Nemokamai sūriu vaišinama tik pelėkautuose. Už tai, kad ištuštėjus Muzikos mokyklos kišenei prieš didžiąsias metų šventes mokytojai išmeldė Savivaldybės pinigų atlyginimams, dabar sulaukė atpildo. Miesto politikai siūlo Dailės ir Muzikos mokyklas sujungti. Ūkio, miesto plėtros ir aplinkosaugos komitetas reikalauja Savivaldybės administracijos parengti po vienu stogu, tik skirtinguose aukštuose įkurtų abiejų švietimo įstaigų reorganizacijos projektą.
Mokyklų bendruomenės šokiruotos. Įstaigos skaičiuoja, kad jų sujungimas miesto iždui sutaupys juokingą sumą – vos 6000 litų per mėnesį.
Savivaldybės ekonomistų duomenimis, suma būtų dvigubai didesnė.
Mokykloms – juodos prognozės
Dvi meno mokyklos, nors ir skirtingų rūšių, besitraukiančiam ir dešimtis milijonų litų prasiskolinusiam Panevėžiui – per didelė prabanga. Švaistytis 2013-aisiais nebegalima. Turbūt taip mąsto Ūkio, miesto plėtros ir aplinkosaugos komitetas, praėjusių metų gale sumanęs, kad muzikams ir dailininkams ugdyti pakanka ir vienos švietimo įstaigos.
„Iš Dailės ir Muzikos mokyklų gali būti viena – menų – su atskirais skyriais. Jų specifika iš esmės skirtųsi, jiems vadovauti galėtų paskirti pavaduotojai. Ugdymo kokybei įtakos tai neturėtų, mes nesiūlome mažinti mokinio krepšelio, tik taupyti administracijos sąskaita“, – „Sekundei“ tvirtino komiteto pirmininkas Alfonsas Petrauskas.
„Darbietis“ spėja, kad tokiam komiteto siūlymui gali būti prieštaraujama nebent dėl kažkieno išskaičiavimų užimti šiuo metu laisvą Muzikos mokyklos direktoriaus postą. „Tegul mane kas nors įtikina, kad šitų mokyklų nereikia jungti. Bet kol kas tik girdžiu, kad kažkam reikalinga politinė kėdė Muzikos mokykloje“, – teigė A. Petrauskas.
Politikas mano, kad galus durstančiame Panevėžyje išlaikyti visas esamas švietimo įstaigas yra neatleistina prabanga. Jis siūlo imtis uždaryti ir bendrojo lavinimo mokyklas.
„Darbietis“ teigia ne kartą įrodinėjęs švietimo sritį kuruojančiai vicemerei socialdemokratei Reginai Eitmonei, kad Savivaldybė turėtų būti ryžtinga ir sujungti surenkančias mažai mokinių įstaigas. „M. Karkos ir „Verdenės“ pagrindinėse – maždaug po 300 vaikų. Kad jos abi viena šalia kitos veikia – kažkoks nesusipratimas. Suformuoti šių metų miesto biudžetą – didžiulis iššūkis. Lėšos privalo būti taupomos“, – mato išeitį A. Petrauskas.
Didmiesčiui netinka
Į Muzikos ir Dailės mokyklas nukrypusios politikų akys apstulbino jaunųjų menininkų ugdytojus. Jie tikina nerandantys nė vieno pagrįsto argumento, kam tokia reorganizacija atneštų naudos. Abi mokyklos šiomis dienomis rengiasi su savo bendruomenėmis aptarti gelbėjimosi planus.
Per 700 mokinių ir daugiau nei 70 mokytojų turinčios Muzikos mokyklos laikinąjį direktorių Vaclovą Sikorskį stebina, kad tokios idėjos gimė didmiesčio statusą išsaugojusio Panevėžio politikų galvose.
„Mūsų žiniomis, tokie sujungimai daromi mažuose miesteliuose, kur mokyklose dirba po 6–7 mokytojus. Mūsų sujungimas sukeltų daug aistrų“, – neabejoja V. Sikorskis.
Jo nuomone, iš Panevėžio švietimo įstaigų žemėlapio ištrintas Muzikos mokyklos vardas nubrauktų reikšmingą jos praeitį. 65-erius metus gyvuojanti mokykla išugdė daug šiuo metu ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje žinomų muzikų. „Net ir ekonominis efektas nebūtų didelis.
