnio nekaltas ir į akis nekrentantis parašas. Kšyštofas ant sportinio krepšio balto ženklo nupiešė kryžiuką ir, kad jo kompozicija būtų išbaigta prie kryžiuko galų pridėjo dar keturis brūkšnelius. Taip ant Darjušo krepšio gimė Brolio nupiešta svastika.
Vienas fotografas pastebėjo šį ženklą ir iškart kreipėsi į FIBA, aiškindamas, jog Lietuvos nacionalinės krepšinio rinktinės narys Kšyštofas Lavrinovičius nupiešė antisemitinį, nacistinį simbolį ant savo krepšio. Kitas pilietis Danielis Lupshitzius kreipėsi į užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių, Lietuvos ambasadorių Izraelyje Darių Degutį ir Seimo narį Emanuelį Zingerį, pabrėždamas, jog lietuviai į čempionatą vežasi neonacį. Siekdama suvaldyti įsibėgėjantį skandalą Lietuvos krepšinio federacija išplatino pareiškimą, kuriame teigiama, kad apgailestaujama dėl nevykusio rinktinės žaidėjo pokšto, o jame ir pats žaidėjas atsiprašo už tai, kad pasielgė neapgalvotai.
Štai jums ir drugelio efektas. Neduok Die.. Kšyštofas į rankas vėl paims šratinuką, Lietuvai iškart bus klijuojama antisemitizmo etiketė. Štai jums ir dar viena nauja neuroasociacija. Krepšinis lygu rasizmas, Lavrinovičius - tautininkas, galintis žygiuoti eisenoje „Lietuva – lietuviams“ ir nekenčiantis kitataučių. Tas mažas, menkas piešinukas ant Brolio kuprinės turėjo būti viso labo paprastas pokštas, tačiau jis nepavyko, ir sakymas, kad svastikas, gediminaičius ar penkiakampes žvaigždes K.Lavrinovičiaus karta piešia gal nuo antros klasės (jei ne nuo pirmos) čia nepadės. Tokių simbolių Lietuvoje - pilnos pakampės ir nelabai kam jie bado akis. Tai vis dar savotiškas kultūrins paveldas, išnyksiantis, kada karta pasikeis.
Nevykusį pokštą sukėlė ne tik pats krepšininkas, bet ir nelabai vykęs fotografas, ponas A.D. -- tas pats, kuris šių metų balandžio mėnesį viename prekybose centrų ginklu grasino motinai su vaiku. Nes vaiko motina paprašė jo netriukšmauti. Nes moteris tiesiog norėjo apsaugoti vaiką nuo fotografo keliamo triukšmo. Nes moteris tokiam prašymui turėjo teisę. Tačiau vietoj laukiamos tylos po nosimi išvydo ginklą. Tas pats fotografas prieš keletą metų pagarsėjo fotografuodamas damų apatinius rūbus, nors renginys anaiptol nebuvo susijęs su apatinio trikotažo kolekcijos pristatymu.
Štai jums ir priežasties pasekmė. Turimas fotoaparatas - ne kryžius, kuriuo kadaise buvo galima pagonis atversti į tikrą tikėjimą. Fotoaparatas yra tik daiktas. Kaip ir šratinukas ar sportinis krepšys su balta emblema. Taip, K.Lavrinovičius pasielgė blogai. Apie tai net kalbėti neverta. Bet kaip pasielgė fotografas, norėdamas neva parodyti savo tikrąją moralinį veidą. Juk galėjo paprasčiausiai prieiti prie žaidėjo ir vyriškai pasakyti, kad šį ženklą derėtų nusivalyti.
Galėjo. Tačiau iš tokių žmogiškųjų dalykų viešieji ryšiai nekuriami.