Sujungus mokyklas būtų sutaupyta vieno direktoriaus ir vienos bibliotekininkės sąskaita. Tegul prisimena J. Švedo pedagoginės muzikos mokyklos nesėkmingai pagarsėjusį eksperimentą, kai buvo sujungti du visiškai skirtingi skyriai – pedagogikos ir muzikos“, – teigė V. Sikorskis.
Muzikams pritrūko
Muzikos mokyklai iš miesto iždo per metus skiriama apie 2,5 mln. Lt. Jos kaimynės po tuo pačiu stogu, apie 450 mokinių turinčios Dailės mokyklos metinis iždas siekia kone tris kartus mažiau – 800 tūkst. Lt.
Pastaroji pernai sugebėjo išsiversti. Muzikos mokyklos darbo užmokesčio fondas jau lapkritį liko tuštutėlis. Dar 2012-ųjų pradžioje nesutikusiems susimažinti atlyginimų pedagogams grėsė Kalėdas sutikti prie tuščių stalų. Mokytojai tvirtino neturintys iš ko besiveržti diržų – dirbdami 18 val. per savaitę gauna 1400–1600 Lt, atskaičius mokesčius. Tąkart politikai muzikams nusileido – miesto Taryba mokyklai papildomai skyrė 220 tūkst. Lt.
Atpirks kaimynų kaltes
Dailės mokyklos direktorius Vytautas Tallat-Kelpša mano, kad dėl kaimynų problemų dabar užkliuvo ir jo įstaiga.
„Nesuprantu, kuo čia dėta Dailės mokykla, jei nori jos sąskaita susitvarkyti su Muzikos mokykla. Mūsų biudžetas už jos mažesnis triskart, o vis tiek išgyvename – neišnaudojame visų etatų, mokyklos plėtrai ir tobulinimuisi lėšų neleidžiame, gyvename tik kad išgyventume“, – teigė direktorius.
Tačiau, anot jo, Dailės mokykla ne tik daugiausia iš visų biudžetinių įstaigų surenka lėšų, bet ir į Savivaldybės iždą per metus papildomai atneša 60 tūkst. Lt – tiek Panevėžiui sumoka rajono Savivaldybė už miesto Dailės mokyklą lankančius kaimo vaikus.
V. Tallat-Kelpša skaičiuoja, kad sujungusi menų mokyklas Savivaldybė daugiausia sutaupytų vos 6000 Lt per mėnesį. Savivaldybė mano, kad dvigubai daugiau – 10–12 tūkst. Lt.
V. Tallat-Kelpša atkerta, kad tai – tik mechaninis skaičiavimas: vien ekonomine nauda pateisinti dviejų Panevėžį reprezentuojančių ir žinomų įstaigų sujungimo negalima. Sutaupytų per 100 tūkstančių
Sukrutusius menininkų ugdytojus palaiko Savivaldybės
administracija. Nors politikai dar gruodį pareikalavo apskaičiuoti, kiek pasiteisintų tokia reorganizacija, Savivaldybės vadovai sausio pradžioje suskubo paskelbti konkursą į Muzikos mokyklos direktoriaus vietą. Jis turėtų įvykti kovo pradžioje.
Toks skubėjimas „darbietį“ A. Petrauską stebina. Mat jei miesto Taryba nubalsuotų, kad Dailės ir Muzikos mokyklos turėtų tapti viena, pastarajai naujas direktorius nereikalingas.
Švietimo reikalus kuruojančią Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoją Janiną Gaidžiūnaitę stebina, kodėl mokyklų pertvarka parūpo būtent Miesto ūkio ir aplinkosaugos komitetui.
Anot jos, administracijos politikams jau parengtame atsakyme teigiama, kad Muzikos ir Dailės mokyklų sujungimas nepasiteisintų.
„Ekonomiškai sutaupyti pavyktų tik vadovų sąskaita – 115 tūkst. Lt per metus, išmokėjus išeitines kompensacijas. Tai būtų Muzikos mokyklos problemų sprendimas Dailės mokyklos sąskaita. Tik daug triukšmo dėl nieko“, – įsitikinusi J. Gaidžiūnaitė.
Vis dėlto ar po vienu stogu verta laikyti dvi skirtingas įstaigas, ar jas reorganizuoti į vieną, nuspręs ne savo išvadas pateikusi Savivaldybės administracija, o politikai. Paskutinis žodis priklausys miesto Tarybai.
Menininkų ugdytojus sujungti bandoma jau ne kartą. Apie tai kalbėta praeitoje Tarybos kadencijoje, kai miestui vadovavo mero Povilo Vadopolo komanda.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ, Sekunde.lt
